Šoninis Rūmų Priestatas: Kas Tai?

Šoninis rūmų priestatas - tai architektūrinis elementas, dažnai sutinkamas dvarų ir rūmų kompleksuose. Jis gali atlikti įvairias funkcijas, nuo gyvenamųjų patalpų iki ūkinių reikmių. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas tai yra, kokie jo bruožai ir kokią reikšmę jis turėjo Lietuvos dvarų kultūroje.

Burbiškio dvaras

Architektūriniai Stiliai ir Tendencijos

Nuo antrosios trečiojo dešimtmečio pusės mažesniuose Lietuvos miestuose buvo statomi svarbiausi visuomeniniai pastatai - mokyklos, bankai bei kultūrinę funkciją atlikdavę šaulių namai. Ypatingai monumentalūs buvo Lietuvos banko rūmai: tuo daugiausiai užsiėmė Mykolas Songaila, dar trečiajame dešimtmetyje suprojektavęs ir pirmąjį, pagrindinį vienos svarbiausių šalies finansinių institucijų pastatą Kaune.

Nors ir išlaikę klasikinei architektūrai būdingą monumentalumą bei architektūrinius akcentus, jau ketvirtajame dešimtmečio statyti mažesnių miestų bankai persipynė su modernizmo tendencijomis: iš dalies daugelį jų galima įvardinti kaip „nurengtą klasicizmą“. Modernesnę šių pastatų raišką galbūt lėmė ne tik besikeitusios architektūrinės mados, tačiau ir tai, kad daugelio jų bendraautoriumi ar pagrindiniu autoriumi, bendradarbiaujant ir M.

Vienas pirmųjų tokių pastatų, braižytų A. Funko, atsirado tuomet sparčiai besiplėtojusioje Utenoje. Pastatas dalinai simetriško „H“ raidės plano: priekinė ir galinė pastato dalys jungiamos vertikalaus centrinio korpuso, kuriame išdėstyta banko širdis - operacijų salė. Iš abiejų pusių ją supa vienaukštės dalys, kurios kiek įgilintos.

Taip iš J. Basanavičiaus gatvės esantis šoninis fasadas kuria išskaidytą, tarsi iš kelių pastatų sudarytą išklotinę. Ir vis tik, skirtingus tūrius atitinkančiose fasado dalyse vyrauja simetrija. Klasicistiškai simetriškas ir pagrindinis fasadas: nors formos sumodernintos, tačiau monumentalumas čia vis dar kuriamas per menčių vertikalių ritmą ir stambų karnizą pastato viršuje.

Įėjimai akcentuojami stambiais, įlenktais apvadais. Lygiai taip pat klasikinio monumentalumo bei modernių formų sintezė jaučiama ir įžengus pro pastato duris: modernizmo dvasiai būdingi šviesūs, lakoniški interjerai čia apjungiami su tokiomis iš seniau reprezentatyvumą atspindėjusiomis priemonėmis, kaip dirbtinio marmuro panaudojimas salę supančiose kolonose.

Kaip ir daugelis kitų Lietuvos bankų pastatų, pasiekusių mus iš tarpukario, pastatas išsaugojo savo funkciją bei dalį originalių interjero elementų net ir per sovietmetį. Išliko net ir dalis baldų - operacijų salėje vis dar matome originalius stalus bei modernistinių formų minkštasuolius. Ne ką mažiau įdomūs, reprezentatyviam pastatui būdingi eksponatai - po pastatą išsibarsčiusios durys ar galinėje dalyje esantys sraigtiniai laiptai.

Žymūs Lietuvos Dvarai ir Jų Priestatai

Lietuvoje gausu dvarų, kuriuose galima pamatyti įvairių stilių priestatus. Štai keletas pavyzdžių:

• Ilzenbergo dvaras: atkurtas, ūkininkaujantis harmonijoje su gamta, dvaras. aplankysite prabangius vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmus su istoriniais XVIII a. čia rasite unikalų šiuolaikinių skulptūrų parką, kurio tema „Meilė-Harmonija-Dvariškumas“.
• Burbiškio dvaras: Dvaras vilioja poilsiautojus netikėtu pastatų išdėstymu. uždarą kiemą, todėl primena romantinę pilį ar tvirtovę. dvarą supa peizažinio tipo parkas su 15 salų ir daugybe pusiasalių, sąsiaurių, kuriuos jungia 20 tiltelių.
• Pakruojo dvaras: Pakruojo dvaro sodyba laikoma didžiausia Lietuvoje dvaro sodyba su daugiau nei 48 ha plote esančiais 34 statiniais. tiltas iš dolomito (tokių Europoje yra tik du) ir supažindinama su aludarystės tradicijomis bei aristokratiškais valgiais. dabartinis dvaro ansamblis pradėtas kurti XVIII a. pabaigoje barono Vilhelmo fon Ropo iniciatyva ir lėšomis. Jo dėka XIX a. didingu šešių kolonų portiku (atviru prieangiu).
• Žagarės dvaras: bruožus įgijo XIX a. viduryje, kai jame šeimininkavo rusų grafai Naryškinai, atvežę angliškos architektūros idėjų. garsiausi - seniausias (1770-1780 m.) iš lauko riedulių statytas malūnas Lietuvoje, istorinis žirgynas. XIX a. preciziškai restauruoti vėlyvojo klasicizmo dvaro rūmai yra beveik identiški statytiems XIX a. viduryje. pasivaikščiosite po vieną didžiausių dvarų parkų Lietuvoje, užimantį daugiau nei 70 ha.

Šie dvarai - tik maža dalis Lietuvos kultūros paveldo, kuriuose šoniniai priestatai atlieka svarbų vaidmenį, papildydami architektūrinį ansamblį ir suteikdami jam funkcionalumo.

Zavišų Rūmai

Zavišų rūmai - tai trijų aukštų, 6 sąramų, klasicizmo stiliaus fasadu pastatas. Pastatas stovi Vilniaus senamiestyje tarp Dominikonų ir Stiklių gatvių. Pagrindinis objekto fasadas yra orientuotas į Šiaurę - Dominikonų g. Iš aplinkinių triaukščių namų išsiskiria didesniu aukščiu. Rūmus sudarė dvi dalys ilgą laiką priklausiusios įvairiems savininkams.

XVI a. pab. - XVII a. pr. prie Dominikonų g. buvo pastatytas namas, priklausęs didikams Zavišoms. Iki 1747 metų šią pastato dalį valdė Naugardo vaivados žmona Zavišaitė-Radvilienė, vėliau pardavusi jį Trakų vaivadijos iždininkui Turčinskiui. Rytinėje sklypo pusėje galu į Stiklių gatvę stovėjo kitas mažesnis namas, o kiemo gale - medinė arklidė ir tvora.

Pietinė pastato dalis pastatyta XVII a. vid. priklausė A. Beieriui, 1721 metais atiteko LDK karininkui J. Gotui. 1748 metais pastatas nukentėjo kilus gaisrui. 1752 metais pastatą įsigijo vyskupas M. Zienkovičius, o po 1761 metų jo brolis prokuroras A. XVIII a. pab. pastatas buvo rekonstruotas - prie pagrindinio fasado esančio Dominikonų gatvėje pristatytas klasicistinis portikas, kiemo šiaurės rytų pusėje kampe - priestatas.

Taip pat buvo atstatyta gaisro metu nukentėjusioji dalis prie Stiklių gatvės - pratęsti rytų ir vakarų korpusai. Tokiu būdu kiemas buvo užstatytas pilnai visu perimetru. XIX a. Visas pastatas yra triaukštis, išskyrus dviaukštį korpusą prie Stiklių gatvės. Šiaurės vakarų kampe yra renesansiniai rūsiai iš kelių pereinamų patalpų. Pietryčių kampe rūsio patalpų konfigūracija netaisyklingos formos.

Šiaurinį korpusą skersinės sienos skaido į erdvias patalpas, į kurias patenkama laiptais iš įvažiavimo. Šoninių korpusų patalpos daugiausia pereinamos, išdėstytos viena eile, į kurias patenkama per laiptines, esančias priešpriešiais abiejuose kiemo pusėse. Pietinio korpuso patalpos sugrupuotos aplink erdvią priemenę-laiptinę. Pietinio ir šiaurinio korpusų keletą patalpų, įvažiavimą ir rūsius dengia cilindriniai skliautai.

Pastato interjere išlikę Smuglevičiaus kūrybai artimi polichromijos fragmentai. Vienoje pietinio rūmų korpuso patalpoje buvo atidengta ir restauruota rustų imitacija, kurioje matoma grizailės technika sukurta dinamiška daugiafigūrė antikinės mitologijos scena. 1806-1850 metais pastate buvo įsikūręs pirmasis Vilniaus paštas.

Dvarų Istorijos ir Legendos

Dvarai Lietuvoje apipinti įvairiomis istorijomis ir legendomis. Štai keletas įdomių faktų apie skirtingus dvarus:

• Adomynės dvaras: Šalia dvaro rūmų - dvaro savininko A.Vilėniškio lėšomis 1921 m. pastatyta medinė bažnyčia, gavusi Švč. Mergelės Marijos vardą.
• Salų dvaras: Į Salų dvarą veda ir lietuviško kino maršrutas. Čia buvo filmuotas J. Krisiūno filmas „Širdys“ su Rolandu Kazlu viename iš pagrindinių vaidmenų.
• Paberžės dvaras: Dvare veikė sukilėlių štabas ir ginklų slėptuvė. Paberžės dvare įkurtas 1863 m. sukilimo muziejus - vienintelis tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje.
• Žeimių dvaras: Netoli dvaro išlikusi Žeimių koplyčia yra vadinama Sukilėlių koplytėle, nes mena Medekšų laikus ir jų dalyvavimą Baro konfederacijoje.
• Barborlaukio dvaras: Pasakojama, kad prezidentas Antanas Smetona mėgdavęs čia užsukti ir švęsti savo vardo dieną.

Šios istorijos atspindi dvarų svarbą Lietuvos kultūrai ir istorijai.

Ši lentelė apibendrina informaciją apie skirtingus dvarus ir jų ypatumus.

Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums geriau suprasti, kas yra šoninis rūmų priestatas ir kokią reikšmę jis turi Lietuvos dvarų kultūroje.

tags: #soninis #rumu #priestatas