Socialinis būstas Lietuvoje yra svarbi priemonė padėti asmenims ir šeimoms, kurių pajamos ir turtas yra riboti, užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Ši paslauga teikiama asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į socialinio būsto nuomą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 straipsnį.

Socialinis būstas Vilniuje
Kas Gali Pretenduoti Į Socialinį Būstą?
Teisę būti įrašytais į sąrašą turi asmenys ir šeimos, atitinkantys šiuos reikalavimus:
- Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravę gyvenamąją vietą savivaldybėje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą savivaldybėje.
- Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už praėjusius kalendorinius metus deklaravę turtą (įskaitant gautas pajamas), jei jų deklaruoto turto vertė ir pajamos neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių.
- Neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 arba 14 kv. m, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtine liga.
Teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą turi asmenys ir šeimos, gyvenantys savivaldybės išnuomotame socialiniame būste, jeigu jiems išnuomoto socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m arba mažesnis kaip 14 kv. m, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtine liga.
Asmenys ir šeimos, su kuriais socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta jiems pažeidus socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas, teisę į socialinio būsto nuomą įgyja po 5 metų nuo socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo dienos.
Pajamų ir Turto Ribojimai
Pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, taikomi šie pajamų ir turto apribojimai:
- Asmeniui be šeimos: grynosios metinės pajamos - 40 VRP dydžių, turtas - 56 VRP dydžių.
- Dviejų ar trijų asmenų šeimai: grynosios metinės pajamos - 80 VRP dydžių, turtas - 112 VRP dydžių.
- Keturių ar daugiau asmenų šeimai: grynosios metinės pajamos vienam asmeniui - 23 VRP dydžiai ir turtas vienam asmeniui - 56 VRP dydžiai.
Socialinio būsto nuomininkai teisę į socialinio būsto nuomą išsaugo, jei jų deklaruotas kalendorinių metų turtas (įskaitant gautas pajamas), viršija nurodytus ribinius dydžius teisei į socialinio būsto nuomą pagrįsti ne daugiau kaip 25 procentais.
Reikalingi Dokumentai
Norint pretenduoti į socialinį būstą, reikia pateikti šiuos dokumentus:
- Rašytinį nustatytos formos prašymą.
- Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka užpildytą Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją.
- Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie nuosavybės teise turimą ir (ar) turėtą būstą.
Asmenys ir šeimos įrašomi į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą pagal prašymo užregistravimo Savivaldybės administracijoje datą ir laiką.

Eilės prie socialinio būsto nemažėja
Socialdemokratų Iniciatyvos
Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad egzistuojančios pagalbos norintiems įsigyti būstą priemonės yra labai neefektyvios, jomis negali pasinaudoti dauguma asmenų, kuriems tokios pagalbos iš tikrųjų reikia.
Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys, Ekonomikos komiteto vicepirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad norint spręsti būsto prieinamumo problemą derėtų peržiūrėti ir jaunos šeimos apibrėžimą. „Dabar jauna šeima laikoma ta, kurioje abu asmenys yra iki 36 metų amžiaus. Mes siūlome šią ribą pakelti iki 40 metų, nes, kalbant apie regionus, labai dažnai juose žmonės verčiasi žemės ūkiu, o jauni ūkininkai teisės aktuose apibrėžti kaip asmenys iki 40 metų. Reikėtų suvienodinti“, - paaiškina G. Paluckas.
Socialdemokratai ragina vystyti net tik socialinio būsto fondą, skirtą skurdžiausiai gyvenantiems, bet ir municipalinį (savivaldybių) būstą. „Tai leistų užtikrinti saugią ir ilgalaikę būsto nuomą tiems, kas neturi galimybių nei pirkti, nei nuomotis rinkos kainomis. Europos miestuose savivaldybės nuomoja būstus, taip ne tik spręsdamos jaunų šeimų problemas, bet ir darydamos teigiamą įtaką rinkos kainoms“, - pabrėžia Seimo narys socialdemokratas G. Paluckas.
Taip pat, pasak jo, derėtų praplėsti teikiamą paramą ir teikti pagalbą įsigyjant ne tik pirmąjį būstą, bet ir vėliau, jei asmenys susilaukia vaikų ir jiems reikia erdvesnio būsto.

Savivaldybės būstas leistų užtikrinti saugią ir ilgalaikę būsto nuomą
Anot nevyriausybinių organizacijų pateiktos ataskaitos, eilėse socialiniam būstui gauti šeimoms vis dar tenka laukti vidutiniškai trejus metus.
Vidurio amžiaus krizė iš šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos perspektyvos
tags: #socialinio #busto #schemos