Laikraščiuose pasirodantys skelbimai apie iš varžytinių parduodamus butus ir žemę su skolomis nesusidūrusiesiems - neįdomi ir nieko verta informacija. Tačiau skolininkams, kurie tokiu būdu priversti atsisveikinti su namais, žodis „varžytinės“ - tarsi nuosprendis, kurio išvengti dažnai jau nebeįmanoma. Į išvaržomus butus nukrypsta nekilnojamojo turto perpardavinėtojų akys. Jiems varžytinės - galimybė pusvelčiui nupirkti butus, vėliau jie parduodami už rinkos kainą.
Taigi, nuo kokios skolos antstolis gali pradėti nekilnojamojo turto išieškojimo procesą? Aptarkime tai detaliau, atsižvelgiant į Lietuvos įstatymus ir teismų praktiką.
Skolų išieškojimas yra sudėtingas ir nemalonus procesas, tiek skolininkui, tiek kreditoriui. Vienas iš būdų, kuriuo kreditoriai gali siekti atgauti skolas, yra turto areštas. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime turto arešto procedūrą Lietuvoje, skolininko teises ir galimybes, taip pat atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus.
Kas yra turto areštas?
Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą laikinas uždraudimas ar apribojimas. Dažniausiai apribojimais siekiama užtikrinti kreditorių reikalavimų patenkinimą bei įsipareigojimų vykdymą.
- Laikinosios apsaugos areštas: Dažniausiai taikomas tuomet, kai yra rizika, jog skolininkas imsis nesąžiningų veiksmų, pavyzdžiui, perleis turtą tretiesiems asmenims.
- Priverstinis vykdymas: Beveik visuomet yra susijęs su įsipareigojimų nevykdymu bei skolomis. Įprastai turtą areštuoja būtent antstolis.
Kada antstolis gali areštuoti turtą?
Antstoliui vykdant teismo ar kitos institucijos sprendimus, kartais tenka perimti skolininko turto administravimą, tokiais veiksmais siekiama užtikrinti, kad dėl skolininko netinkamo turto valdymo, administravimo, turto vertė nesumažėtų, būtų efektyviai apginti išieškotojo teisėti interesai, o vykdomasis dokumentas įvykdytas esant mažiausiems nuostoliams skolininkui. Antstolis gali areštuoti turtą, jei skolininkas nevykdo finansinių įsipareigojimų.
Įstatymai numato, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Tačiau, esant situacijai, kai skolininkas neturi jokių piniginių lėšų ar kilnojamojo turto, kurį areštavęs antstolis galėtų užtikrinti skolos išieškojimą, pastarasis, laikydamasis proporcingumo principo, turi teisę areštuoti ir skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Net ir areštavęs skolininko nekilnojamąjį turtą, antstolis ne visuomet turi teisę nukreipti išieškojimą į jį. Pirmiausiai pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant įstatyme nurodyto dydžio išskaitymus (pagal bendrą taisyklę 20 proc. nuo sumos neviršijančios MMA ir 70 proc. nuo sumos viršijančios MMA) iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų gaunamų pajamų.
Antra, įstatymai numato, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija tam tikrą ribą. 2024 metais ši riba yra 10 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžių.
Ką daryti, jei turiu turtą, kuris yra areštuojamas pagal Civilinio turto konfiskavimo įstatymą?
Skolos dydis ir turto areštas
Jei turtas nekilnojamasis, skola turi būti nemaža. Tačiau patikslinama, kad riba nustatyta turto pardavimui iš varžytinių (turint omenyje, kad NT yra vienintelė gyvenamoji vieta), o ne turto areštui.
Svarbu: Net ir sulaukus blogiausio - buto varžytinių, skolininkas dar turi galimybę sumažinti turto praradimo grėsmę. Dažnai skolininkas pats susiranda pirkėją, su juo tariasi dėl kainos, o antstolis atlieka notaro funkciją. Šis variantas žmogui naudingesnis, nes taip galima tikėtis gauti daugiau pinigų už savo nekilnojamąjį turtą.
Ar gali antstolis areštuoti transporto priemonę?
O gali teisiškai antstolis uždėti areštą transporto priemonei-automobiliui, nustačius, kad automobilio vertė yra mažesnė už skolos dydį? Nustacius, kad auto verte mazesne negu skola, antstolis areštuos dar kazka, jei neturite turto - piniginiu lesu uz likusia skolos dali.
Skolininko turto areštas ir išieškojimo eilė
Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą laikinas uždraudimas ar apribojimas. Įstatymai numato, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
Civilinio proceso kodeksas (CPK) numato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, kurios antstoliai privalo laikytis:
- Pirma eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto.
- Antrąja - išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.
- Trečiąja - skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, ir iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (į šį turtą išieškojimą galima nukreipti tik ketvirtąja ir penktąja eile).
Taigi, jei antstolis turi galimybę išieškoti skolą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų arba skolininko turimo kilnojamojo turto (pvz.: automobilio vertės) pakanka išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidų padengimui užtikrinti, antstolis neturi teisės papildomai areštuoti skolininko nekilnojamojo turto.
Tačiau, esant situacijai, kai skolininkas neturi jokių piniginių lėšų ar kilnojamojo turto, kurį areštavęs antstolis galėtų užtikrinti skolos išieškojimą, pastarasis, laikydamasis proporcingumo principo, turi teisę areštuoti ir skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Net ir areštavęs skolininko nekilnojamąjį turtą, antstolis ne visuomet turi teisę nukreipti išieškojimą į jį.
Apribojimai išieškojimui iš būsto
Pirmiausiai pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant įstatyme nurodyto dydžio išskaitymus (pagal bendrą taisyklę 20 proc. nuo sumos neviršijančios MMA ir 70 proc. nuo sumos viršijančios MMA) iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų gaunamų pajamų.
Antra, įstatymai numato, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija tam tikrą ribą. 2024 metais ši riba yra 10 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžių.
Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau išvardinti apribojimai nėra taikomi, kai išieškoma iš įkeisto nekilnojamo turto.
Siūloma Civilinio proceso kodekse nustatyti, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija dešimt tūkstančių eurų ir tik teismui leidus.
Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, asmenų su negalia ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste.
Praktiniai patarimai ir situacijos
Visada, pirmiausia, reikia tartis su antstoliu, reikia kalbėti su juo, o ne pulti ieškoti išeities diskusijose internete. Susitarti visada galite su kreditoriumi (pasirašyti sutartį, kurioje būtų nurodyti aiškūs sumokėjimo terminai, įmokos dydis). Antstoliai apie tai nutyli, nes tokiu atveju jie neuždirba pinigų.
Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu (CPK 675 str. 3 d.). Taigi, visada uždraudžiama disponuoti, pvz. parduoti, kad skolininko turto nesumažėtų. Naudoti daiktą galima, jeigu tai draudžiama, konkrečiai tą turėtų ir nurodyti, pagrįsti, kodėl tai turėtų būti draudžiama.
Trys dienos yra numatytos pareikšti prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo. Antstolio veiksmus galite apskųsti per dvidešimt dienų skaičiuojant nuo laiško gavimo (spaudas ant voko yra kada gauta) pateikiant skundą antstoliui, jei prašysite sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, vieną egzempliorių turite pateikti ir teismui.
Kaunietės Linos Jeremičiūtės istorija
Iš varžytinių gali būti parduota pusė net ir vieno kambario buto. Tai netikėtai sužinojo kaunietė Lina Jeremičiūtė, vieno kambario bute gyvenanti su dviem dvylikos ir septynerių metų sūnumis. Moteris įsitikinusi, jog turto neteko neteisėtai ir dėl to ketina kreiptis į teismą. Tuo tarpu butą pardavęs antstolis teigė vykdęs to paties teismo sprendimus.
Viename Draugystės gatvės daugiabučių L.Jeremičiūtė apsigyveno 1998 metų gegužę. Jaunos moters gyvenimas taip susiklostė, jog nedidelį butą ji pirko per pusę su savo dviejų vaikų tėvu. Pora kartu negyveno, tačiau už pagalbą įsigyjant stogą virš galvos kaunietė savo buvusiam gyvenimo draugui jokių finansinių pretenzijų nebereiškė.
Praėjusių metų spalį kaunietė netikėtai gavo laišką iš antstolių kontoros. Oficialiame rašte buvo teigiama, jog jos buto Draugystės gatvėje dalis yra areštuota ir bus parduota iš varžytinių, jeigu moteris nesusimokės skolų.
Balandžio 23-iosios rytą, vyresniajam sūnui išeinant į mokyklą, į jos butą jėga įsiveržė du augaloti vyrai. Pastūmę pro duris beišeinantį vaiką, jie pareiškė atėję dėl buto, kuris jai nebepriklauso. Šeimininkei pradėjus šauktis pagalbos, kaimynė paskambino policijai.
Į namus L.Jeremičiūtei pavyko įeiti tik vėlai vakare. Trečiąkart iškviesti policininkai privertė iš buto išeiti du čia likusius neblaivius vyrus. Kita dalis kompanijos jau buvo išsiskirsčiusi. Iš karto po šių nemalonių įvykių moteris suskubo keisti buto spyną ir rengti dokumentus teismui.
Tuo tarpu L.Jeremičiūtės turtą iš varžytinių pardavęs antstolis Leonas Gudeika tvirtino vykdęs 1999 metais priimtus teismo sprendimus, pagal kuriuos kaunietės vardu buvo priteistos beveik 5 tūkst. litų skolos. Jis teigė ne kartą informavęs pilietę ir apie turto areštą, ir apie artėjančias varžytines, tačiau nesulaukė jokios reakcijos. Į klausimą, ar buvo galima išvaržyti dalį buto, kuriame gyvena du nepilnamečiai vaikai, L.Gudeika atsakė, jog įstatymas jokių stabdžių nenumato.
Antstoliai ir varžytinės Šiauliuose: realijos
Balandžio - gegužės mėnesiais Lietuvoje vyks per 400 varžytinių. Keliasdešimt - Šiaulių apskrityje. Aiškėja, jog varžytinės vyksta ne tik dėl to, kad neįmanoma išsimokėti paskolų, bet ir dėl to, kad neįmanoma parduoti nekilnojamojo turto.
Antstolei papasakojus istoriją, kaip savininkai visiškai nebesirūpina nei butu, nei skola, E. E. Rulienės teigimu, varžytinės gali vykti ir be turto savininko - skolininko. „Jeigu nerandame skolininko namie, privalome skelbti informacinį pranešimą spaudoje, kad yra areštuotas tokio asmens turtas, esantis tokiu adresu. Jeigu ir tada žmogus neatsiliepia, jo reikalas. Varžytinės vis tiek įvyksta“, - aiškino antstolė E.
Jeigu šeimoje yra nepilnamečių vaikų, ar vis tiek galima išvaržyti namus - butą, namą? „Prieš tai antstolis privalo informuoti vaikų teisių apsaugos tarnybą, kad toks turtas bus pardavinėjamas iš varžytinių ir reikalui esant prašoma Vaikų teisių apsaugos tarnybos užtikrinti, kad vaikai turėtų gyvenamąjį plotą“, - teigė antstolis R.
Antstolis per septyniolika darbo metų turėjo tik dvi bylas, kuriose teko išvaržyti turtą šeimų, kuriose augo nepilnamečių vaikų. „Neturiu dabar ir nenoriu turėti tokių bylų. Antstolis irgi žmogus, o tokios bylos ypatingai skaudžios“, - atvirai sakė R.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Sveiki, per kiek laiko nuimamas areštas nuo turto, sakykim konkrečiai nuo transporto priemonės?
Atsakymas: Nėra tokio termino, priklauso nuo antstolio. Paprastai užtrunka nuo keletą dienų iki savaitės laiko. Tačiau įvykdžius antstolio reikalavimus reikia papildomai informuoti antstolį, nes jis nežino, kieno pinigai pervesti į jo depozitinę sąskaitą, kitaip galite ilgai ir nuobodžiai laukti arešto nuėmimo.
Svarbūs aspektai susiję su antstolių veikla
Aptarsime keletą svarbių aspektų, kurie dažnai kyla praktikoje, susijusių su antstolių veikla ir skolininkų teisėmis.
Turto areštas ir skolos dydis
Klausimas, kokia skola turi būti, kad antstolis areštuotų turtą, yra labai svarbus. Jei turtas nekilnojamasis, skola turi būti nemaža suma. Tačiau svarbu atskirti turto areštą nuo turto pardavimo iš varžytinių. Pavyzdžiui, jei skolai padengti užtektų automobilio, antstolis pažeistų teisės aktų nuostatas, jei areštuotų ir automobilį, ir butą.
Transporto priemonės areštas
Antstolis gali teisėtai uždėti areštą transporto priemonei (automobiliui), net jei automobilio vertė yra mažesnė už skolos dydį. Tokiu atveju, nustačius, kad automobilio vertė mažesnė negu skola, antstolis areštuos dar kažką, jei skolininkas neturi piniginių lėšų likusiai skolos daliai padengti.
Bendras sutuoktinių turtas
Svarbu paminėti, kad skunde rašymas, jog skola nėra solidariai priteista abiems sutuoktiniams, byloje yra tik vienas sutuoktinis kaip atsakovas ir skolininkas, nėra svarbu. Turtas, registruotas tik vien...
Kaip elgtis areštavus turtą?
Visada , pirmiausia reikia tartis su antstoliu, reikia kalbėti su juo, o ne pulti ieškoti išeities diskusijose internete.
Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu (CPK 675 str. 3 d.). Taigi, visada uždraudžiama disponuoti, pvz. parduoti, kad skolininko turto nesumažėtų. Naudoti daiktą galima, jeigu tai draužiama, konkrečiai tą turėtų ir nurodyti, pagrįsti, kodėl tai turėtų būti draudžiama.
Turto įkainojimas ir ginčijimas
Ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas turi teisę betarpiškai dalyvauti nustatant turto vertę. Tačiau pagal įstatymus antstolis praneša skolininkui tik apie atliktą turto arešto veiksmą, kad turtas iki arešto nebūtų perleidžiamas tretiesiems asmenimis. Tai nereiškia, skolininkas arba išieškotojas negali pareikšti savo nuomonės dėl areštuojamo turto kainos arba jos ginčyti.
Pagal Civilinio proceso kodekso 681 straipsnį skolininkas arba išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Jeigu turtas buvo areštuotas jiems nedalyvaujant, prieštaravimus galima reikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kai skolininkas arba išieškotojas gauna turto arešto aktą.
Skolininkas arba išieškotojas prieš skiriant papildomą ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę turi į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumas, kurių reikia ekspertų darbui apmokėti. Tačiau ieškotojas gali motyvuotu prašymu kreiptis į antstolį, kad jis atidėtų tokių išlaidų apmokėjimą iki teismo sprendimo įvykdymo. Išnagrinėjęs prašymą skirti papildomą ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, antstolis priima patvarkymą.
Ekspertams įkainojus turtą, nebelieka abejonių, ar antstolio nustatyta turto kaina atitinka rinkos kainą. Tai padeda išvengti rizikos, kad varžytynės teisme bus pripažintos neteisėtomis ir antstoliui vėliau teks atlyginti pripažintą žalą.
Teismų praktika ir ginčų sprendimas
Nors įstatymo nuostatos šiuo klausimu yra gana nuoseklios, teismų praktikoje matyti reikšmingų pokyčių. Iki 2012 metų turto areštas buvo taikomas gana dažnai. 2012 metais teismų praktika reikšmingai pasikeitė. Dėl to pasiekti, kad būtų pritaikytas turto areštas, tapo daug sudėtingiau.
Lietuvos teismai nepagrįstus prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, net kai jos taikomos santykinai ne ilgą laiko tarpą, ėmė vertinti kaip ieškovo neteisėtus veiksmus ir pagrindą reikalauti nuostolių atlyginimo.
Turto Realizavimas ir Areštas
Antstolis gali turtą realizuoti, jeigu pats jį areštavo, išskyrus CPK 632 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, kai, areštavus skolininko turtą, vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui, o išieškotojas per 20 darbo dienų po vykdomojo dokumento grąžinimo jį pakartotinai pateikia vykdyti.
Antstolis, ketinantis organizuoti skolininko areštuoto turto realizavimą, patikrina, ar šis turtas nėra areštuotas kitų antstolių. Antstoliai, gavę šį patvarkymą, ketinantys organizuoti skolininko areštuoto turto realizavimą, ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos priima patvarkymą, kuriuo visus išieškojimą iš to paties skolininko vykdančius antstolius informuoja apie šį ketinimą ir pasiūlo jiems prisijungti prie išieškojimo iš šio turto.
Prisijungti prie išieškojimo galima iki to momento, kol turtą realizuojantis antstolis nesurašo išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo. Jeigu skolininko turtą areštavęs antstolis, vykdantis pirmesnės reikalavimų patenkinimo eilės išieškojimą, neorganizuoja skolininko turto realizavimo ir šioje pastraipoje nustatyta tvarka neprisijungia prie kito antstolio organizuoto skolininko areštuoto turto realizavimo, pirmesnės reikalavimų patenkinimo eilės išieškojimą vykdantis antstolis turi panaikinti realizuojamo turto areštą arba priimti motyvuotą patvarkymą atsisakyti panaikinti turto areštą.
Kito arešto uždėjimas nestabdo turto realizavimo. Turto realizavimas stabdomas vykdomosios bylos sustabdymo atvejais.
CPK nustatyta tvarka taikant laikinąsias apsaugos priemones pirmesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, aprašyti turtą, kuris jau yra areštuotas vykdant piniginio pobūdžio išieškojimus, leidžiama tais atvejais, kai teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyta aprašyti būtent šį turtą, taip pat tais atvejais, kai skolininkas kito turto neturi ar kito turto nepakanka teismo nutartyje nurodytiems reikalavimams užtikrinti arba aprašant kitą skolininko turtą būtų pažeista teismo nutartyje nurodyta skolininko turto arešto tvarka ar CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatyta išieškojimo iš skolininko turto eilė.
Jeigu skolininko turtas yra areštuotas ar nuosavybės teisės į jį laikinai apribotos BPK ar CPK nustatyta tvarka siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, išskyrus Instrukcijos 29 punkte nurodytus civilinius ieškinius, išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus dėl piniginių sumų išieškojimo tos pačios ar pirmesnės reikalavimų eilės išieškotojams nukreipti į turtą, kuris yra areštuotas ar nuosavybės teisės į jį laikinai apribotos siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, galima tais atvejais, jeigu skolininkas kito turto neturi ar kito turto nepakanka išieškojimui įvykdyti arba išieškojimą nukreipiant į kitą skolininko turtą būtų pažeista CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatyta išieškojimo iš skolininko turto eilė.
Antstolis, nukreipęs išieškojimą į turtą, kuris yra areštuotas ar į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio turto varžytynių paskelbimo skolininkui, išieškotojui ir kreditoriui, kurio naudai CPK nustatyta tvarka yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, registruotu laišku praneša apie turto pardavimą iš varžytynių, ir paaiškina antstolio procesinių veiksmų apskundimo tvarką.
Antstolis, Instrukcijos 31 punkte nustatyta tvarka nukreipęs išieškojimą į pinigines lėšas, esančias kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, panaikina konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota teismo nurodytoms operacijoms atlikti, jeigu taikant laikinąsias apsaugos priemones tokia suma buvo nustatyta.
Skolininko Turto Apsauga: Esminiai Aspektai
Skolų našta gali tapti didele našta, ypač kai susiduriama su turto areštu. Tačiau svarbu žinoti savo teises ir galimybes, siekiant apsaugoti savo turtą ir rasti tinkamus sprendimus. Šiame straipsnyje aptarėme pagrindinius aspektus, susijusius su skolininko turto areštu Lietuvoje, įstatymų nuostatas, teismų praktiką ir praktinius patarimus, kaip elgtis susidarius tokiai situacijai.
Nuotrauka iliustracinė. Šaltinis: Verslo žinios
tags: #skolininkes #turto #aresto #dydzio #proporcingumo