Šilumos ūkio įstatymas reglamentuoja šilumos energijos tiekimą ir vartojimą Lietuvoje, įskaitant daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą bei eksploatavimą. Šis įstatymas nustato teises ir pareigas tiek šilumos tiekėjams, tiek vartotojams, siekiant užtikrinti efektyvų ir ekonomiškai pagrįstą šilumos naudojimą.
Pagal 20 straipsnį, kuris buvo pakeistas 2023 m. balandžio 6 d. įstatymu Nr., daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūri pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Šis prižiūrėtojas atsakingas už tinkamą sistemų veikimą, atsižvelgiant į vartotojų interesus.
Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra
Prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).
Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas.
Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) ir prireikus informuoja šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjus ar trečiuosius asmenis apie jiems nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų įrenginių techninę būklę ir jų atitiktį teisės aktuose nustatytiems daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais.
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo atsižvelgdamas į šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesus.
Prižiūrėtojo pasirinkimas ir sutartys
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų valdytojas.
Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas.
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas privalo pateikti pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui (eksploatuotojui) daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos veikimo, priežiūros ir naudojimo dokumentus, numatytus energetikos ministro tvirtinamose šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklėse.
Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų veikimo, priežiūros ir naudojimo dokumentai yra neatskiriama daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarties dalis.
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis atestatu reguliuojama veikla arba perduoti jiems šią teisę pagal sutartį, arba kitaip pavesti vykdyti šią veiklą.
Kai pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra bendrija, ji gali pirkti atskirus darbus ar paslaugas iš subjektų, turinčių reikiamą kompetenciją, technines priemones ir gebėjimus.
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas ir (ar) šilumos tiekėjas gali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).
Šilumos paskirstymas ir energijos taupymas
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) pagal faktinį šilumos energijos suvartojimą pastate skaičiuoja santykinius šilumos sunaudojimo pastato šildymui, cirkuliacijai ir karštam vandeniui ruošti rodiklius, vadovaudamasis Tarybos patvirtinta skaičiavimo metodika, analizuoja gautus duomenis, teikia ataskaitas pastato savininkui ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui.
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) rengia pasiūlymus dėl šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo ir teikia juos pastato savininkui ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui.
Pastato savininkas ir (ar) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas nustato būtinas pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos vartojimo efektyvumo didinimo priemones.
Daugiabučių namų ar kitos paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojas kontroliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą ir pasirengimą naujam šildymo sezonui pagal energetikos ministro tvirtinamose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse jiems priskirtą kompetenciją.
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) sudaro ir kartu su daugiabučių namų ar kitos paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytoju pasirašo pastato parengties naujam šildymo sezonui aktą ir jo kopiją pateikia šilumos tiekėjui.
Jeigu butų savininkai nenusprendžia, kokį šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją pasirinkti, ir dėl to nesudaroma šios sistemos priežiūros sutartis, laikinai, kol toks prižiūrėtojas bus pasirinktas, šildymo ir karšto vandens sistemą prižiūri esamas prižiūrėtojas.
Sistemų patikrinimai ir atitiktis reikalavimams
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra atliekama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų periodinius patikrinimus dėl jų atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams atlieka Taryba.
Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų tikrinimų dėl jų atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams tvarką ir formą nustato Taryba.
Gavusi skundą dėl daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų netinkamo eksploatavimo ir (ar) parengimo šildymo sezonui, Taryba savo nustatyta tvarka gali atlikti daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų patikrinimą dėl jų atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.
Nustačiusi neatitikčių teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, Taryba įpareigoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) pašalinti jos nustatytų daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų reikalavimų neatitiktis.
Sutartys su šilumos tiekėjais
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas su šilumos tiekėju sudaro šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartį, su karšto vandens tiekėju - karšto vandens pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartį.
Kol sutarties šalys sudaro individualias sutartis, šilumos tiekėjo ir (ar) karšto vandens tiekėjo ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo tarpusavio santykius reglamentuoja šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutarties standartinės sąlygos ir karšto vandens pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutarties standartinės sąlygos, kurias nustato šilumos tiekėjas.
Šilumos paskirstymo metodai
Valstybinė kainų ir energetikos komisija yra patvirtinusi šešis šilumos paskirstymo metodus, iš kurių reikėtų pasirinkti vieną visam pastatui. Paskirstymo metodas gali būti taikomas ne mažiau kaip vieno pastato visoms šilumos ir karšto vandens vartojimo sutarčių šalims sutarus.
Paskirstymo metodą pasirenka daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta sprendimų priėmimo tvarka.
Sąskaitos dydis ar mokėjimas už daugiabučio buto šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio. Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams.
Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių: namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir oro temperatūros.
Net ir esant tai pačiai lauko temperatūrai, daugiabučio namo šilumos suvartojimas gali kisti dėl likusių dviejų faktorių (galbūt per metus kai kuriuose butuose buvo prijungti papildomi radiatoriai ir taip išbalansuota vidaus šildymo sistema, dėl ko vienuose butuose buvo šalčiau, bet siekiant užtikrinti visiems higienos normas atitinkantį šildymą, į namą paduota daugiau šilumos ir pan.).
Konkretaus daugiabučio namo šilumos suvartojimo augimo analizę turėtų pateikti namo administratorius ir pasiūlyti sprendimo būdus, kaip sumažinti šilumos poreikį.
Vartotojų teisės ir prievolės
Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18oC temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius. Šilumą bute lemia ir Jūsų buto langų bei lauko durų sandarumas.
Klientai už jų būstams tiekiamą šilumą, karštą vandenį bei kitas suteiktas paslaugas atsiskaito kiekvieną mėnesį pagal pateiktą paštu sąskaitą. Už praėjusio mėnesio suteiktas paslaugas reikia sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
Šilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti teisiniai pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme.
Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje nurodyta, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.
Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme - kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti.
Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) - turi būti apmokėta kaip namo savininkų.
Daugiabučio namo bendrasavininkai privalo mokėti už bendrųjų patalpų šildymą, net ir tuo atveju, jei laiptinėse yra atjungti radiatoriai, taip yra, todėl, kad šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu. Šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines.
Atsijungimas nuo centralizuoto šildymo sistemos
Anot Tomos Grikštienės, AB „Šiaulių energija“ atstovės spaudai, ir pagal teisinį reglamentavimą (LR Šilumos ūkio įstatymas, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, LR Statybos įstatymas ir kt.), ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose (pvz., 2007-10-24 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007) butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos tvarkos.
LR Civiliniame kodekse nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise.
Gyventojams ar jų bendrijoms, norinčioms atsiungti nuo centralizuoto šildymo sistemos, kartais tenka nueiti kryžiaus kelius, kad pasiektų savo tikslą.
Informacija apie fluoresceino naudojimą
Informuojame, kad hidraulinių bandymų metu (ar esant termofikacinio vandens nutekėjimui) UAB „Palangos šilumos tinklai“ šildymo sistemose cirkuliuojantį termofikacinį vandenį dažo fluorasceinu. Tai yra žalios spalvos dažai, kurie padeda nustatyti vamzdynų, pastatų vidaus šildymo sistemų ir karšto vandens ruošimo įrenginių nesandarumus. Esant nesandariam karšto vandens šildytuvui, termofikacinis vanduo gali patekti ir į buitinius karšto vartojimo prietaisus, geriamąjį vandenį.
Šildymo kainos ir kompensacijos
Norint gauti kompensaciją už šildymą ir vandenį, reikia pateikti pažymą iš gyvenamuosius pastatus administruojančių bendrovių arba daugiabučių namų savininkų bendrijų, kad šeima neturi įsiskolinimo už komunalines paslaugas. Jei šeima turi skolą, pažymoje turi būti nurodytas jos dydis. Skola nelaikomos gyventojų skolos už būsto (stogo, langų, durų, šilumos centrų) renovaciją.
Šildymo sezono metu mokesčio nustatymas
Šildymo sezono metu mokestis už šildymą nustatoma taip: iš bendro šilumos kiekio atėmus temperatūros palaikymo ir vandens pašildymo šilumos kiekį nustatomas šilumos kiekis, sunaudotas patalpoms šildyti. Jį padalinus iš gyvenamojo namo bendro naudingojo ploto ir padauginus iš šilumos kainos 1kWh nustatoma 1m2 šildymo kaina per ataskaitinį mėnesį.
Ginčų sprendimas
Ginčai tarp vartotojo bei šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sprendžiami tarpusavio susitarimu.
Svarbiausi aspektai
- Šilumos paskirstymo metodą pasirenka daugiabučio namo butų savininkai.
- Minimali temperatūra gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti ne mažesnė nei 18oC.
- Apmokėjimas už šildymą turi būti atliktas iki einamojo mėnesio paskutinės dienos už praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas.
Šis straipsnis apžvelgia pagrindinius negyvenamųjų patalpų šildymo įstatymo aspektus Lietuvoje, įskaitant šilumos paskirstymo metodus, vartotojų teises ir prievoles, bei centralizuoto šildymo atjungimo tvarką.
tags: #negyvenamuju #patalpu #sildymo #istatymas