Negaliojančios Hipotekos Paskolos Teismo Praktika Lietuvoje

Šiame straipsnyje analizuojami probleminiai kreditai komerciniuose bankuose, išryškinant įkeisto nekilnojamojo turto realizavimo ir kreditorių interesų užtikrinimo problematiką. Taip pat nagrinėjami kreditorių interesų užtikrinimo būdai, identifikuojamos įkeisto nekilnojamojo turto realizavimo ir kreditorių interesų užtikrinimo problemos bei ieškoma sprendimo galimybių.

Šiandien, civilinei apyvartai tampant vis svarbesnei, būtina užtikrinti jos stabilumą, tinkamą ir savalaikį tarpusavio sutartinių ir kitokių įsipareigojimų vykdymą. Nuo šios sąlygos tiesiogiai priklauso finansinis įmonių stabilumas, tolesnė efektyvi verslo plėtra, sisteminės verslo rizikos mažinimas.

Ekonomikai lėtėjant ir atsiradus sąstingiui finansinėse rinkose, ženkliai padidėjo nemokių fizinių bei juridinių subjektų skaičius, kas savo ruožtu įtakoja probleminių kreditų komerciniuose bankuose didėjimą.

Valstybės ekonominiam ir finansiniam sektoriui išgyvenant sunkmetį, itin didelis dėmesys skiriamas fizinių ir juridinių asmenų nemokumo, restruktūrizavimo, bankroto, išieškojimo procesams, probleminių kreditų analizei. Tačiau kreditorių interesų užtikrinimui skiriamas nedidelis dėmesys.

Kiekvienam kreditoriui ypatingai svarbu būti tikram, jog piniginė prievolė bus įvykdyta arba kad bus užtikrinta jo interesų apsauga, jei prievolė nebus įvykdyta.

Kreditorinių reikalavimų užtikrinimas bei nekilnojamojo turto realizavimas probleminių kreditų atveju sudaro aktualią mokslinę problemą - ar turto įkeitimas pakankama priemonė kreditorių interesams užtikrinti; ar esamas teisinis instrumentas užtikrina bei gina kreditorių interesus?

Darbo tikslas: išanalizuoti probleminius kreditus komerciniuose bankuose, išryškinant įkeisto nekilnojamojo turto realizavimo ir kreditorių interesų užtikrinimo problematiką. Taip pat išnagrinėti kreditorių interesų užtikrinimo būdus. Identifikuoti įkeisto nekilnojamojo turto realizavimo ir kreditorių interesų užtikrinimo problemas bei pasiūlyti sprendimo galimybes.

Metodai: ekspertų apklausa naudojama, norint išsiaiškinti atskirų ekspertų nuomones išdėstytas problemas, įvertinti problemų gylį, pasiūlyti galimus problemų sprendimo būdus. Taip pat analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus bei kitų teisminių instancijų praktika, naudotasi moksline bei teisine literatūra.

Kiekvieno komercinio banko veikla yra pagrįsta kreditavimu. Kreditavimo svarbą išryškina bei poreikį įtakoja augantis vartojimas, būtinybė turėti nuosavą nekilnojamąjį turtą, verslo subjektų nepertraukiamos veiklos užtikrinimas ir kt. Dėl šios priežasties ilgą laiką kreditavimas buvo traktuojamas kaip esminis valstybės ekonomikos variklis.

Teigtina, kad kiekvienas bankas turi valdyti savo turtą bei įsipareigojimus taip, kad visada būtų suderinti paskolų grąžinimo bankui terminai ir lėšų išmokėjimo banko klientams terminai, t.y. bankas turi užsitikrinti, kad pinigai gaunami iš skolininkų, ir pinigai, kuriuos bankas turi sumokėti kreditoriams, mokėjimo terminai sutaptų. Tik taip gali būti užtikrinamas banko likvidumas bei tai gali būti pasiekiama skolinant lėšas pagal žemiau pateiktą schemą (žr. pav. 1).

Visais atvejais atsižvelgiama į tris pagrindinius tikslus - pelningumą, likvidumą, saugumą.

Kiekvienas bankas, siekdamas įgyvendinti savo tikslus, bei skolindamas pinigus rizikuoja bei susiduria su kredito rizika. Teigtina, kad kredito rizika - tai kintanti kitos šalies prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo rizika, atsirandanti tiesiogiai ar netiesiogiai suteikiant kitai sandorio šaliai tam tikrą kreditą.

Kredito rizika skirstoma pagal jos atsiradimo priežastis, kuris ryšys parodomas pav. 2 pav. 1 lentelėje. Imdamas paskolą, kiekvienas asmuo prisiima tam tikrą riziką. Viena iš rizikų, su kuria galima susidurti, yra skolininko nemokumas.

Doktrinoje nemokumas apibūdinamas kaip pinigų trūkumo nulemtas skolininko nepajėgumas apmokėti savo prievoles, kurių mokėjimo terminai suėjo, arba kaip būsena, kai skolininkas nebeturi pakankamai mokėjimo priemonių ir todėl laiku nebegali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėjo.

Tiek fizinių, tiek juridinių asmenų nemokumą įtakoja probleminių paskolų kreditoriui augimą (~žr. pav. 3). Probleminė paskola yra tokia, kurios grąžinimas atėjus terminui kelia abejonių. Jei paskola grąžinama pagal grafiką, ji nėra probleminė, jei grafiko nesilaikoma - paskola probleminė.

Fizinių asmenų nemokumo terminas pradėtas vartoti tik įsigaliojus LR CK, kur fizinio asmens nemokumas siejamas su bankroto proceso stadijomis. Kai kuriuose straipsniuose nemokumas sutapatinamas su bankroto bylos iškėlimu, kituose galima pastebėti takoskyrą tarp juridinio ir fizinio asmens nemokumo.

Juridinių asmenų nemokumo problemos Lietuvoje sprendžiamos taikant Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Šis įstatymas taikomas ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims. LR Įmonių bankroto įstatyme (2 str. 8 d.) nurodoma, kad įmonės nemokumas - tai įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymuose, kituose teisės aktuose, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Pastebėtina, jog pagal pastarąjį straipsnį, įmonės nemokumas nėra siejamas nei su skolos pradelsimo terminu, nei su pradelstų skolų bei turto santykiu.

Lietuvoje veiklą vykdo aštuoni komerciniai bankai, vienuolika užsienio bankų filialų ir dvi užsienio bankų atstovybės. 2010 m. traktuotini kaip lūžio metai, kai po staigaus ekonominio nuosmukio bei sąstingio finansų rinkose, pradėjo jaustis bankų veiklos suaktyvėjimas, kai buvo pradėtas fiksuoti turto ir paskolų augimas.

Lietuvos banko duomenimis, pablogėjusi skolininkų finansinė būklė ir dideli paskolų nuvertėjimo nuostoliai turėjo įtakos bankų kreditavimo politikai, todėl 2010 m. Ji 2009 m. , o per 2010 m. sumenko 1,7 procentinio punkto ir sudarė 71,4 procento viso bankų turto.

Atkreiptinas dėmesys, kad pastaruosius dvejus metus bankų veikla buvo nuostolinga (žr. pav. 5.).

Kalbant apie problemines paskolas, svarbu atkreipti dėmesį į paskolų portfelio kokybės rodiklius. Lietuvos banko (2011, p. 51) duomenimis, 2010 m. kaip 2009 m. Per 2010 m. bankų specialieji atidėjiniai padidėjo 267,5 mln. litų, kai 2009 m. net 3,9 mlrd. litų.

Visiems bankrutavusioms ir restruktūrizuojamoms įmonėms įsipareigojimai bankams 2010 m. sudarė 3,5 mlrd. litų šioms įmonėms suteiktoms paskoloms. Lietuvos banko (2011) duomenimis, minėtoms bendrovėms suteiktoms paskoloms bankai buvo sudarę 1,7 mlrd. litų specialius atidėjinius, o šis paskolų augimas užfiksuotas 2006 bei 2007 m. Tuo tarpu, pradėjus lėtėti ekonomikai, nuo 2008 m. šis augimas (žr. pav. 6).

Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, 2008 m. buvo registruoti 38561 nauji turto arešto aktai, 2009 m. net 66057, 2010 m. - 64460. Turto arešto aktų registro duomenimis, turto areštai pagal turto savininką pasiskirstė taip: 83,8 proc. areštuotas fizinių asmenų turtas, 16,2 proc. - juridinių asmenų turtas.

Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos (2011, p. 7) duomenimis, per laikotarpį nuo 1993 m. iki 2011 m. birželio 30 d. ši analizė rodo, kad nuo bankroto proceso pradžios kreditoriams buvo perduota turto - 207,3 mln. Lt, kas sudaro 3,6 proc. viso turto turto vertės bankroto proceso pradžioje), o patenkinta reikalavimo dalis sudarė 93,7 mln. Lt arba 45,2 proc. nuo perduoto kreditoriams turto vertės.

Apie 28,2 proc. turto buvo nurašyta, kaip bevertis, nebetinkamas naudoti. Parduota turto nuo bankroto proceso pradžios - 3311,6 mln., arba 57,7 proc. viso turto vertės bankroto proceso pradžioje, iš parduoto turto gautos įplaukos sudaro 31,9 proc. viso parduoto turto vertės. Įkeistas turtas sudaro 25,3 proc.

Prievolių užtikrinimo institutas yra vienas svarbiausių teisinių priemonių, siekiant užtikrinti stabilią komercinės apyvartos sistemą. LR CK 6.1 straipsnyje nurodoma, kad prievolė - tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą.

LR CK 6.59 straipsnyje pažymima, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Romėnų teisėje buvo žinomi tokie prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai: 1) rankpinigiai, 2) netesybos arba bauda, 3) įkeitimas ir 4) laidavimas, kurie jau tuo metu buvo sėkmingai naudojami kreditoriaus patiriamai rizikai sumažinti.

Pastebėtina, kad skolos užtikrinimo būdas - hipoteka - yra vienas seniausių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų.

Bankų sistemos turto, paskolų ir indėlių kaita

Bankų sistemos turto, paskolų ir indėlių kaita (mln. Lt) yra svarbus rodiklis, atspindintis finansų sektoriaus būklę. Paskolų portfelio kokybės rodikliai taip pat svarbūs, ypač kalbant apie problemines paskolas. Šie rodikliai leidžia įvertinti bankų stabilumą ir rizikos valdymą.

Lentelė. Bankų sistemos turto, paskolų ir indėlių kaita (mln. Lt)

Bankų sistemos turto, paskolų ir indėlių kaita

tags: #negaliojancia #hipotekos #paskolos #teismas