Alkoholio poveikis organizmui: išsamus vadovas

Alkoholis - tai įprastinis etanolio pavadinimas; nuodingas, svaigus angliavandenių darinys. Alkoholis vartojamas jau nuo senų laikų, tačiau ilgainiui tobulėjant gamybai ir augant paklausai, alkoholiniai gėrimai tapo lengvai prieinamu kasdienio vartojimo produktu, o drauge ir nelaimių bei ligų priežastimi.

Neigiamas alkoholio poveikis

Jau Antikos laikais buvo žinomas neigiamas alkoholio poveikis. Alkoholis daro neigiamą įtaką asmens sprendimams ir mažina savitvardą, o tai dažnai sukelia agresiją ir netinkamą elgesį. Traumos dėl smurto ir nelaimingų atsitikimų dažnai patiriamos apsvaigus nuo alkoholio.

Alkoholio poveikis vairavimui

Vairuotojams, kurie prieš sėsdami prie vairo vartojo alkoholinius gėrimus, yra didesnė rizika pakliūti į nelaimingus atsitikimus, nei tiems, kurių kraujyje nėra alkoholio. Kuo didesnis alkoholio kiekis kraujyje, tuo didesnė nelaimingų atsitikimų tikimybė. Alkoholis paveikia vairavimo įgūdžius ir padidina vairuotojo rizikingos elgsenos tikimybę, kas skatina neadekvačia elgsena vairuojant, važiavimą dideliu greičiu ir pateką į pavojingas situacijas.

Alkoholizmo požymiai

Potraukis alkoholiui formuojasi ir plėtojasi iš lėto. Iš pradžių žmogus dar gali kovoti su savo aistra, kurį laiką negerti alkoholio. Ligai progresuojant, atsisakyti alkoholio tampa vis sunkiau ir sunkiau. Visos geriančiojo mintys nuolatos nukreiptos į tikslą išgerti alkoholio, jos įkyriai persekioja ir namie, ir darbe. Alkoholis sapnuojasi naktimis. Alkoholio potraukis panašus į stiprų badą arba troškulį - žmogus pasirengęs bet kam, kad tik jį patenkintų. Alkoholio potraukis verčia atsisakyti valgio, kad tik liktų pinigų išgerti. Apimtas šio potraukio žmogus ima degraduoti kaip asmenybė.

• Nenumaldomas troškimas išgerti.
• Savikontrolės praradimas. Alkoholikas neįstengia įvertinti, kiek, kur ir kada geria. Alkoholikas geria tol kol pasigeria, nes gerdamas nesugeba savęs kontroliuoti, negali susilaikyti, praranda saiko jausmą.
• Pakitęs pakantumas, arba tolerancija alkoholiui. Ligos pradžioje tolerancija alkoholiui didėja. Žmogus, įpratęs girtauti, pakelia didesnes alkoholio dozes negu retai išgeriantis. Didėjant tolerancijai, silpnėja vėmimo refleksas.
• Abstinencinis (pagirių sindromas). Ypatingai sunki abstinencija būna po ilgalaikio užgėrimo, kuomet tam tikros smegenų dalys „pripranta“ prie kasdienių didelių alkoholio dozių ir staiga nutraukus alkoholio vartojimą atsiranda labai nemalonūs, sunkiai pakeliami bei pavojingi gyvybei sveikatos sutrikimai kaip epilepsijos priepuoliai, „baltoji karštinė“, nemiga, didelis nerimas, kūno tremoras, pykinimas, vėmimas.

Alkoholizmo stadijos

Kaip progresuojanti liga, alkoholizmas natūraliai pereina į tris palaipsniui viena kitą keičiančias stadijas. Perėjimas iš vienos stadijos į kitą vyksta palengva ir nepastebimai. Šis susirgimas niekada neprasideda staiga. Prieš pirmąją alkoholizmo stadiją būna vadinamas „saikingo“, epizodinio alkoholio vartojimo periodas, kuris gali tęstis įvairiai - nuo metų iki dešimties.Linkę į alkoholizmą žmonės praeina šį etapą labai greitai, kartais net per kelis mėnesius. Vėliau „saikingas“ vartojimas praranda vadinamą „kultūringumą“, ir nepastebimai įžengiama į pirmąją alkoholizmo stadiją.

Kiekvienas alkoholikas pradėjo nuo pradžių - „saikingo“ alkoholio vartojimo. Sustabdyti šią ligą gali tik visiška blaivybė. Kaskart sugrįžęs prie alkoholio, alkoholikas puola vis žemiau. Sužinojęs, kokios yra alkoholizmo stadijos, dažnas nustemba ir piktinasi, nes daugelį simptomų jau patiria, nors skaito save „kultūringai“ vartojančiu alkoholį. Šias stadijas svarbu žinoti tam, kad būtų galima suprasti ir adekvačiai įvertinti vartojančio alkoholį žmogaus būseną.

Pirmoji alkoholizmo stadija

Žmogus pradeda jausti trauką alkoholiui ir neįsivaizduoja (nors gali teigti priešingai) savo gyvenimo be alkoholio. Pradeda bet kokia proga ir be progos vartoti alkoholį, dingsta išgerto alkoholio kontrolė ir situacinė kontrolė, todėl išgėręs gali padaryti tai, ko blaivas niekada nepadarytų. Savijauta po išgertuvių patenkinama, poreikio pagirioms dar nėra. Atsiranda alkoholinės amnezijos - atminties praradimas išgertuvių metu. Tai dideli mėgėjai išgerti, išrankūs „žinovai“: mėgsta gerus vynus ir brangius stiprius gėrimus. Pirmoje stadijoje, kaip taisyklė, gerti nemetama, nes sveikata dar pakenčiama, dar „leidžia“ vartoti alkoholį, todėl atsiranda gilus įsitikinimas, kad alkoholis pakenkti negali. Atvirkščiai, šioje stadijoje dažnai įtikima alkoholio „naudingumu“ - šį mitą patvirtina geriančios „liaudies išmintis“. Pirmoji stadija gali tęstis keletą metų, perėjimas į antrąją stadiją yra nepastebimas.

Antroji alkoholizmo stadija

Prie pirmosios stadijos simptomų prisideda pagrindinis alkoholizmo požymis - abstinencinis sindromas (pagirios). Lengvesniais atvejais alkoholikas gali kentėti pagirias iki vakaro ir „pataiso“ sveikatą po darbo. Sekantis priklausomybės etapas ateina tuomet, kai iki vakaro žmogus kentėti jau negali ir „taiso“ sveikatą per pietus. Toliau jau ir iki pietų kentėti sunku, todėl sveikata „pataisoma“ iš ryto, ir su laiku vis anksčiau ir anksčiau. Pagirių malšinimas alkoholiu anksti ryte ar naktį rodo alkoholizmo perėjimą į daugiadienio gėrimo stadiją. Ji gali tęstis kelias dienas, savaites ar net mėnesius. Dėl to neišvengiamai prasideda problemos darbe ir šeimoje. Gyvenimas pasidaro nekontroliuojamas, bet pripažinti tai sau yra baisu. Alkoholis tampa dominuojantis sąmonėje, be jo gyvenimas atrodo beprasmiškas. Šeima, darbas ir visa kita pasitraukia į antrą planą. Vieni geria beveik pastoviai, kiti su pertraukomis, bet abiem atvejais liga progresuoja, nes sustabdyti ją gali tik visiška blaivybė.

Trečioji alkoholizmo stadija

Logiškas ir dėsningas daugiamečio alkoholio vartojimo finalas. Tai degradacijos stadija. Požymiai ir pasekmės itin sunkios - beveik nesiliaujantis, nuolatinis alkoholio vartojimas, sunkus abstinencinis sindromas, alkoholiniai įvairių vidaus organų pakenkimai, alkoholinės psichozės, alkoholinė silpnaprotystė, baltoji karštinė, aukštas mirtingumas ir t.t.

Statistika ir faktai

Remiantis statistikos duomenimis alkoholio vartojimas yra siejamas 80% su savižudybėmis, 50% žmogžudystėmis, 80% su mirtimis nuo gaisro, 40% su kelių eismo nelaimėmis, 30% su mirtinų kelių eismo įvykiais ir 15% su nuskendimais.

Žmogaus kraujyje alkoholis išlieka palyginti ilgai - vyrų organizme per valandą sudega 0,1 g/1 kg kūno svorio, moterų - 0,085 g/1 kg kūno svorio absoliutaus alkoholio. Per tris valandas perdirbama dozė, lygi 2 stiklinėms alaus, stiklinei sauso vyno arba 50 g degtinės. Asmenims, kurių medžiagų apykaita normali, po pokylio ar kitokio išgėrimo nerekomenduojama sėstis už vairo bent 12-15 valandų. Po išgertuvių smegenų veikla visiškai atsistato tik per 18-20 dienų, vadinasi, galutinai alkoholis pasišalina tik per tokį laikotarpį.

Kaip alkoholis veikia sveikatą?

Alkoholis gali turėti įvairių poveikių žmogaus sveikatai, priklausomai nuo to, kiek jis vartojamas ir kaip dažnai. Alkoholio vartojimas yra vienas didžiausių vėžio rizikos veiksnių.

Kaip ir rūkymas, alkoholis yra vienas didžiausių vėžio rizikos veiksnių. Išgeriantiems daugiau nei 50 g. Alkoholis įtakoja burnos, gerklės, stemplės, žarnyno, krūties, kepenų ir kitų vėžio tipų atsiradimą. Tyrimai rodo, kad 3,5 proc. Daugumos šių piktybinių navikų atveju, vėžio rizika didesnė alkoholį vartojantiems asmenims, kurie dar ir rūko.

• Krūties vėžiu.
• Žarnyno vėžiu.
• Prostatos vėžiu.

Alkoholio vartojimas sustiprina šalutinius poveikius gydantis hormonų terapiją ir chemoterapiją.

Rekomendacijos ir patarimai

Vis daugėjant kalbų apie sveiką gyvenimo būdą, dažnas mūsų sau pažadame pradėti gyventi sveikiau: neberūkyti, daugiau judėti, sveikiau maitintis… Tačiau ir toliau dažniausiai nevengiame prie sveikos vakarienės pasimėgauti vyno taure. Tad kaipgi dėl alkoholio vartojimo - ar galima jį vartoti saugiai, nekenkiant savo sveikatai?

Pasaulinė sveikatos organizacija apibrėžia 3 alkoholio vartojimo ribas - mažai rizikingą, pavojingą ir žalingą sveikatai. Kiekis matuojamas santykiniais alkoholio vienetais, kurių vieną sudaro stiklelis (40-50 ml) stipraus alkoholinio gėrimo, taurė (150-200 ml) vyno, bokalas (400-500 ml) 4-5 proc. stiprumo alaus. Rizikingu laikomas vartojimas, kada moteris išgeria daugiau kaip 14 SAV, o vyrai - daugiau kaip 21 SAV per savaitę.

Tačiau šios rekomendacijos taikytinos tik visiškai sveikiems žmonėms. Visų pirma todėl, nes alkoholis skatina progresuoti daugelį tylių lėtinių ligų. Dažnai net neįtariama, kad jomis sergama. Tai virusinis B ir C hepatitas, kasos pažeidimai. Vartojant alkoholį šios ligos progresuoja labai sparčiai. Taip pat alkoholis veikia nervų sistemą. Organizmas ilgainiui pripranta prie nedidelių alkoholio kiekių ir reikia vis didesnės dozės tam pačiam efektui pasiekti.

Kaip galėčiau sumažinti alkoholio vartojimą?

• Nustatykite tikslą - nuspręskite, kiek kartų per savaitę ar mėnesį norite vartoti alkoholį ir laikykitės šio tikslo.
• Mažinkite kiekį - pabandykite mažinti išgeriamo alkoholio porciją.

Alkoholio poveikis skirtingiems organams ir sistemoms

Alkoholis - vienas iš kancerogeniškiausių ir rūgštingiausių produktų, jis paveikia be išimties kiekvieną žmogaus organą: kepenis, kasą, inkstus, širdies raumenį ir kt., o greičiausiai ir stipriausiai pažeidžia smegenis.

• Trumpalaikio poveikio smegenims atveju žmogui sutrinka atmintis, koordinacija, regėjimas, ilgainiui ima trūkti vitamino B1, pažeidžiamos smegenų ląstelės, vystosi smegenų atrofija. Priklausomų nuo alkoholio žmonių smegenys netenka trečdalio savo svorio, nyksta smegenų baltoji medžiaga, nuo kurios priklauso mūsų ramybė.
• Alkoholis nepataisomai suardo endokrininę sistemą, didina diabeto riziką.
• Alkoholis ardo imunitetą lemia ir didesnį jautrumą infekcijoms.

Pavojai poilsiaujant

Per trumpą laiką poilsiaujant dažnai išgeriamas didelis alkoholinių gėrimų kiekis. Tai tampa ypač pavojinga ir žalinga organizmui, nes karštyje greitėja medžiagų apykaita ir alkoholis veikia stipriau - greičiau apsvaigstama ir apsinuodijama. Pvz., alaus vienu metu neretai išgeriama kur kas daugiau, tad ir apsinuodijimas būna staigus bei gana sunkus. Tyrimų duomenimis, išgėrus 6 bokalus alaus vienu metu miokardo infarktas ištinka 6 kartus dažniau.

Paplūdimyje žmonės alkoholinius gėrimus dažniausiai vartoja tuščiu skrandžiu. Tokiu atveju alkoholio absorbcija įvyksta per pusvalandį. Jeigu žmogus išgeria skysčių ir pavalgo, alkoholio absorbcija gali būti ir po valandos. Pačioje pradžioje alkoholis pasiskirsto žarnyne, ir tik po 60-90 min.

Būtina prisiminti, kad vartojamas alkoholis sumažina cukraus kiekį kraujyje, o tai padidina alkį. Tad poilsiaujant prie vandens telkinių alkoholio suvartojama kur kas daugiau vienu metu, dėl to ir apsvaigstama gana greitai.

• Apsinuodijimo alkoholiu grėsmę didina ne tik gėrimas tuščiu skrandžiu, bet ir riebiai persivalgius.
• Alkoholis apkrauna širdį, o karštyje jai tenka dar didesnis krūvis.
• Visais atvejais moterys neigiamą alkoholio poveikį pajunta stipriau ir greičiau, nes jos daug jautresnės fiziniam alkoholio poveikiui.
• Išgėrus alkoholio, organizme sutrinka hormono antidiuretiko gamyba, dėl to greitai netenkama vandens atsargų. Net 1 bokalas šalto alaus didina dehidratacijos pavojų.

Alkoholio poveikis smegenims

Žalingas alkoholio vartojimas gali sukelti rimtų pokyčių smegenyse. Sunkumas vaikštant, prastas regėjimas, nerišli kalba, sulėtėjęs reakcijos laikas, sutrikusi atmintis - kai kurie iš šių sutrikimų gali pasireikšti po vieno ar dviejų gėrimų ir greitai išnykti vos nustojus gerti.

Gausus alkoholio vartojimas per ilgą laiką lemia smegenų ląstelių, padedančių efektyviai perduoti signalus smegenyse, sumažėjimą ir nykimą. Tuomet smegenims tampa sunkiau efektyviai dirbti.Reguliarus nesaikingas alkoholio vartojimas arba epizodinis gausus vartojimas gali padidinti riziką susirgti dažniausiai pasitaikančiomis demencijos formomis, tokiomis kaip Alzheimerio liga ir kraujagyslinė demencija.

Trumpalaikė atmintis

Alkoholis sulėtina smegenų ląstelių darbą smegenų dalyje (hipokampe), kuri yra atsakinga už prisiminimų kūrimą. Kai kurie žmonės po nesaikingo alkoholio vartojimo epizodo patiria „sąmonės aptemimus“ - tai yra, pamiršta praėjusio vakaro ar dienos įvykius. Dažniausiai tai nutinka, kai per vieną epizodą (pvz., vakarėlio metu) suvartojamas didelis alkoholio kiekis.

Šie trumpalaikiai atminties užtemimai gali būti maži ir ne itin reikšmingi, pavyzdžiui, kai žmogus pamiršta, kur padėjo raktus, arba didesni - pavyzdžiui, pamiršta, kas nutiko naktį.

Ilgalaikė atmintis

Gausus alkoholio vartojimas ne tik sulėtina hipokampą, bet ir gali jį pažeisti. Alkoholis gali sunaikinti smegenų ląsteles ir lemti ilgalaikės atminties praradimą. Be to, žmonėms, kurie vartoja alkoholį nesaikingai, dažnai trūksta vitamino B1, kuris yra gyvybiškai svarbus energijos tiekimui smegenų ląstelėms.

Taip nutinka, nes:

• Dauguma vitaminų yra gaunami su maistu ir įsisavinami virškinimo trakte. Alkoholis blokuoja B1 vitamino įsisavinimą, o šio vitamino deficitas pasiekiamas gan greitai ir gali turėti rimtų pasekmių
• Gausus alkoholio vartojimas toksiškai veikia kepenis ir lemia kepenų ląstelių žūtį. B grupės vitaminai yra kaupiami kepenyse, todėl kartu su kepenų ląstelių žūtimi panaikinami ir vitaminai
• Vyresnio amžiaus žmonių smegenys tampa jautresnės alkoholio poveikiui. Dėl natūralus smegenų senėjimo hipokampo ląstelės pamažu lėtėja, nyksta. Prie šio proceso pridėjus ir alkoholio poveikį - demencijos rizika stipriai padidėja.

Dažniausi smegenų pažeidimai

• Nervų ląstelių pažeidimas - jei žmogus reguliariai nesaikingai vartoja, tai gali būti toksiška jo nervinėms ląstelėms. Laikui bėgant smegenų ląstelės žūsta, susitraukia žmogaus smegenų audiniai.
• Kraujagyslių pažeidimas - reguliariai vartojant per daug alkoholio, pažeidžiamos žmogaus smegenų kraujagyslės ir gali padidėti kraujospūdis.
• Mažas vitamino B1 kiekis - daug smegenų pažeidimų, kuriuos sukelia alkoholis, įvyksta todėl, kad trūksta vitamino B1.
• Padidėjusi galvos traumų rizika - alkoholis veikia koordinaciją bei kai kuriems iššaukia agresyvų elgesį, o tai didina galvos sutrenkimų riziką.

Smegenų pažeidimų simptomai

• Asmenybės pokyčiai ir nepastovi nuotaika
• Sunkumai mąstyti, mokytis ir prisiminti informaciją
• Konfabuliacija - atminties spragų užpildymas nesvarbia ar netikslia informacija
• Impulsų valdymo problemos - netinkamas ar įžeidžiantis elgesys

Patarimai, kaip išvengti smegenų pažeidimų

• Bandykite laikytis saikingo alkoholio vartojimo patarimų ir mažinti suvartojamą kiekį bei paskirstykite suvartojamą alkoholį per tris ar daugiau dienų.
• Pabandykite taip pat praleisti kelias dienas be alkoholio.
• Palaikykite artimąjį, skatinkite nustoti vartoti arba stipriai mažinti vartojamo alkoholio kiekį.
• Raginkite artimąjį rašyti dienoraštį ar susidaryti darbotvarkę.
• Skaidykite sudėtingas užduotis į mažesnius žingsnius, kad jas būtų lengviau vykdyti, pavyzdžiui, valgio gaminimas.
• Kalbėdami su žmogumi, būkite kantrūs, naudokite trumpus sakinius ir apibendrinkite tai, ką pasakėte.
• Raginkite asmenį turėti subalansuotą mitybą.
• Padėkite asmeniui prižiūrėti savo bendrą savijautą, pavyzdžiui, pakankamai išsimiegoti.
• Palaikykite asmenį, skatinkite dalyvauti savipagalbos grupėse.

Kiek daug jau yra per daug?

Kiekvienas žmogus yra skirtingas, tad ir alkoholis visus veikia skirtingai, todėl nėra konkretaus kiekio ar laiko, kuris nulemtų, kada žmogui pasireikš su alkoholio vartojimu susiję smegenų pažeidimai ar kiti sutrikimai. Kita vertus, kuo daugiau ir kuo ilgesnį laiką asmuo vartoja, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo.

Tyrimai rodo, kad kai kuriais atvejais vyrai, reguliariai vartojantys daugiau kaip 50 standartinių alkoholio vienetų per savaitę, ir moterys, penkerius ar daugiau metų vartojančios daugiau nei 35 alkoholio vienetus per savaitę, greičiausiai patirs smegenyse pokyčius, kurie neigiamai paveiks atmintį ar kitus mąstymo procesus.

Nepiktnaudžiaukite alkoholiais gėrimais ir nevairuokite išgėrę.

Straipsnis parengtas remiantis:

1. Badaras, R., Jonušienė, D. (2014). Toksikologo užrašai. Vilnius: „Tyto alba“.
2. Bulotaitė, L. (2009). Priklausomybių anatomija: narkotikai, alkoholis, lošimas, internetas, darbas, pirkimas.

Alkoholio ir emocinės sveikatos sąveika

Sąveika tarp alkoholio ir emocinės sveikatos yra sudėtinga ir įvairiapusiška. Žmonės neretai vartoja bandydami slopinti jaučiamą nerimą ar liūdesį bei depresijos simptomus. Trumpą laiką alkoholis veikia kaip antidepresantai, tačiau atsibudus ryte pajusite tik dar labiau pablogėjusią savijautą. Kadangi alkoholis turi slopinamąjį poveikį, jis lėtina jūsų kūną ir keičia smegenų cheminį balansą. Alkoholis taip pat daro įtaką sprendimų priėmimui. Jis gali paskatinti mus priimti tokius sprendimus, kokių paprastai nepriimtume būdami blaivūs ar išgėrę saikingai.

Lietuvoje dažniausiai žmonės vartoja alkoholį, kai jaučiasi nuliūdę ar vieniši. Tai dar vadinama „savigyda“ alkoholiu. Deja, nors alkoholis gali padėti mums iš pradžių pajusti atsipalaidavimą ar trumpalaikį džiaugsmą, euforiją - šis poveikis trunka trumpai, o ilgalaikės pasekmės gali būti žalingos:

• Pernelyg didelis alkoholio vartojimas gali pabloginti daugelio psichikos sveikatos problemų simptomus, sukelti prastą, slogią nuotaiką ir nerimą
• Išgėrus alkoholio, dažnai užplūsta trumpalaikė ramybė, tačiau praėjus kiek laiko, galite jaustis blogiau nei anksčiau
• Pagirios išsiblaivius gali būti ypač sunkios, nes įprastą galvos skausmą ir pykinimą lydi depresijos ir (arba) nerimo jausmas
• Toks alkoholio vartojimas paprasčiausiai gali reikšti, jog emocinės sveikatos problemos nėra sprendžiamos
• Pasirinkimas emocinės sveikatos problemas, prastą nuotaiką ar nerimą spręsti alkoholiu gali tapti priklausomybe.

Smegenys sudarytos iš daugybės įvairių dalių, kurios tarpusavyje komunikuoja - šis darnus smegenyse vykstantis orkestras užtikrina gerą savijautą ir gerai atliekamus veiksmus. Įvairios žinutės iš vienos smegenų dalies į kitą yra perduodamos naudojant daugybę cheminių medžiagų, vadinamų neuromediatoriais. Vienas svarbiausių jų yra „laimės hormonas“ - dopaminas. Kai pradedame gerti alkoholį, kūnas gamina daugiau dopamino, patenkančio į tas smegenų dalis, kurios vadinamos „motyvacijos centrais“, ir leidžia joms pasijusti gerai. Tokiu būdu sukuriamas noras kartoti veiksmus, kurie mums padeda jaustis gerai.

Išgėrus alkoholio, smegenims tampa sunkiau siųsti signalus. Yra susilpninami signalai, kurie atlieka „blokavimo“ funkciją, kas pakeičia mūsų elgesį: prarandame atsargumą, tampame drąsesni, impulsyvesni. Ilgainiui kūnas įpranta prie dopamino, kurį smegenys ima gaminti išgėrus alkoholio, ir pradeda jo gaminti mažiau - taip kompensuodamas anksčiau pagamintas kiekis, kad palaikytų balansą. Jei alkoholio vartojimas tampa įpročiu, ilgainiui gali pradėti trūkti dopamino.

Alkoholis veikia smegenyse vykstančius cheminius procesus, didina depresijos riziką. Pagirios gali sustiprinti nerimo, kaltės jausmą, taip pat sukelti daug nemalonių fizinių pojūčių. Gyvenimas vartojant alkoholį nesaikingai dažnai tampa sunkesnis: ginčai su šeima ar draugais, bėdos darbe, atminties ir seksualinės problemos.

Bandant suvaldyti stresą ir nerimą, ypač socialinėse situacijose, alkoholis gali pasirodyti gera trumpalaikė priemonė, kuri padėtų suvaldyti kylančius jausmus. Kadangi alkoholis didina organizmo dopamino ir serotonino („laimės hormonų“) gamybą, tai gali laikinai nuraminti nerimo jausmą.

Ilgalaikis alkoholio vartojimas gali sumažinti šių hormonų gamybą, cukraus kiekį kraujyje ir sukelti dehidrataciją, dėl to didėja jaučiamas nerimas. Jei dažnai rinksimės nerimą „gydyti“ alkoholiu, kils pavojus, jog kaskart susidūrus su stresinėmis situacijomis, nevalingai problemas spręsime alkoholiu.

Alkoholis yra centrinę nervų sistemą slopinanti medžiaga, dėl kurios sulėtėja smegenų veikla, todėl alkoholis turi raminamąjį poveikį, kuris gali sukelti atsipalaidavimo ir mieguistumo jausmą. Tačiau per didelis alkoholio vartojimas siejamas su prasta miego kokybe ir trukme. Žmonės, turintys alkoholio vartojimo sutrikimų, dažniausiai patiria nemigos simptomus.

• Alkoholis yra diuretikas, todėl kelia norą naktį eiti į tualetą, dėl ko suprastėja miego ritmas
• Alkoholis didina prakaitavimą naktį, todėl prarandate daugiau skysčių, kas lemia padidėjusį mieguistumo, nuovargio jausmą bei galvos skausmą atsikėlus
• Žmonės, vartojantys prieš miegą, dažnai patiria miego ciklo sutrikimus. Tai taip pat gali sukelti pernelyg didelį mieguistumą ir nuovargio jausmą dieną
• Alkoholio vartojimas, norint lengviau užmigti, yra pavojingas, nes dėl išsivysčiusios tolerancijos, reikia išgerti vis daugiau, siekiant pajusti raminamąjį poveikį

Kadangi alkoholis turi raminamąjį poveikį, tai leidžia užmigti ir panirti į gilų miegą greičiau. Visgi, nakties metu, tai gali sukelti pusiausvyros sutrikimą tarp ramaus ir neramaus miego (REM) fazių - ramaus miego padaugės, o REM miego trukmė sumažės.

Parengta bendradarbiaujant su: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu, Respublikiniu priklausomybės ligų centru ir dr.

tags: #negali #buti #apsvaige #nuo #alkoholio