Gintaras Šeputis - menininkas, komunikacijos ir rinkodaros ekspertas, kultūrinės laidos „Kultmisijos“ kūrėjas, kurio veikla apima platų spektrą sričių - nuo videomeno iki reklamos. Jis dalinasi savo patirtimi su jaunąja kūrybininkų karta ir aktyviai dalyvauja kultūriniame gyvenime.
„Kultmisijos“: Kultūros Monolito Pjūviai
„Kultmisijos“ - tai TV apybraiža, kuri kuriama nuo 2015 metų. Per tą laiką iš viso padaryta 21 viena laida, skirtingais pjūviais pjaustanti kultūros monolitą. Dalis jų LRT Plius eterį pasieks spalio-lapkričio mėnesiais.
Laidą apie mažąsias kultūros formas galima buvo pamatyti praėjusį sekmadienį arba susirasti jos įrašą LRT mediatekoje. Būsimų laidų temos - kultūros santykis su traumomis, maistu, vadyba ir jos pasklidimas už šalies ribų.
Apie „Kultmisijų“ atsiradimą ir temų atranką kalbėjomės su TV apybraižos kūrėjais - režisieriumi Gintaru Šepučiu, redaktore Jolanta Marcišauskyte-Jurašiene ir prodiusere Daiva Bilinskiene.
Kūrybinis Kelias į „Kultmisijas“
Naujos TV kultūros laidos atsiradimą inicijavo menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė dar 2015 metais, kai Daiva Bilinskienė studijavo kultūros vadybą ir politiką Vilniaus dailės akademijos UNESCO katedroje. Su videomenininku Gintaru Šepučiu mus sieja sena draugystė, dirbau jo režisuotoje LRT laidoje „Ženklai“.
„Kultmisijų“ atsiradime labai svarbų vaidmenį suvaidino menotyrininkė Agnė Narušytė. Paskui prie komandos prisijungė menotyrininkė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė. Turiu paminėti, jog labai svarbų techninį ir kūrybinį darbą projekte atlieka montažo režisierius Jonas Juozapaitis.
Laidos formatas kristalizavosi ir įgavo labai ryškų idėjinį ir vizualinį sprendimą. Nuo pat pradžių tai nebuvo paprasta, fastfoodinė laida. Sukoncentruoti dėmesį 45 minutes ties intelektualiu turiniu šiuolaikiniam žiūrovui jau yra iššūkis.
Todėl kurdami laidą žinojome, jog labai svarbus bus ritmas, įvairovė, kontrastai, kad nebūtų vien tik kalbančios galvos. Dabar naudojame daugiau vizualinių intarpų iš meno kūrinių, scenos menų ir kt. negu anksčiau.
Laida yra konstruojama, kaip dokumentinė apybraiža su skirtingomis nuomonėmis siekiant, kad žiūrovas įsigilintų ir rastų savo požiūrį.
Gintaras Šeputis: Atrodome daug be galo įdomių ir iš tikro Lietuvą mylinčių, pasišventusių kultūrai žmonių. Atradimas yra tai, kad turime absoliučiai išskirtinių žmonių, kurių verta pasiklausyti, jei norime, kad mūsų ateities kartos turėtų suvokimą, kas ta Lietuva, lietuviai ir kas yra lietuviška kultūra.
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė: Įvykiai mus domina mažiau, negu reiškiniai. Galima sakyti, jog „Kultmisijos“ iš esmės renkasi ne tiek temas, kiek diskursus, kuriuose besirausdami ir patys mėginame išsiaiškinti, išsikristalizuoti atsakymus.
Gintaras Šeputis: Temas padiktuoja gyvenimas, po to mes diskutuojame dėl pašnekovų, kokias potemes ir niuansus liesti, kaip vystyti.
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė: Sykiu daug dalykų padiktuoja ir patys pašnekovai. Tarsi parodomis, spektakliais, koncertais ir profesionalų postringavimais prie vyno taurės viskas ir užsibaigtų. Domina unikalios asmenybės, kurios turi įdirbį savo srityje ir turi ką pasakyti.
Tokia nuostata ir leido visas kultūros sričiai priskiriamas laidas sumesti į bendrą puodą, kanalą, kurį eilinis žiūrovas įsijungia dažniausiai tik per klaidą, o patys kultūrininkai - tada, kai ten rodo juos pačius ar jų bičiulius.
Gintaras Šeputis: Drįstu teigti, kad daugelis mūsų temų buvo išvis neliečiamos. Pavyzdžiui, „Menininko vaidmuo“ arba „Kultūra ir trauma“.
Gintaras Šeputis: Kiekviena laida turi savo raziną, todėl išskirti vieną - sudėtinga. Mus nustebino mažosios kultūros formos, nes atradome unikalių žmonių ir muziejų taip vadinamoje „provincijoje“.
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė: Šio sezono laidos bus vizualiai ypač įdomios, nes į pasakojimus įpynėme daug ištraukų iš šiuolaikinio meno kūrinių, kurių tikrai nesitikite pamatyti televizijos ekrane. Esame labai dėkingi menininkams ir institucijoms už bendradarbiavimą.
Gintaras Šeputis: Ne, stengiamės kiekvieną laidą daryti maksimaliai atsakingai ir išbaigtai. O žiūrėjimo įpročiai įtakos tam nedaro.
Daiva Bilinskienė: Per trejus laidos gyvavimo metus pakalbinome apie 180 žmonių. Tačiau kol kas džiaugiamės nuo spalio 7 dienos iki lapkričio 4 dienos galėdami kas sekmadienį dalintis naujomis laidomis apie mažąsias kultūros formas, kultūrą ir maistą, kultūrą ir traumą, kultūros vadybą, Lietuvos kultūrą pasaulyje.
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė: Kad būtų lengviau įsivaizduoti, „Kultmisijas“ galima lyginti su ese žanro tekstu, kuris pratusiam prie komiksų ar laikraščių gali būti sunkiai suvirškinamas.
Gintaras Šeputis: Galbūt kurtume „Kultmisijas“ su specialiais užsakymais menininkams, dokumentuotojams, atlikėjams, atliktume tyrimus ir analitiką.
Finansiniai Iššūkiai
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė: Turime garbę dalintis sukurta produkcija su žiūrovais LRT programų direkcijos palankaus vertinimo dėka. Tuo labai džiaugiamės. Tačiau tai reiškia, jog finansavimu turime pasirūpinti patys. Norėdami kurti „Kultmisijas“, dalyvaujame Lietuvos kultūros tarybos ir Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo konkursuose.
Taigi laidą nuolat lydi finansinio nestabilumo giltinė, kuriai mostelėjus dalgiu - visi planai sugriūva. Pirmiausia aš svajočiau apie stabilumą, kuris galbūt galėtų rastis ne tik su daliniu valstybės finansavimu. Būtų šaunu, jei prie laidos dirbtų daugiau žmonių.
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė: Laidos tobulėjimui būtina injekcija iš privataus sektoriaus, galbūt sąmoningo verslo, kurio partnerystė stumtelėtų laidą pokyčiams. Pirmiausia - vizualiniams. Dabar laida labai eklektiška, nes filmuojame labai skirtingose vietose, neturime studijos, kuri užduotų laidos stilių.
Tikiu, kad ryšys gimdo ryšį, kartais reikia svajones paleisti į visatą. Gal jos kada sugrįš išsipildyti kaip koks aidas.
Kultūra ir Reklama: Gintaro Šepučio Perspektyvos
Gintaras Šeputis savo profesinę biografiją pradėjo nuo videomeno, kuris tuomet Lietuvoje tik atsirado, ir su juo susijusios meninės bei akademinės veiklos, o reklamos versle perėjo visas stadijas nuo paprasto gamybininko iki vadovo.
Jis teigia, kad panašumų tarp reklamos ir meno yra labai daug, nes tiek reklamai, tiek menui kurti naudojamos tos pačios priemonės: kompozicija, estetika, švara, šviesa ir pan. Abiejuose pirmiausia yra idėja ar sumanymas kaip pagrindas. Bet esminė takoskyra yra tai, kad reklama dažniausiai yra daroma tam, kad paveiktų vartotoją.
Menininkas ne visada rūpinasi poveikiu - jis tiesiog reflektuoja jį supantį pasaulį ir tai, kas jam aktualu ir svarbu, nors tai ir ne visada rezonuoja su žiūrovo interesais. Reklamoje viskas grindžiama poveikiu.
Gintaras Šeputis: Jei kūryba yra svarbus aspektas, o savirealizacija - tai vienas iš man esminių džiuginančių dalykų veikloje, tai savaime aišku, kad reklama yra ta vieta, kur kūryba realizuojasi.
Reklamoje gauni užduotį, jos pagrindu sukuri idėjas, kurios įgyvendinamos realybėje. Po to tu dar pamatai tyrimus, kaip visa tai veikia. Tai ir sudaro esminį skirtumą tarp reklamos ir meno. Bet visi kūrybiniai procesai yra visiškai identiški.
Gintaras Šeputis: Įdomiausi darbai reklamoje yra tie, kurie labai tiksliai apibrėžia, ką reklama turi atlikti, ir palieka laisvę. Bet tokių uždavinių būna labai nedaug, kai ir klientas pakankamai išprusęs, ir sritis įdomi.
Reklamoje šiais laikais biudžetai nėra beribiai, bet resursai kur kas didesni, nei mene. Todėl gali įgyvendinti tai, kas kitose srityse būtų neįmanoma: tai ir sudėtingi filmavimai, lėktuvai, laivai.
Gintaras Šeputis: Esminis skirtumas tarp buitinio ir reklaminio vaizdų yra estetiškumas. Nors į reklamą pastaruoju metu ateina estetika, imituojanti mėgėją. Bet estetizavimo aspektas reklamoje yra labai svarbus iki šiol ir svarbus todėl, kad žmogų traukia grožis. O trauka yra viena iš poveikio priemonių.
Patirtimi Dalinimasis su Jaunąja Karta
Gintarui Šepučiui svarbu savo patirtimi pasidalinti su jaunąja kūrybininkų karta, nes tai vyksta abipusiai. Jį domina jaunimo reakcija į vieną ar kitą reiškinį, su ja įdomu diskutuoti, perprasti jų mąstymą. O pats dalinimosi procesas jam nėra nemalonus, jam patinka tai daryti, o jeigu patinka ir studentams - tai jau priimtina.
Gintaras Šeputis: Jaunąją kartą yra labai įdomu stebėti, ji yra kitokia. Mane domina jos reakcija į vieną ar kitą reiškinį, su ja įdomu diskutuoti, perprasti jų mąstymą.
Jis teigia, kad jaunieji komunikacijos specialistai iš principo yra kitokie, nes jie gauna jau susistemintą informaciją - knygų, mokymų, praktikumų pavidalu. Visi slėpė savo metodikas vieni nuo kitų. O dabar jaunimas jau gauna koncentruotą informaciją, gali visa tai paversti įgūdžiais ir tapti visai kito lygio specialistais, nei mes kažkada buvome.
Gintaras Šeputis: Mano ar dar ankstesnė karta visi buvo atėję iš kažkur kitur - Dailės akademijos, fizikos, matematikos sričių, nes reklamos specialybės nebuvo. Dabar jau turime specialistus ir specialybę. Tai ir yra esminis skirtumas.