Darbuotojo atostogos: Darbdavio pareigos ir teisės

Kiekvienas darbuotojas turi teisę į kasmetines atostogas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 126 straipsnio 2 dalis numato, kad kiekvienam darbuotojui turi būti suteiktos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos. DK numato galimybę kasmetines atostogas suteikti darbuotojui dalimis.

Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka

Darbo teisiniuose santykiuose ypač svarbus susitarimas tarp darbo santykių šalių. Paprastai darbuotojų atostogų laikotarpiai iš anksto nustatomi atostogų suteikimo eilėje (grafike), o darbuotojui pageidaujant pakeisti šią eilę ir atostogauti kitu metu, atostogos suteikiamos darbuotojo prašymu.

Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą dėl kasmetinių atostogų konkrečiu laikotarpiu, sprendžia dėl jų suteikimo darbuotojo pasiūlyta tvarka. Kadangi iniciatyvos teisė dėl suteiktinų atostogų datos, jų trukmės arba skaidymo priskirta darbuotojui, darbdavys vienašališkai nuspręsti dėl atostogų suteikimo tvarkos negali, t. y. Darbuotojų antraisiais ir paskesniais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje.

Prioritetas darbuotojams

Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, tačiau yra išimčių, kai nesuėjus 6 nepertraukiamojo darbo mėnesiams darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos.

Išimtys teikiamos nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų, darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų, darbovietėje taikomų vasaros atostogų metu, mokyklų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos mokinių ir studentų vasaros atostogų metu, nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokykloje, kitais darbo teisės normų nustatytais atvejais.

Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma atsižvelgiant į nėščių darbuotojų ir darbuotojų, kurie augina bent vieną vaiką iki 3 metų, pageidavimus, taip pat tų, kurie augina bent vieną vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, darbuotojus, kurie turi du ir daugiau vaikų, kurie paskutiniais kalendoriniais metais yra atostogavę mažiau negu 10 darbo dienų bei kurie turi nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo metus.

Atostogų perkėlimas

Jeigu darbuotojui buvo numatyta suteikti kasmetines atostogas pagal atostogų suteikimo eilę darbovietėje, tačiau darbuotojas negali jomis pasinaudoti dėl kitų priežasčių arba apskritai nepageidauja jomis naudotis eilėje numatytu laikotarpiu, darbuotojui prašant, kasmetinės atostogos galėtų būti nesuteikiamos pagal darbovietėje patvirtintą suteikimo eilę.

Taigi nepaisant to, kad įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje jau yra patvirtinta kasmetinių atostogų suteikimo eilė, ji gali būti koreguojama, t. y. darbuotojui raštu pateikus prašymą dėl kasmetinių atostogų perkėlimo, darbdavys turi teisę priimti vietinį norminį teisės aktą (pavyzdžiui, įsakymą) ir perkelti konkrečiam darbuotojui pagal eilę numatytas suteikti kasmetines atostogas, nepažeidžiant Darbo kodekso.

Teisė pasinaudoti visomis arba dalimi kasmetinių atostogų, arba gauti piniginę kompensaciją už jas nutraukiant darbo sutartį prarandama praėjus 3 metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos. Išskirtini atvejai, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, pavyzdžiui, dėl laikinojo nedarbingumo, dėl vaiko priežiūros atostogų arba dėl darbdavio veiksmų. Tokiais atvejais ribojimo - 3 metų - terminas turi būti pratęstas.

Darbuotojo piktnaudžiavimas teise

Atitinkamoje tvarkoje darbdavys galėtų numatyti atvejus ir taikytinus metodus, kai piktnaudžiaudamas savo teise darbuotojas nesinaudoja arba nerodo iniciatyvos naudotis privalomos nepertraukiamos trukmės kasmetinėmis atostogomis.

Tokiu atveju, vadovaujantis numatyta tvarka, darbdavys galėtų nustatyti kasmetinių atostogų laiką atostogų eilėje ir jas suteikti darbuotojui vienašališkai. Pastebėtina, kad jei dėl tam tikrų priežasčių per darbo metus kasmetinės atostogos nėra išnaudojamos, teisė pasinaudoti įgytomis kasmetinėmis atostogomis neprarandama, jos perkeliamos į kitus darbo metus.

Teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

Atostoginių apmokėjimas

Atostoginiai turi būti išmokami ne vėliau nei likusią paskutinę darbo dieną iki atostogų, pagal Lietuvos respublikos Darbo kodekso (DK) 130 str. 2 d. nuostatą.

Ką daryti, jeigu laiku nesumokėjo atostoginių?

Jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, darbuotojas, pateikęs prašymą, ne vėliau nei per tris dienas po atostogų, gali prisidėti dienas, už kurias nebuvo išmokėti atostoginiai, prie kitų atostogų. Tai numatyta DK 130 straipsnio 4 d. nuostatose.

Pavyzdžiui, jeigu jums pinigus pervedė trečią dieną atostogų metu, tokiu atveju, pateikite prašymą darbdaviui, kad jums kompensuotų vėlavimą ir prie sekančių kasmetinių atostogų pridėtų tris dienas. Galbūt darbdavys nebus patenkintas dėl tokio prašymo, tačiau jo atmesti negali.

Atostoginių išmokėjimas kartu su atlyginimu

Atostoginiai už ilgesnes nei kasmetines atostogas mokami įprasta atlyginimo mokėjimo tvarka.

Pavyzdžiui, darbuotojas 2025 metais turėjo sukaupęs 10 nepanaudotų atostogų dienų, o 2026 metais prie jų prisidėjo einamųjų metų atostogos ir jis nusprendė išeiti 30 kalendorinių dienų atostogų. Tokiu atveju darbdavys privalo ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki atostogų pradžios išmokėti atostoginius už 20 darbo dienų, o už likusias 10 dienų atostoginiai išmokami įprasta tvarka kartu su darbo užmokesčiu.

Pagal Lietuvos respublikos įstatymus, atostoginius galima išmokėti kartu su atlyginimu, darbuotojui sutinkant ir pateikiant prašymą.

Kas gali sumažinti arba padidinti atostoginius?

Atostoginius gali sumažinti sumažėjęs darbo atlyginimas. Jeigu per paskutinius tris mėnesius iki atostogų keitėsi atlyginimo dydis ir jis sumažėjo - jūsų vidutinio dienos užmokesčio suma bus mažesnė, nes skaičiuojamas 3 mėnesių, o ne metų vidutinis 1 dienos ar 1 valandos atlyginimas.

Atostoginius gali padidinti: apskaičiuojant atostoginius svarbu per paskutinius tris mėnesius gautos premijos, priemokos ar priedai, kurie gali padidinti vidutinį darbo dienos užmokestį. Verta žinoti, kad prie atostoginių skaičiuojami priedai ir premijos tik už darbo rezultatus, o priedai šventės ar įmonės jubiliejaus proga nėra skaičiuojami, taip pat neįskaitomos ir motyvacinės piniginės premijos ar pajamos už įmonės automobilio naudojimą.

Atostoginių dydis nesikeis: jeigu darbuotojas sirgo ir ėmė biuletenį, ėmė neapmokamų atostogų, buvo prastovose. Vidutinio darbo užmokesčio taisyklėse yra nustatyta, kad skaičiuojamas tik faktinis darbo laikas ir neįtraukiamas laikas, kai buvo nedirbama dėl ligos ar prastovos.

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojo atostogos numatomos birželio 1-30 dieną, jo VDI bus nustatomas pagal kovo, balandžio ir gegužės mėnesio išdirbtą laiką. Sakykime, kad mėnesio atlyginimas yra 1000 eurų.

Tačiau, jeigu darbuotojui susirgus buvo paimtas biuletenis nuo gegužės 1 d. iki birželio 1 d., jo VDI bus skaičiuojamas tik pagal kovo ir balandžio mėnesiais išdirbtą darbo laiką. Per šį laiką gaunamas 2000 eurų atlyginimas dalinamas iš 40 darbo dienų. Gaunamas 1 d.d. atlygis - 50 eurų. Taigi, jei darbuotojas eina atostogauti 20 dienų, jis gaus 1000 eurų atostoginių. Daugiau apie tai skaitykite atostoginių išmokėjimas.

Kaip pačiam apskaičiuoti savo atostoginius?

Dėl tikslaus atostoginių skaičiavimo galima kreiptis į buhalterį, kuriam nebus sudėtinga pateikti tikslų atsakymą dėl atostogų apmokėjimo. Norint preliminariai pačiam žinoti ar numatyti savo atostoginius, svarbu rinkti darbo užmokesčio paskaičiavimo lapelius. Tokį lapelį darbdavys turi pateikti darbuotojams kartą per mėnesį. Jame nurodomas atlyginimas už išdirbtas darbo dienas arba valandas.

Turinčiam tokius lapelius darbuotojui tereikia paskaičiuoti trijų mėnesių vidurkį prieš atostogas ir jis žinos, kiek gali tikėtis gauti atostoginių.

Neišnaudotos atostogos

Dažnai darbuotojai neišnaudoja visų savo atostogų per metus. Tačiau atostoginių išmokėjimas privalomas tik už panaudotas atostogų dienas. Taigi, jeigu jūsų atostogos liko nepanaudotos, pvz. 10 dienų, tai jas galite prisidėti prie kitų metų atostogų, turėsite 30 dienų atostogų ir už visas jas gausite atostoginius. Tačiau jeigu darbuotojo atostogos atidedamos daugiau nei 3 metams, tai po 3 metų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jos gali būti nubrauktos ir už jas atlyginimo neprivaloma mokėti. Jos nepasibaigia automatiškai, tačiau darbdavys gali nebesuteikti jų, jei darbuotojas per 3 metus nesikreipia, ir kompensacija taip pat nebeprivaloma, jeigu nėra reikalavimo suteikti.

Darbdavys turi apmokėti darbuotojo kasmetines ir nepanaudotas atostogas, kurios buvo kaupiamos iki 3 metų, nutrūkus darbo sutarčiai. Taigi, jeigu išeinate iš darbo ir turite sukaupę 30 darbo dienų atostogų per 2 metus, galite tikėtis kompensacijos už visas atostogų dienas ar valandas.

Kada kyla sunkumų skaičiuojant atlyginimą už kasmetines atostogas?

Dažniausiai klausimai iškylą apskaičiuojant vidurkį, nes ne visada darbuotojas dirba tipinę darbo savaitę, kartais dirbama pagal iškvietimą, nėra pastovaus grafiko, dirbama vieną mėnesį darbo dienomis, kitą mėnesį - valandomis.

Nemokamos atostogos

Lietuvos Respublikos darbo kodekse nemokamos atostogos priskirtos tikslinių atostogų kategorijai. Šios atostogos skirtos ne pailsėti, o tam tikriems darbuotojo tikslams įgyvendinti - santuokai sudaryti, vaikui prižiūrėti, ligoniui slaugyti. Jos niekaip nesiejamos su darbdavio finansine padėtimi, technologiniais procesais ar kitais interesais.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 184 str. 1 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kada darbuotojas gali prašyti nemokamų atostogų.

Nemokamų atostogų suteikimo darbuotojams atvejai apibrėžti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 184 str. 1 dalyje. Jų sąrašas yra baigtinis. Beje, Darbo kodekse nustatyta ir nemokamų atostogų trukmė:

• darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, nemokamos atostogos suteikiamos iki 14 kalendorinių dienų;
• darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, nemokamos atostogos suteikiamos iki 30 kalendorinių dienų;
• moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui arba motinai (jei atostogomis vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, naudojasi tėvas) bendra nemokamų atostogų trukmė negali viršyti trijų mėnesių;
• neįgaliajam - iki 30 kalendorinių dienų per metus;
• darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį, kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, - iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku;
• darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį, - tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;
• santuokai sudaryti - ne mažiau kaip 3 kalendorinės dienos;
• mirusio šeimos nario laidotuvėms - ne mažiau kaip 3 kalendorinės dienos.

Kiekvienu atveju nemokamos atostogos suteikiamos tik darbuotojų prašymu. Darbuotojui paprašius nemokamų atostogų Darbo kodekso 184 str. 1 dalyje nustatytais atvejais, darbdavys privalo jas suteikti. Gali būti deramasi dėl atostogų pradžios ar pabaigos datų. Todėl darbdaviui ypač svarbu įsitikinti, ar darbuotojo ketinimas pasinaudoti nemokamomis atostogomis pagrįstas. Nemokamų atostogų paprašęs darbuotojas turi pateikti Darbo kodekse nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus.

Beje, Darbo kodekso 184 str. 2 dalyje įteisinta nuostata, kad sudarydamos kolektyvinę sutartį darbo santykių šalys gali susitarti, jog nemokamos atostogos galėtų būti suteikiamos ir dėl kitų priežasčių. Konkrečios priežastys, galima nemokamų atostogų trukmė, jų suteikimo tvarka, reikalaujami pateikti darbdaviui dokumentai ir kiti dalykai aptariami kolektyvinėje sutartyje. Svarbu, kad sutartyje nustatyta tvarka nepablogintų sąlygų, kurias darbuotojams garantuoja Darbo kodeksas.

Nemokamų atostogų skiriamasis požymis yra tas, kad darbuotojui už tą laiką nemokamas vidutinis darbo užmokestis ar kitos išmokos. Kadangi darbuotojas negauna socialinio draudimo įmokomis apmokestinamų pajamų, nemokamos atostogos laikomos nedraudžiamuoju laikotarpiu. Todėl nederėtų pamiršti, kad darbuotojui, susirgusiam nedraudžiamuoju laikotarpiu, nebus mokama ligos pašalpa. Šis laikotarpis neįskaičiuojamas į asmens valstybinio socialinio draudimo stažą.

Darbuotojo panaudotų nemokamų atostogų trukmė gali daryti įtaką ir kasmetinių mokamų atostogų trukmei. Darbo kodekso 170 straipsnyje apibrėžti darbo laikotarpiai įskaičiuojami į stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Darbo kodekse nustatytos trukmės nemokamos atostogos (iki keturiolikos kalendorinių dienų - visiems darbuotojams, iki trisdešimties kalendorinių dienų - neįgaliesiems arba asmenims, slaugantiems neįgalųjį) įskaičiuojamos į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Šie laikotarpiai taip pat įskaičiuojami į nepertraukiamąjį darbo stažą.

Tačiau jeigu atsitiko taip, kad darbuotojas pasinaudojo ilgesnėmis nemokamomis atostogomis, negu nustatyta Darbo kodekso 184 str. 1 dalyje, arba darbuotojo prašymu jam buvo suteiktos nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių, nei nustatyta minėtame straipsnyje, viršijančios nustatytą trukmę nemokamų atostogų dienos neįskaičiuojamos į darbo stažą tų darbo metų kasmetinėms atostogoms gauti. Vadinasi, už tuos darbo metus darbuotojo mokamos kasmetinės atostogos bus trumpesnės.

Jeigu įmonėje nesudaryta kolektyvinė sutartis, o darbuotojas prašo leisti neatvykti į darbą dėl priežasčių, nenurodytų Darbo kodekso 184 str. 1 dalyje, administracija gali leisti darbuotojui nedirbti, remdamasi Darbo kodekso 143 str. 2 d. 2 punktu. Darbuotojo neatvykimas į darbą administracijos leidimu taip pat laikomas nedraudžiamuoju la

Šis sąvadų rinkinys skirtas atostogų klausimams. Rinkinyje pateiktos praktinės konsultacijos, mokesčių naujienos bei seminarų ir laidų įrašai apie kasmetines, tikslines, papildomas atostogas, poilsio dienas, kompensacijas už nepanaudotas atostogas, taip pat kitį su atostogomis susiję klausimai.

tags: #darbuotoju #atostaugu #metu #jis #turi #buti