Neegzistuojanti svajonių šalis: Aukso karštligės istorija

Aukso karštinė (arba „Aukso karštligė“) - tai aukso ieškotojų karštligiškas antplūdis į vietoves, kuriose buvo atrasti vertingi aukso telkiniai. XIX a. Aukso karštligės sąlygodavo nevietinių gyventojų įsikūrimą tam tikroje teritorijoje visam laikui ir vaidino svarbų vaidmenį Šiaurės Amerikos ir Australijos periferijų kultūroje. Pažvelkime į 10 labiausiai vertų dėmesio aukso karštinių istorijoje.

Nuotykiai Amerikoje 76: AUKSO KASYKLA

1. Kalifornijos aukso karštinė (1848-1849 m.)

Pirmoji svarbi aukso karštligė vyko JAV Apalačų kalnuose. Ją sekė Kalifornijos aukso karštligė 1848-1849 m. Siera Nevadoje, patraukusi ir visuomenės vaizduotę. Iš karto po Kalifornijos aukso karštligės Kalifornijoje įsikūrė amerikiečiai, ir valstija 1850 m. įstojo į sąjungą. Žymiausia aukso karštinė Amerikos istorijoje yra 1849-ųjų Kalifornijos aukso karštinė, tačiau į aukso karštinių istoriją verta pažvelgti įdėmiau.

Kalifornijos aukso karštinės scena

2. Klondaiko aukso karštinė (1896-1899 metai)

Klondaiko aukso karštinė

„Paskutinioji didžioji aukso karštligė“ buvo Klondaiko karštligė Kanados Jukono teritorijoje (1898-1899 m.), įamžinta Džeko Londono romanuose, Roberto V. Žymiausia Kanados aukso karštinė. Kai 1896-aisiais čia buvo atrasta aukso, Klondaiką buvo taip sunku pasiekti, kad karštinė įsibėgėjo tik 1898-aisiais. Kanados vyriausybė reikalavo, kad kiekvienas būsimasis aukso ieškotojas keliautų turėdamas atsargų visiems metams. Tačiau kai Aliaskoje buvo atrasta nauja aukso gysla, karštinė pratrūko. Vietos gyventojai buvo iškelti, kaip buvo aiškinama, dėl jų pačių saugumo. Atsidūrę naujajame rezervate, jie galiausiai išmirė.

3. Viktorijos aukso karštinė (1851-1869 metai)

Aukso gabenimas į Melburno iždą, Viktorijos aukso karštinė

Viktorijos aukso karštligė, vykusi Australijoje 1851 m., netrukus po Kalifornijos karštligės, buvo ryškiausia iš kelių Australijos karštligių. Ji turėjo ypatingą reikšmę Australijos, ypač Viktorijos ir Melburno, politiniam ir ekonominiam vystymuisi. Žymiausia Australijos aukso karštinė suteikė Australijai tarptautinį pripažinimą, o Melburnas tapo vienu svarbiausių XIX a. finansinių centrų. Į šį regioną kasti aukso skubėjo milijonai žmonių. Keletas iš jų praturtėjo. Tačiau dauguma žmonių galiausiai ėmė statyti sodybas ir ūkininkauti, o Viktorijos valstija tapo Australijos varomąja jėga. Teigiama, kad Viktorijos aukso karštinės metu Australijoje užgimė demokratija. Tiesa, daugiausia dėl kasėjų iš Europos ir Kinijos susidūrimų šios karštinės metu šalyje užgimė ir rasistinė bei ksenofobinė vyriausybės politika, besitęsusi ir XX a.

4. Brazilijos aukso karštinė (XVII a. paskutinis dešimtmetis - XIX a. pabaiga)

Aukso plovimas Brazilijoje, Jean-Baptiste Debret paveikslas

Brazilijos aukso karštinė XVII a. pabaigoje į Minas Žeraisą atvedė 400 tūkstančių laisvų žmonių ir pusę milijono vergų. Ši vieta tebėra didžiausia aukso kasykla visame žemyne. Pietinėje Brazilijoje esančiame Minas Žeraise, šiandien turtingiausioje šalies valstijoje, įsisiūbavusi Brazilijos aukso karštinė pasižymėjo aukso, kuris nepasiekė Portugalijos iždo, kiekiu. Portugalija, kurios kolonija tuo metu buvo Brazilija, buvo liūdnai pagarsėjusi prastai dirbančiais biurokratais ir neefektyviu valdymu. Valdovai tvirtino, kad Brazilijoje rastas auksas priklauso Portugalijai. Tačiau aukso kasėjams ir vietos elito atstovams taip neatrodė. Neskaitant gausiai užplūdusių imigrantų ir vergų, didžioji dalis Brazilijos šiaurės ištuštėjo, nes buvę ūkininkai, kurie čia nuomojosi žemę, pajudėjo į pietus ieškoti turtų. Vietinės gentys šioje vietoje buvo išnaikintos.

5. Nomo aukso karštinė (1899-1909 metai)

Aukso kasimas Nomo paplūdimyje, Aliaska

Liūdnai pagarsėjusi aukso karštinė Aliaskoje užsiplieskė pasaulio pakraštyje, tačiau tai, kad ji buvo nutolusi nuo civilizacijos, nesustabdė plūstančių aukso žvalgytojų minių. Po nesėkmingų bandymų praturtėti Klondaiko aukso karštinėje daugelis aukso kasėjų patraukė į šiaurės vakarus - Nomo link. Aukso jie rado šio miesto paplūdimių smėlyje, netoliese esančiose kalvoje ir upėse. Kadangi Nomas yra uostas, o ši aukso karštinė, priešingai nei vykusi Klondaike, pritraukė daug daugiau žmonių, Nomui pavyko tapti didžiausiu Aliaskos miestu. Nome išpopuliarėjo auksakasių pretenzijos į žemes, kai kurie aukšto rango politikai ir teisėjai netgi kūrė schemas. Šis reiškinys kol kas dar nėra plačiai istorikų išanalizuotas.

6. Vakarų Australijos aukso karštinės (1885-1893 metai)

Vakarų Australijos aukso karštinės

Australija, kaip ir JAV bei Kanada, patyrė daugybė aukso karštinių. Viktorijos aukso karštinė, ko gero, buvo pelningesnė, tačiau Vakarų Australijos aukso karštinės padarė didesnę įtaką populiariajai kultūrai. Vakarų Australija, didžiausia Australijos valstija, daugiausia dėl XIX a. praūžusių aukso karštinių tapo artima JAV Laukiniams Vakarams. Australijos vyriausybė ėmėsi didžiulių infrastruktūros projektų, kad skatintų šį procesą, taip pat vyko prievartiniai vietinių gyventojų ir sodybose gyvenančių žemdirbių iškeldinimai. Iš visų Vakarų Australijos karštinių nė viena labiau nepasižymėjo ir nesulaukė išskirtinės šlovės. Tačiau šis beveik dešimtmetį trukęs procesas padėjo Vakarų Australijai tapti turtinga ir leido jai gerokai padidinti savo politinį ir ekonominį svorį.

7. Ugnies Žemės aukso karštinė (1883-1906 metai)

Aukso kasimas Ugnies Žemėje

1883-aisiais pietinėje Čilėje sudužo prancūzų garlaivis. Laukdama išgelbėjimo, laivo įgula aptiko aukso gabalėlių. Žinia greit pasklido, netrukus šią vietą užplūdo turtų ištroškę tiek profesionalūs, tiek mėgėjai aukso kasėjai iš visos Čilės, kaimyninės Argentinos ir kitų Pietų Amerikos vietų. Po to sekęs bumas nušlavė vietinius gyventojus. Kai tik buvo nuspręsta, kad visas auksas jau iškastas, dauguma kasėjų išsiruošė namo. Likusieji tapo ūkininkais ar žvejais. Ugnies Žemės aukso karštinė, ko gero, labiausiai žinoma dėl Juliuso Popperio iškilimo. Šis rumunų kilmės Argentinos inžinierius, atradėjas ir nuotykių ieškotojas tapo Ugnies Žemės užkariautoju - naujųjų laikų konkistadoru. Galiausiai visi salyne tapo jo priešais. J. Popperis staiga mirė būdamas 35-erių.

8. Otago aukso karštinė (1861-1864 metai)

Lawrence Ross Place, Otago, Naujoji Zelandija

Pietinėje Naujojoje Zelandijoje aukso karštinė praūžė JAV pilietinio karo metu. Ši karštinė pagarsėjo ne vietinių ir iš Europos atvykusių gyventojų tarpusavio konfliktais (čia gyvenę maoriai buvo nuolat stumiami iš Otago), bet kasėjų iš Europos ir Kinijos bei kasėjų ir regiono ūkininkų (kurie išstūmė maorius) nesutarimais. Skirtingai nei kitų didžiųjų XIX a. aukso karštinių atvejų, Otago aukso karštinė nepaskatino didelių infrastruktūros pokyčių, tačiau dėl nuosavybės teisių klausimo ši aukso karštinė duoda peno tyrimams.

9. Vitvatersrando aukso karštinė (1886 metai)

Johanesburgas 1896 m., Vitvatersrando aukso karštinė

Pietų Afrikos Respublika visuomet garsėjo mineralų gausa, tačiau 1885-aisiais Vitvatersrande aptikus aukso, prasidėjo didžiausia aukso karštinė žmonijos istorijoje. Ji buvo tokia didžiulė, kad pradėjo antrąjį anglų - būrų karą. Dėl šio karo britų valdymas tapo labiau tiesioginis, taip pat šalyje buvo įkurtos koncentracijos stovyklos būrų maištininkams ir jų šeimos nariams. Vitvatersrando aukso karštinė paskatino Johanesburgo įkūrimą - dabar šis miestas yra ne tik svarbiausias Afrikos, bet ir vienas svarbiausių viso pasaulio finansų centrų.

10. Aukso karštinės šiandien

Gana

Aukso kasyba Ganoje

Šiandien Vakarų Afrikoje esanti Gana išgyvena aukso karštinę. Dar prieš išsikovodama nepriklausomybę 1957-aisiais, gana garsėjo kaip Aukso Krantas ir buvo viena iš daugiausiai pajamų generuojančių britų kolonijų visoje imperijoje. Aukso Krantas ilgą laiką krovė turtus iš vergų prekybos, tačiau jai pasibaigus ir britams galiausiai nugalėjus Ašančio imperiją, kuri vergus ir auksą eksportuodavo milžiniškais kiekiais, auksas tapo svarbiu Aukso Kranto ekonomikos elementu. Šiandieninę situaciją Ganoje ganėtinai tiksliai vaizduoja serialas „Jungle Gold“.

Sibiras

Sibire šiandien taip pat vyksta aukso karštinė, tik ji skiriasi nuo buvusių praeityje: prie šių varžybų prisijungti leidžiama tik rusams. Didžiąją dalį aukso iškasa Rusijai priklausančios ir Rusijos valdomos kompanijos, o auksas keliauja tiesiai į karinėms reikmėms skirtus Maskvos fondus. XIX a. ketvirtajame ir penktajame dešimtmetyje kiekvienas, kuriam užteko drąsos susidurti su Sibiro atšiaurumu, galėjo čia atvykti ieškoti aukso. Per savo ilgą istoriją Rusijai teko susidurti su daugybe aukso karštinių, tačiau ši tema nėra išsamiai ištyrinėta.
Aukso karštligės įtaka:
  • Nevietinių gyventojų įsikūrimas tam tikroje teritorijoje
  • Geležinkelių ir telegrafo linijų statyba
  • Daugialypės kultūros plėtra
  • Rasizmo pasireiškimas

Aukso karštinė Metai Vieta
Kalifornijos aukso karštinė 1848-1849 JAV, Siera Nevada
Klondaiko aukso karštinė 1896-1899 Kanada, Jukono teritorija
Viktorijos aukso karštinė 1851-1869 Australija, Viktorija
Brazilijos aukso karštinė XVII a. pab. - XIX a. pab. Brazilija, Minas Žeraisas
Nomo aukso karštinė 1899-1909 JAV, Aliaska

tags: #neegzistuojanti #svajoniu #salis #kur #turetu #buti