Kiekvienas sodininkas nori, kad jo daržas būtų savitas ir duotų gausų derlių. Šiame straipsnyje rasite patarimų, kaip suplanuoti, įrengti ir prižiūrėti daržą, kad pasiektumėte geriausių rezultatų.
1. Daržo plano sudarymas
Turite galimybę suplanuoti daržą tokioje sodo projektavimo stadijoje, kol nėra pasodintų augalų ir pastatytų statinių? Jums labai pasisekė! Norint, kad aplinka prie namų neatrodytų chaotiškai, ją reikia, kaip ir bet kurią gyvenimo sritį, pirmiausia suplanuoti. Pats geriausias būdas - pasidaryti sodo planą.
Pasiimkite milimetrinio popieriaus lapą, pieštuką ir gerą trintuką - ir pirmyn. Dizainerė siūlo prireikus nebijoti pasikonsultuoti su kraštovaizdžio specialistu, nes jo patirtis gali būti neįkainojama. Sklypo planas padės sukurti jaukią ir malonią erdvę. Sklypo planą reikia pradėti braižyti nuo pakraščių ir eiti vidurio link.
Kuo daugiau laiko skirsite šiam planui, tuo bus lengviau priimti sprendimus, nes tiksli informacija padės pasirinkti tinkamus sodo elementus. Taip pat tai pravers, kai planuosite vietą vejai, augalams, kitiems elementams. Šiai užduočiai geriausiai tiks matininkų matavimo juosta. Į pagalbą pasitelkite draugus, kad juostą padėtų išlaikyti įtemptą ir vertikalią, nepamirškite viską tiksliai užrašyti.
Sklypo viduryje galima suformuoti eilę simetriškų, kvadratinių aikštelių augalams, o pačiame centre įrengti dekoratyvinius elementus- pavėsinę, grįstą aikštelę lauko baldams ir šašlykinei, šonuose pastatyti po suolelį. Pasirinkę tokį planą, galite sodinti gėles ir daržoves tvarkingose erdvėse prie takelio, o aplink įrengtą aikštelę pasodinti krūmų ar kitokių per daug į aukštį nesistiebiančių augalų.
Tai yra pakankamai svarbu, nes taip sukursite iš dalies apsuptą poilsio erdvę, kurioje norėsis būti ir tiesiog sėdėti. Anot jos, didesnius medžius reikėtų sodinti arčiau tvoros, kur jie gražiai žiūrėsis, taip pat uždengs nuo kaimynų. Geriau sujunkite juos, įrengdami lenktą lysvę tarp jų, pavyzdžiui, šešėlio nebijančių krūmokšnių ar pavasarį žydinčių lelijų. Planas sodininkui pravers ir ateityje: jame galima žymėti reikalingus pakeitimus, naujų sodinių vietas, daržo kultūrų sėjomainą ir pan. Jis padės ir tuo atveju, jei reikės atlikti inžinerinius darbus, pavyzdžiui, sausinti sklypą, įvesti dujas, vandentiekį, elektros kabelius.
2. Sklypo zonavimas
Planuojant sodo sklypą, galima išvengti daugybės klaidų spontaniškai sodinant augalus ar atskiriant zonas. Reikia iš anksto apmąstyti, kokio derliaus iš sodo tikitės, kiek medžių tam reikia. Išdėsčius sklype sodą ir daržą, dar reikia surasti vietos ir likusioms zonoms - poilsio aikštelei, galbūt vaikų kampeliui, buitinei zonai, šiltnamiui.
Iš poilsio zonos turėtų matytis gėlynai, kitos įdomios kompozicijos (neturėtų kristi į akis komposto krūva, įrankių dėžės ir pan.). Ūkio zona sklype įrengiama toliau nuo įėjimo ir poilsio vietų, ją galima izoliuoti vijokliniais augalais, krūmais. Izoliuojančiu elementu gali būti ir pats statinys - pašiūrė, tvartelis, lauko virtuvė, pavėsinė. Čia sandėliuojamas sodo inventorius, trąšos, gali būti įrengtas lauko tualetas. Šiltnamis statomas ten, kur tam tinkamas apšvietimas.
Jeigu nuspręsite kurti natūraliai atrodantį sodą, kiekvienam medžiui reikės paskirti 3 metrų skersmens vietą. Jeigu medžiai bus sodinami eilėmis, atstumas tarp jų turėtų būti apie 4 metrus, o tarpai tarp eilių - apie 5 metrus. Jei ketinate formuoti medžių lajas, visus atstumus galite sumažinti 1 metru. Nykštukinės medžių rūšys leidžia sumažinti atstumus dar metru.
Pabandykite apskaičiuoti reikalingą sodo plotą, atsižvelgdami į tai, kad atskirai stovinčiam aukštaūgiam medžiui reikia 30-36 kvadratinių metrų erdvės, medžiui suformuota laja - 10-16, nykštukinėms medžių rūšims - 4-5 kvadratinių metrų. Mažiems sklypams agronomė siūlė rinktis nykštukines medžių rūšis arba formuoti „plokščius“ medelius. Neverta sode auginti labai daug įvairių kultūrų, daržovių ir vaismedžių rūšių, geriau padarykite širdžiai mielą kampelį.
3. Tinkamos vietos parinkimas daržui
Daržą įkurkite saulėtoje vietoje, ne per toliausiai nuo pagrindinio ar terasos išėjimo, kad būtų patogu išbėgti pasiskinti salotų, išsirauti ridikėlių ar kitų daržovių. Jis turėtų būti apsaugotas nuo šiaurės vėjų. Pietinėje pusėje geriausiai augs pomidorai, agurkai, kiek tolėliau - paprikos, pupelės, kopūstai. Dar atokiau sodinami šakniavaisiai - bulvės, griežčiai, ridikai, ropės. Tolimiausioje daržo dalyje geriausiai pasodinti daugiamečius augalus. Reiklesnėms daržovėms reikėtų skirti vietą daržo pradžioje, taip jos visuomet bus prižiūrėtos.
Be to, rekomenduojama, kad daržo sklypas turi būti gerai išlygintas, mat esant nelygumams, daržoves sudėtinga pasėti vienodame gylyje, tuomet jos nevienodai dygsta. Be to, pakiliose vietose dirva greičiau išdžiūsta, o tai gali lemti lėtesnį augalų dygimą. Jei jau tenka daržoves auginti ant šlaito, rinkitės pietinį arba pietvakarinį.
Nepaliekant tarpų tarp daržovių bus maksimaliai išnaudojamas daržo plotas ir gaunamas gerokai didesnis derlius. Tarp pagrindinių lėtai augančių kultūrų (kopūstų, žirnių, bulvių) galima sėti ir auginti greitai augančias rūšis, tokias kaip sėjamosios salotos, ridikėliai, morkos, vienmečiai žalumynai. Tarpuose pasodintų daržovių derlius nuimamas anksčiau nei lėtai augančių pagrindinių augalų, kurių lapai uždengia dirvą ir užtamsina plotą, taip užkirsdami kelią piktžolėms. Tarpuose tarp pomidorų galima auginti laiškinius svogūnus, sėjamąsias salotas ar bazilikus, šalia bulvių sėjami kmynai; ridikai ar ridikėliai puikiai auga tarp kopūstų.
4. Dirvožemio paruošimas
Daržovėms auginti reikalinga derlinga ir pakankamai drėgna dirva. Labai svarbi ir dirvos struktūra. Daržovės geriausiai auga ir dera vidutinio sunkumo dirvose - priesmėliuose ir vidutinio sunkumo priemoliuose. Optimalus dirvos rūgštingumas 6,5 pH. Norint nustatyti dirvos pH reikia naudoti testavimo rinkinį, žemės pavyzdžius imkite iš skirtingų daržo vietų.
Sodo ir daržo augalams priimtiniausias pH 6-7, tuomet augalai gali pasisavinti daugiausia maisto medžiagų. Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokią dirvą mėgsta konkretūs jūsų nusižiūrėti augalai. Pavyzdžiui, šilauogės, bruknės, spanguolės mėgsta rūgščią dirvą, joms tinkamiausios pH ribos - 3,5-5,5, šie augalai negali augti šarmingesniame dirvožemyje.
Pagal poreikį, dirvos rūgštingumą galima keisti. Šarminti galima naudoti klintmilčius, degtas kalkes, dolomitmilčius, defekatus, kreidą, grūstus moliuskų kiautus, opokos miltus. Rūgštinimui galima naudoti natūralias durpes, įvairias rūgštinimo priemones: azoto ir fosforo rūgščių tirpalus, fiziologiškai rūgščias trąšas: amonio sulfatą, kalio sulfatą ar sierą.
5. Sėklų pasirinkimas ir sėja
Tinkamų sėklų parinkimas - svarbi sėkmės dalis. Svarbiausia, skaitykite, kas parašyta ant sėklų pakuotės. Reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Augalo veislė - pasidomėkite apie ją, paklauskite kitų sodininkų ar parduotuvės konsultanto patarimo. Galima rinktis grynas veisles arba hibridą (jį atskirsite, jei prie veislės pavadinimo yra raidė H). Hibridų sėklos bus derlingesnės, atsparesnės ligoms, kenkėjams, derlius ilgiau išsilaikys nuskintas.
- Hermetinė pakuotė reiškia, kad sėklos ilgiau išlaiko daigumą nei parduodamos įprastoje pakuotėje.
- Beicuotos, dražuotos sėklos yra padengtos organinėmis bei mineralinėmis trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis.
- Galima rinktis ir ekologiškas sėklas, išaugintas ekologiniuose sėklininkystės ūkiuose, nenaudojant sintetinių cheminių trąšų ir augalų apsaugos priemonių.
- Dabar galima rinktis sėklas juostoje - jas patogu sėti, nereikia pikuoti, be to, lengva pasėti vienodais atstumais.
Išsirinkus sėklas, svarbiausia laikytis ant pakuotės nurodytų auginimo sąlygų. Kone svarbiausias žingsnis - nepamiršti sėklų pasėti laiku. Per anksti pasėtos arba pasodintos daržovės gali nukentėti nuo šalnų ir nepalankaus oro. Per vėlai pasėtos daržovės gali nesubręsti, jas labiau puola ligos ir kenkėjai.
Be to, atsiminkite, kad sėklų negalima sėti per giliai - tai sulėtina sėklų dygimą arba jos iš viso nedygsta. O per sekliai pasėtos sėklos nulemia daigų stypimą, augalai auga silpni. Smulkias sėklas reikia įterpti į 1-2 cm gylį (ropių, morkų), vidutines (burokėlių, agurkų) - 2-3 cm, o stambias (žirnių, pupų ir pupelių) - 3-5 cm gylį.
6. Sėjomaina
Jei vis dar galvojate, kad daugelį metų iš eilės tas pačias daržoves galite sėti toje pačioje vietoje - klystate. Tam, kad sulauktumėte gausiausio derliaus, dirva nebūtų nualinta ir joje neatsirastų kenkėjų, labai svarbi sėjomaina.
Sėjomaina - tai augalų grupavimas ir susijusių augalų auginimas, kasmet perkeliant juos į kitus žemės plotus griežtai nustatyta tvarka. Pavyzdžiui, morkas į tą pačią vietą rekomenduojama sėti po 3-4 metų. Skirtingų augalų auginimas padeda išlaikyti tinkamą humuso ir kitų organinių medžiagų kiekį dirvožemyje. Sėjomaina taip pat yra veiksminga piktžolių mažinimo priemonė. Keisdami auginamas kultūras, tinkamai parinkdami priešsėlį, galima efektyviai sumažinti ir sunaikinti dirvos piktžolėtumą.
7. Lysvių formavimas
Daržo lysvės gali puošti sklypą ne prasčiau nei gėlynai. Pačios populiariausios yra plokščiosios lysvės, kai sukasus dirvą suminami tarplysviai. Jos tinka, kai norima lanksčiai daržininkauti, kasmet keisti lysvių planą. Pastaruoju metu itin populiarios pakeltos lysvės, nes sukuria tvarkos įspūdį, lengvai įsilieja į bendrą aplinką. Tokias lysves galima tiesiog supilti arba įrėminti įvairiomis medžiagomis.
Šiltlysvės - tarpinė stotelė tarp daiginimo šiltoje patalpoje ir sodinimo lauke. Tokios lysvės aktualiausios pavasarį, kai norima kuo anksčiau užsiauginti daržovių. Pavasarį jas galima apdengti daržo plėvele. Plačios lysvės (100-120 cm pločio) leis sutaupyti vietos - mažiau reikės ploto tarpams tarp jų. Daržovių priežiūrai reikalingiems tarplysviams galima palikti apie 40 cm plotį. Jei įsirengsite aukštas lysves, prie to skaičiaus pridėkite dar 20-35 cm. Jeigu nusprendėte daržui skirti pakankamai daug vietos, padarykite dar ir pasivaikščiojimo takelį (70-75 cm pločio) arba aikštelę poilsiui. Jei „centrine gatve“ perskirsite daržą į dvi lygias dalis, jis taps panašus į nedidelį parką.
8. Augalų sodinimas tinkamais atstumais
Būtinai atkreipkite dėmesį į informaciją apie augalų sodinimo atstumus. Šie atstumai pagrįsti daugiamete praktika ir moksliniais skaičiavimais. Kiekvienam augalui svarbi erdvė, kad jis galėtų užaugti toks, koks ir turi būti. Tarkime, jei per tankiai pasėsite morkas, jų šakniavaisiai blogai vystysis, bus ploni, šakoti, susipynę. Taip pat svarbu, kad augalas turėtų tam tikrą dirvos plotą, iš kurio jis galėtų tinkamai pasisavinti maisto medžiagas.
9. Laistymo režimas
Daržovėms vegetacijos metu reikia drėgmės. Tai kone svarbiausias augimo ir derėjimo veiksnys. Įvairių daržovių drėgmės poreikis skirtingas, todėl pravartu žinoti, kokius daržo augalus, kaip reikia laistyti. Pavyzdžiui, ridikėliai mėgsta drėgną ir patręštą dirvą, jie intensyviai laistomi nuo sudygimo iki derliaus nuėmimo. Jei trūksta drėgmės - ridikėliai būna kieti ir aštrūs.
Liejant dažnai ir ne po daug, vanduo neįsigeria, išgaruoja. Laistant per daug - augalų šaknys dūsta, išplaunamos trąšos. Jei norite, kad augalai turėtų papildomą drėgmės rezervą prie šaknų, rekomenduojama įmaišyti vandens drėgmę palaikančių granulių, kurios sugeria, kaupia bei aprūpina augalus drėgme pagal poreikį.
Per sausrą augalus rekomenduojama laistyti kas 6-10 dienų. Intensyviai reikia pradėti laistyti tik tada, kai jų lapai uždengia dirvos paviršių, ir baigti likus 3-4 savaitėms iki derliaus nuėmimo. Augalus laistykite anksti ryte, kai patys augalai ir dirva vėsiausi. Vakare palaistytos daržovės ilgai būna drėgnos ir gali susirgti grybelinėmis ligomis.
Tik prigijusių daigų ar išdygusių daržovių nepatartina skubėti laistyti. Drėgname paviršiuje šaknys auga negiliai, augalai išlempa, jie nepasiima reikiamo kiekio maisto medžiagų iš gilesnių dirvos sluoksnių.
10. Dirvos ir augalų priežiūra
Daržovės reaguoja į auginimo sąlygas, todėl laiku atlikus pasėlių priežiūros darbus galima kelis kartus padidinti jų derlingumą. Pagrindiniai pasėlių priežiūros darbai: dirvos purenimas, ravėjimas, mulčiavimas.
Purenti dirvą reikia po lietaus ar laistymo. Purenant suardoma dėl laistymo atsiradusi dirvos pluta, kuri trukdo daržovėms dygti. Dar didesnę žalą derliui padaro piktžolės, nes jos auga greičiau negu daržovės. Laiku neišravėjus, negaudamos pakankamai šviesos, daržovės ištįsta, skursta, o išravėjus nuo stipresnio vėjo, kaitros gali visai žūti. Piktžolės paima iš dirvos daug drėgmės ir maisto medžiagų. Tad jei norite sumažinti piktžolių augimą, reikia augalus mulčiuoti - paviršių pridengti įvairiomis medžiagomis. Tam galite rinktis durpes, pjuvenas, pūdinius, plėvelę.
Mulčias sulaiko dirvoje šilumą, drėgmę. Tokioje dirvoje greičiau skyla organinės medžiagos, todėl daržovės daugiau gauna maisto, neauga piktžolės, nesusidaro plutelė, mažiau išgaruoja drėgmė. Reikia nepamiršti ir mineralinio tręšimo. Tręškite augalus mineralinėmis ir organinėmis trąšomis kartu, taip gaunamas geriausias efektas.
11. Derliaus nuėmimas
Paskutinė, bet ne ką mažiau svarbi taisyklė - užaugintą derlių nuimkite laiku. Tiek perdirbti, tiek laikyti skirtą derlių patariama rinkti tik sausomis dienomis. Jei daržoves ar vaisius nuimsite lietingomis dienomis, jis ne tik greičiau supus, juose bus ir mažiau mineralinių medžiagų, ypač - kalio, taip pat bus žymiai mažiau biologiškai aktyvių medžiagų.
Paprastai daržovių derlių patariama nuimti ryte. Skinti reikėtų beveik prinokusias, bet nepernokusias daržoves, ypač kai lieka dar ir nesunokusių daržovių. Peraugusios daržovės itin alina augalą bei savina medžiagas, kurios reikalingos likusioms daržovėms augti. Atminkite, kad kai kurių kultūrų vaisius galima skinti ir iki galo nesunokusius - po kurio laiko jie sunoks ir nuskinti. Taip galima elgtis su pomidorais, baklažanais, paprikomis.
12. Augalų kaimynystė
Daržovių derliaus gausumas priklausys ne tik nuo veislės, dirvos, tinkamos priežiūros, bet ir nuo to, kokias daržoves vienas šalia kitų auginsite. Pavyzdžiui, šalia agurkų puikiai augs pupos, pupelės, žirniai, kukurūzai, saulėgrąžos, salotos, svogūnai, česnakai, kopūstai, pankoliai, tačiau visai greta netiktų augti bulvėms, ridikams, ridikėliams.
Tarp daržovių galite pasodinti ir derančių gėlių - taip natūraliai apsisaugosite nuo kenkėjų. Pavyzdžiui, serenčius galima sodinti visame daržo plote ir netgi įvairių augalų tarplysviuose. Jie nuo bulvių ir pomidorų atbaido nematodus, nuo žemuogių - žemuoginį straubliuką, taip pat svogūninę musę bei kopūstinį baltuką.