Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) tęsia 1919 m. birželio 27 d. pradėtą veiklą ir yra svarbi valstybės saugumo sistemos dalis. Ši organizacija, veikianti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, atlieka reikšmingą vaidmenį užtikrinant neginkluotą asmens ir turto apsaugą, taip pat prisideda prie viešosios tvarkos palaikymo ir kitų svarbių funkcijų vykdymo.
Šiame straipsnyje aptarsime LŠS teisinį statusą, funkcijas ir bendradarbiavimą su kitomis valstybės institucijomis užtikrinant šalies saugumą.
LŠS Teisinis Statusas ir Valdymas
LŠS yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis asociacijos teisine forma. Organizacijos teises ir pareigas įgyvendina per savo valdymo institucijas.
Pagrindiniai LŠS valdymo organai:
- LŠS Suvažiavimas: Aukščiausia LŠS institucija, sudaroma iš rinktinių atstovų ir pagal pareigas dalyvaujančių šaulių.
- LŠS Vadas: Aukščiausiasis LŠS pareigūnas, vadovaujantis LŠS veiklai ir atstovaujantis LŠS. LŠS vadą skiria Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pareiškus nuomonę ir jai pritarus LŠS suvažiavimui.
- LŠS Centro Valdyba: Kolegialus valdymo organas, sudaromas 3 metams. Į LŠS Centro valdybą pagal pareigas įeina LŠS vadas ir jo pavaduotojai. Kitus 9 LŠS Centro valdybos narius ir jų pavaduotojus renka LŠS suvažiavimas slaptu balsavimu.
- LŠS Centro Kontrolės Komisija: Finansinę veiklą kontroliuojanti institucija, sudaroma 3 metams.
- LŠS Garbės Teismas: Institucija, nagrinėjanti bylas dėl šaulių ginčų, susijusių su LŠS veikla, taip pat šaulių drausminių nusižengimų.
LŠS statutą nutarimu tvirtina Vyriausybė. Prieš tvirtindama ar keisdama LŠS statutą, Vyriausybė turi pateikti LŠS suvažiavimui atitinkamą projektą ir įvertinti jo pateiktus siūlymus.
LŠS Funkcijos ir Užduotys
LŠS veikla apima įvairias sritis, susijusias su valstybės saugumu ir pilietiniu pasipriešinimu. LŠS gali padėti policijai užtikrinti viešąją tvarką, taip pat vykdyti atskiras policijos priemones. Pagalba policijai teikiama, gavus policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto pareigūno prašymą.
LŠS taip pat gali padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prireikus vykdyti skubias operacijas, skirtas Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai užtikrinti. Ši pagalba teikiama gavus Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ar jo įgalioto pareigūno prašymą.
Pagrindinės LŠS užduotys:
- Rengti piliečius ginti valstybę.
- Ugdyti jaunimo pilietiškumą ir patriotiškumą.
- Skatinti fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenseną.
- Prisidėti prie viešosios tvarkos užtikrinimo.
- Teikti pagalbą valstybės institucijoms ekstremalių situacijų atvejais.
Krašto apsaugos ministerija koordinuoja krašto apsaugos sistemos institucijų bendradarbiavimą su LŠS. Kariuomenės vienetų ir LŠS padalinių sąveikai gerinti organizuojamos bendros karinių vienetų ir LŠS padalinių pratybos.
Bendradarbiavimas su Kariuomene
Kariuomenės vadui priėmus sprendimą, kariuomenėje gali būti neatlygintinai saugoma LŠS priklausanti ir Vyriausybės sprendimu perduota karinė įranga. LŠS padaliniai, pagal šį straipsnį teikiantys pagalbą kariuomenei, priskiriami karinių vienetų, teikiančių pagalbą valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, vadų operaciniam vadovavimui.
Šauliai, išskyrus jaunuosius šaulius, šaulius, tarnaujančius LŠS koviniuose būriuose, LŠS vado sudarytuose LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetuose, Karo padėties įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis priskirtuose ginkluotosioms pajėgoms, taip pat šaulius - tikrosios karo tarnybos karius, karo padėties metu padeda savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui Karo padėties įstatymo nustatytais atvejais atlikti nurodytame įstatyme savivaldybės administracijos direktoriui nustatytas funkcijas.
LŠS bendradarbiavimas su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, švietimo įstaigomis išsamiau nustatomas LŠS ir atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, švietimo įstaigų bendradarbiavimo sutartyse.
Reikalavimai Šauliams
Šauliais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, mokantys valstybinę kalbą. Kiekvienas pilnametis Lietuvos Respublikos pilietis, stodamas į LŠS, duoda šaulio priesaiką. Lietuvos Respublikos piliečiai, priimami į LŠS jaunaisiais šauliais, duoda jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą.
Duodami šaulio priesaiką arba jaunojo šaulio iškilmingą pasižadėjimą, šauliai prisiekia būti ištikimi Lietuvos valstybei, ginti ir saugoti jos nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, laikytis Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai vykdyti šaulio pareigas.
LŠS koviniai būriai sudaromi laikantis atitinkamo dydžio karinių vienetų struktūrai nustatytų reikalavimų. Sudarius LŠS kovinį būrį, LŠS vadas apie tai informuoja kariuomenės vadą. Kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens nustatyta tvarka LŠS kovinis būrys priskiriamas kariniam vienetui.
Šauliai, siekiantys tarnauti LŠS koviniame būryje, bet neįgiję pagrindinio karinio parengtumo, nebaigę kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens patvirtintos bazinio kario savanorio įgūdžių kurso programos ar bazinio šaulio įgūdžių kurso programos, kreipiasi į rinktinės vadą, prašydami siųsti juos į bazinį šaulio įgūdžių kursą.
Išvados
Lietuvos šaulių sąjunga yra svarbi organizacija, prisidedanti prie neginkluoto asmens ir turto apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo ir valstybės saugumo stiprinimo. Jos veikla, grindžiama įstatymais ir bendradarbiavimu su kitomis valstybės institucijomis, yra būtina siekiant užtikrinti Lietuvos piliečių saugumą ir gerovę.
tags: #neginkluoto #asmens #ir #turto #apsauga