Ar seniau galvojome apie tai, kad telefonu užfiksuota nuotrauka, garso ar vaizdo įrašas gali tapti lemiamu įrodymu teisme? Skaitmeniniame amžiuje, kai kiekvienas iš mūsų nešiojasi bent vieną išmanųjį telefoną, tokios situacijos nebėra tik teorinės - jos tampa realybe. Išmanieji telefonai, turintys pažangiausias kameras ir įrašymo technologijas, leidžia tiksliai užfiksuoti kiekvieną detalę.
Nėra abejonės, kad skaitmeninės priemonės (elektroniniai įrenginiai) pasižymi didele jų naudojimo bei tobulėjimo sparta, tokių priemonių (įrenginių) paplitimu. Atitinkamai teisinėje sistemoje auga vadinamųjų elektroninių įrodymų svarba.
Elektroninių ir kompiuterinių teismo ekspertizės įrodymų pateikimas teisme
Įrodymų samprata civilinėje byloje
Norint suprasti elektroninių įrodymų reikšmę, visų pirma, svarbu suprasti bendrąją įrodymų sampratą. Įrodymais civilinėje byloje laikomi informacija ar duomenys, kurie padeda teismui nustatyti civilinės bylos baigčiai reikšmingas aplinkybes, pagrindžiančias šalių reikalavimus ir/ar atsikirtimus į juos, taip pat kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės tinkamam bylos išsprendimui.
Įrodymų civilinėje byloje samprata pateikta CPK 177 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, jog įrodymų civilinėje byloje paskirtis iš esmės yra nustatyti bylos baigčiai reikšmingas faktines aplinkybes. Tai reiškia, kad įrodymai - tai tam tikri faktiniai duomenys, informacija ar žinios apie faktus, turinčius teisinės reikšmės civilinės bylos baigčiai.
Lietuvos įstatymų leidėjas CPK 177 straipsnio 2 dalyje įtvirtino civiliniame procese naudojamų įrodinėjimo priemonių sąrašą. Toks sąrašas pirmiausia reiškia, jog civilinės bylos baigčiai reikšmingos aplinkybės gali būti įrodinėjamos tik bylos ginčo šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims naudojant CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodinėjimo priemonėmis, t. y. šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų reikalavimų.
Be to, CPK 177 straipsnio 2 dalies turinys patvirtina, kad jame nurodytas įrodinėjimo priemonių sąrašas nėra baigtinis (pavyzdinis), nes CPK 177 straipsnio 2 dalies prasme civilinės bylos baigčiai reikšmingos faktinės aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, prireikus šalims ir kitiems dalyvaujantiems asmenims savo reikalavimams ar atsikirtimams į juos pagrįsti naudojant elektroninius įrodymus.
Jokia paslaptis, kad šiuo metu naudojant įvairius elektroninius įrenginius ir / ar elektroninių ryšių priemones parengiamos bei sudaromos įvairios sutartys, parengiami, pasirašomi (ar patvirtinami) įvairūs rašytiniai dokumentai bei atliekami kiti teisinę reikšmę turintys veiksmai.
Elektroninių įrodymų privalumai
Elektroninių įrodymų naudojimas atveria daugybę galimybių civilinių bylų procesuose. Šios rūšies įrodymų privalumai yra akivaizdūs:
- Greitesnis ir efektyvesnis įrodymų rinkimas. Dėl skaitmeninių technologijų pažangos įrodymų rinkimas tampa vis greitesnis ir efektyvesnis. Skirtingai nei tradiciniai įrodymai, kuriuos reikia fiziškai surasti, rinkti, kopijuoti ir netgi transportuoti iš vienos vietos į kitą, elektroniniai įrodymai yra patogesni ir lengviau prieinami. Elektroniniai laiškai, pranešimai iš pokalbių programėlių ir kitų rūšių elektroniniai įrodymai gali būti perduodami civilinę bylą nagrinėjančiam teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (CPK 1751 straipsnis) vos per kelias minutes (jų neperkeliant į rašytinę ar kitą tradicinę jų turinio užfiksavimo formą), o tradicinių įrodymų rinkimas gali užtrukti ilgiau ir reikalauti daugiau pastangų.
- Didesnis įrodymų tikslumas bei patikimumas. Dvidešimt pirmajame amžiuje beveik kiekvienas žmogus turi išmanųjį telefoną, kuris ne tik leidžia tiksliai ir greitai užfiksuoti nuotraukas ar vaizdo įrašus, bet ir suteikia galimybę šią užfiksuotą informaciją panaudoti kaip įrodymą teisme.
- Paprastesnis ir ekonomiškesnis įrodymų laikymas ir saugojimas. Skirtingai nei tradiciniai daiktiniai įrodymai, kuriuos reikia laikyti byloje arba specialiai parengtose daiktinių įrodymų saugojimo kamerose, elektroniniai įrodymai, tokie kaip elektroniniai laiškai ir skaitmeninės nuotraukos, gali būti saugomi skaitmeninėse laikmenose ar kituose informacijos atminties šaltiniuose (diskuose). Skaitmeniniai įrankiai suteikia galimybę laikyti didelius kiekius informacijos, neužimant fizinės vietos, todėl atitinkamai nepatiriami papildomi kaštai investuojant į saugojimo patalpas.
- Įrodymų atkūrimo galimybė. Tarp elektroninių įrodymų pranašumų galima išskirti ir tai, kad šios rūšies įrodymų atveju yra paprastesnis jų atkūrimas. Elektroniniai dokumentai, tokie kaip skaitmeninės nuotraukos ir skaitmeniniai įrašai, gali būti automatiškai kopijuojami, t. y. daromos jų atsarginės kopijos naudojant debesų saugyklas. Tai suteikia galimybę išsaugoti kelias to paties dokumento kopijas, kurios gali būti greitai atkurtos net ir praradus pradinį dokumentą dėl tam tikrų techninių problemų, žmogiškosios klaidos, kibernetinių atakų ar force majeure.
- Paprastesnė įrodymų paieška. Skaitmeniniai dokumentai, palyginti su tradiciniais įrodymais, suteikia galimybę greitai ir efektyviai rasti reikiamą informaciją naudojant paieškos funkciją. Ypatinga elektroninių įrodymų savybė yra tai, kad jie gali būti klasifikuojami pagal įvairius raktažodžius ar frazes.
Galima teigti, kad elektroniniai (skaitmeniniai) įrodymai, leidžiantys greitai ir tiksliai surinkti bei saugoti informaciją, kartu sumažina įrodymų praradimo riziką, sutaupo teismo ir proceso dalyvių laiką bei sudaro prielaidas paspartinti visą teisminį procesą.
Pavyzdžiai iš teismų praktikos
Privačių asmenų, kaip ir teisėsaugos institucijų, surinkti bei pateikti duomenys automatiškai įrodymais netampa. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla, o pagrindiniai reikalavimai, keliami įrodymams baudžiamajame procese, yra įtvirtinti Baudžiamojo proceso kodekse.
Privačių asmenų teikiami duomenys gali būti pripažinti įrodymais baudžiamajame procese. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta tokių asmenų teisė teikti bylai reikšmingus duomenis yra svarbi ginant atitinkamų asmenų teises ir prisidedant prie veiksmingesnio nusikalstamų veikų išaiškinimo, teisingumo vykdymo baudžiamosiose bylose.
Štai keletas pavyzdžių iš teismų praktikos:
- Slapti garso ar vaizdo įrašai. Teismų praktikoje nelaikoma neproporcingu kaltininko teisės į privatų gyvenimą suvaržymu tokie atvejai, kai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs ar tokiu besijaučiantis asmuo, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, fiksuoja ir teisėsaugos institucijai pateikia savo ir kaltininko pokalbių įrašus ar kitus savo paties įstatymo neuždraustu būdu surinktus duomenis, patvirtinančius kaltininko nusikalstamą veikimą.
- Duomenys, surinkti darbdavio. Vienoje baudžiamojoje byloje teismai pripažino įrodymu susirašinėjimo su trečiaisiais asmenimis (darbdavio konkurentais) medžiagą, surinktą patikrinus asmens kompiuterį darbdavio iniciatyva.
- Cheminės medžiagos, rastos ligoninėje. Kitoje baudžiamojoje byloje įrodymais buvo pripažinta cheminė medžiaga, kurią ligoninėje nuteistąją gydę medikai rado ir paėmė apieškoję pastarosios asmeninius daiktus be jos žinios, kai kilo abejonių dėl ligos simuliacijų ir pacientės elgesio, galimai kenksmingo jos pačios sveikatai.
Tačiau svarbu atsiminti, kad ne visi privatūs duomenys gali būti pripažinti įrodymais. Pavyzdžiui, teismas gali nepripažinti įrodymais privataus asmens pokalbio įrašo, jei pokalbis buvo įrašytas teisėsaugos institucijos pareigūno iniciatyva, arba jei asmuo slapta darė pokalbių įrašus su asmeniu, kurio atžvilgiu jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Elektroninių įrodymų svarba
Elektroninių įrodymų integracija į teisinę sistemą yra svarbus žingsnis link šiuolaikiškos, technologiškai pažangios teisinės sistemos, atitinkančios dabarties poreikius ir lūkesčius.