Neįgalaus Žmogaus Turto Administravimas: Kas Tai?

Lietuva, kaip ir kiekviena demokratinė valstybė, yra įsipareigojusi gerbti žmogaus teises. Pripažįstama, kad kiekvienas žmogus turi turėti visas teises ir laisves neatsižvelgiant į rasę, odos spalvą, lytį, kalbą, religiją, nacionalinę ar socialinę kilmę, turtą, sveikatą ar kitas aplinkybes. Asmeniui, kuris nesugeba pats tinkamai įgyvendinti savo teisių ir teisėtų interesų, būtina sudaryti sąlygas, kurios užtikrintų jo teisių ir interesų realizavimą.

Globa ir rūpyba yra viena iš priemonių, padedanti vaikui ir neveiksniam fiziniam asmeniui užtikrinti jo, kaip teisės subjekto, teisių įgyvendinimą, sukurti tinkamą aplinką jo ekonominiams, socialiniams ir doroviniams interesams tenkinti.

1. Socialinis Žmogus ir Jo Globa

Žmogus apibrėžiamas kaip biosocialinė būtybė, nes jam būdingas ir biologinis, ir socialinis pradas. Biologinis pradas yra pirminis, jis atsiranda paveldėjimo keliu ir įgimtomis aplinkybėmis. Socialinis pradas prasideda ir kinta, vystosi individo realaus gyvenimo kelyje, ugdymo, bendravimo, veiklos socialinėje aplinkoje.

L. Jovaiša teigia, kad žmogaus gyvavimo ir klestėjimo sąlyga yra ne tik gamta, bet ir žmonių junginys, bendrija, sąveikaujanti informacijos keitimosi, veiksmų koordinavimo pagrindu. Šis junginys, bendrija - tai sociumas, į kurį žmogų jungia šeima, mokykla, draugijos, korporacija, religinė bendruomenė, tauta, visuomenė, valstybė. Socializacija apibrėžiama kaip individo tapimas visuomeniniu žmogumi, asmenybe, šiuo nariu.

Kita vertus, visuomenė globoja savo narį, sudaro sąlygas jam veikti, galimybes jam augti bei vystytis. Todėl tik gyvendamas visuomenėje, žmogus gali ugdyti savo fizines, intelekto bei dvasines galias. Vaiko socializacijos procese pagrindinį vaidmenį atlieka šeima. Ji - pirmoji ir svarbiausia institucija, siejanti kiekvieną savo narį su socialine aplinka. Nuo šeimoje padėtų pamatų priklauso žmogaus ateitis, kaip vaikas tolimesniame gyvenime pajėgs spręsti iškilusias problemas, kaip galės įveikti krizes.

"Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas", - skelbia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis. Šeima - santuoka arba kraujo ryšiais grįsta mažoji grupė, kurios narius sieja bendra buitis, bendra moralinė atsakomybė ir tarpusavio pagalba. Anot J. Ąžlaus, šeima užima svarbiausią vietą ugdant ir socializuojant asmenybę, kadangi ji veikia vaiką, kaip ir kiekvieną kitą šeimos narį tiesiogiai visose savo gyvenimo srityse, nuo jos priklauso, kaip vyksta fizinis, socialinis ir emocinis žmogaus vystymasis visą gyvenimą.

Šeima atlieka įvairias funkcijas vaiko socializacijos procese. Tėvai turėtų sukurti specifinę gyvenimo vietą ir dvasinę erdvę, kurioje įgyvendinamos pagrindinės šeimos vertybės ir funkcijos. Deja, ne visos šeimos užtikrina vaikų gerovę ir tinkamai atlieka savo pareigas. Daugėja vadinamų asocialių šeimų, kuriose neretai auga po kelis vaikus, kuriems stinga reikiamų vystymosi sąlygų. Vis dažniau tokiose šeimose augantys vaikai fiziškai ir moraliai žalojami, žeminamas jų orumas. Todėl tokiais atvejais būtinas valstybės įsikišimas.

Vaiko apsauga siejasi su vaiko priklausomumu. Šeima yra pripažinta kaip saugiausia ir tinkamiausia vieta vaikui. Deja, dažnai šeimos neturi ekonominių išteklių ar įgūdžių vaiko poreikiams patenkinti. Kita vertus, socialinės ir ekonominės struktūros negali pakankamai aprūpinti šeimų. Todėl atsakomybės pasidalijimas tarp šeimos ir valstybės aprūpinant vaikus yra neišvengiamas. Kad šeima galėtų vykdyti visas visuomenės nustatytas užduotis, jai reikia lėšų ir paslaugų.

Taigi galima teigti, kad socialine prasme vaiko globos samprata apima jų išlaikymą, auginimą, auklėjimą, interesų apsaugą ir kitų sąlygų, reikalingų jiems tinkamai fiziškai ir dvasiškai vystytis, sudarymą bei palaikymą. Tačiau globos reikia ne tik vaikams, bet ir kai kurioms suaugusių asmenų grupėms.

V. Viliūnas ir R. Viliūnienė išskiria dvi globos reikšmes: 1) globa - tai tėvų netekusių vaikų teisių apsaugos ir auklėjimo forma ir 2) globa - tai giminės, draugų, kaimynų teikiama pagalba asmenims, kurie patys negali atlikti kai kurios kasdienės veiklos. Pagalbą ir globą šiems žmonėms pirmiausia turi suteikti šeima. Pavyzdžiui, iki susiformuojant industrinėms visuomenėms globa buvo įvardijama kaip viena moters pareigų. Ši moters globa lydėjo kiekvieną žmogų nuo gimimo iki mirties. Moters globa buvo perduodama iš kartos į kartą. A

Atskiros rūpybos sampratos nėra, nes socialine prasme nėra esminio skirtumo tarp globos ir rūpybos. Remiantis V. Viliūnu ir R. Viliūniene, rūpyba - tai viena iš socialinio darbo funkcijų planuojant ir realizuojant rūpestį savo globotiniais; o aprūpinimas - tai gėrybių, reikalingų egzistencijos poreikiams patenkinti, teikimas.

2. Teisinė Globa ir Rūpyba

Svarbu pažymėti, kad globa - labiau teisinė sąvoka. Globa teismo sprendimu nustatoma neveiksniam asmeniui. Vaikų globa yra kitoks veiksmas, ją teismas skiria, kai tikriesiems tėvams atimtos ar apribotos tėvystės teisės. Rūpyba - kai pareiškėjas dėl fizinės sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų. Pareiškėjo prašymu nustatoma rūpyba ir, savimi dėl sveikatos negalinčiam pasirūpinti pareiškėjui nustačius rūpybą, paskirtinas rūpintojas.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, kai dėl psichikos ir elgesio sutrikimo asmuo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, o tai lemia jo nesugebėjimą pasirūpinti savimi, savarankiškai priimti sprendimų dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis bei už juos atsakyti, Civiliniame kodekse įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ir kodekso reglamentuojama tvarka nustatyti globą šioje srityje. Atitinkamai, kai dėl psichikos ir elgesio sutrikimo asmuo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, Civiliniame kodekse įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį ribotai veiksniu toje srityje ir šiame kodekse reglamentuojama tvarka nustatyti rūpybą šioje srityje.

V. Brazaitytė ir I. Piesliakas nuomone globa ir rūpyba suprantama plačiąja ir siaurąja prasme. Plačiąja prasme globa ir rūpyba apima vaikų, likusių be tėvų priežiūros, tinkamą auklėjimą, jų teisių bei interesų gynimą, taip pat kai kurių suaugusių asmenų aprūpinimą, jų teisių ir interesų gynimą ir įstatymų numatytais atvejais - rūpinimąsi turtu. Taip apibrėžiama globa ir rūpyba iš dalies sutampa su socialine globos samprata. Juk socialine prasme individo globa ir rūpyba - tai ne tik šeimos funkcija, bet ir vienas iš valstybės uždavinių - pagalba šeimai ugdant vaikus, pagalba suaugusiems asmenims, kurie patys negali visapusiškai pasirūpinti savimi.

Siaurąja teisine prasme globa ir rūpyba suprantama kaip viena iš valstybės rūpinimosi asmenimis, kuriems reikalingos specialios teisinio gynimo priemonės, formų. Šia prasme globa ir rūpyba apima valstybės institucijų funkcijas, vykdomas rūpinantis. Apibrėždami globą ir rūpybą teisine prasme V.Brazaitytė ir I. Piesliakas nurodo, kad Civiliniame Kodekse (toliau - CK) jos yra apibrėžtos atskirai. CK 3.238 straipsnio 1 dalyje nurodytas globos steigimo tikslas - užtikrinti neveiksnaus fizinio asmens teisių ir interesų įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą, o šio kodekso 3. 239 straipsnio 1 dalyje nurodytas rūpybos steigimo tikslas - užtikrinti ribotai veiksnaus fizinio asmens teisių ir interesų apsaugą ir gynybą. Tai yra neveiksniam ar ribotai veiksniam fiziniam asmeniui užtikrinti jo, kaip teisės subjekto, teisių įgyvendinimą, sukurti tinkamą aplinką jo ekonominiams, socialiniams ir doroviniams interesams tenkinti.

Iš CK pateiktų globos ir rūpybos apibūdinimų išryškėja sąvokų "globa" ir "rūpyba" skirtumas. Jį lemia asmens veiksnumo laipsnis: neveiksniam asmeniui skiriama globa, o dalinai ar ribotai veiksniam - rūpyba. Taigi globa ir rūpyba yra tiesiogiai susijusi su fizinio asmens veiksnumo būkle. Asmuo pats gali ginti savo asmenines bei turtines teises ir interesus tik turėdamas civilinį veiksnumą, kuris apibrėžiamas kaip fizinio asmens galėjimas savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 str. 1 d.). Visiškas civilinis veiksnumas atsiranda sulaukus pilnametystės, t. y. 18 metų (išskyrus santuokos sudarymo iki 18 metų, emancipacijos atvejais).

Asmens savarankiškumo laipsnis lemia tai, ar jam bus skirta globa ar rūpyba. Pagal tai išskiriamos 2 asmenų kategorijos: globotiniai ir rūpintiniai, nors socialine prasme tarp jų jokio skirtumo nėra. Tai yra asmens globa ir rūpyba.

2.1. Turto Administratorius

Civiliniame kodekse numatyta, kad tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo gauna pinigines lėšas (pavyzdžiui: pensiją, našlių išmoką, tremtinių išmoką, kompensaciją už transporto paslaugas, slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją), taip pat turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių. Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo.

Sritis Neveiksnumas Ribotas Veiksnumas
Turtiniai santykiai Globa Rūpyba
Asmeniniai neturtiniai santykiai Globa Rūpyba

2.1.1. Turto Administratoriaus Įgaliojimai

Būtina žinoti, kad administruodamas turtą, turto administratorius turi veikti tik neveiksnaus asmens, kurio turtas administruojamas, interesais. Administratorius turi laikytis Civilinio kodekso 3.244 straipsnio 2-3 dalyse nustatytų veiklos ribojimų sudarant sandorius: visus sandorius, susijusius su neveiksnaus asmens nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu, disponavimu juo, taip pat su kitu neveiksnaus asmens turtu (kilnojamaisiais daiktais, vertybiniais popieriais, pinigais, turtinėmis teisėmis), jeigu sudarius sandorį, jo turtas sumažėtų ar kitais būtų suvaržytos daiktinės teisės į jį, administratorius gali sudaryti tik išankstiniu teismo leidimu.

Turto administratoriui taip pat taikomas Civiliniame kodekse nurodytas ribojimas sudaryti dovanojimo sutartis. Pažymėtina, kad būtų išvengta interesų konflikto, administratorius, jo sutuoktinis ir artimieji giminaičiai (tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys) negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus.

Turto administratoriaus įgaliojimai baigiasi panaikinus globą, taip pat nušalinus administratorių arba pakeitus jį kitu asmeniu. Svarbu žinoti, kad pagal Civilinį kodeksą globėjas ir rūpintojas savo pareigas atlieka neatlygintinai.

2.2. Kaip Kreiptis Į Teismą?

Paprastai tariant teismo sprendimo pagrindu giminaitis ar šeimos narys gali tinkamai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas ar ribotas veiksnumas. Kita vertus, dažna situacija, jog asmuo, kuris nori pradėti pirmiau paminėtą procedūrą, nenumano, kokie turėtų būti jo pirmieji žingsniai dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu).

2.2.1. Pirmieji Žingsniai

Visa procedūra dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) prasideda nuo Socialinio paramos skyriaus toje teritorijoje, kurioje gyvena asmuo, kuriam norima nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą). Pirmiausiai Socialiniame paramos skyriuje yra pildomas prašymas dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo (asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus). Labai svarbu įsivertinti, kad šį prašymą socialiniam paramos skyriui gali pildyti ir teikti tik LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys: tai sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (viešo intereso gynimas).

Šis subjektų sąrašas yra baigtinis, vadinasi kiti subjektai, kurie nėra konkrečiai minėtame straipsnyje nurodyti, pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), pateikti neturi teisės.

Taigi, Socialiniame paramos skyriuje užpildžius prašymą dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo yra nurodoma ir asmens, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) gyvenamoji vieta, taip pat prašymą pildžiusio asmens kontaktai. Socialinio paramos skyriaus darbuotojas aplankęs asmenį, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) surašo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus. Būtent ši išvada yra pagrindas teismui teikti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu, priklausomai nuo šiame dokumente padarytos išvados.

Toliau asmuo, kuris nurodytas LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje, pats arba naudodamasis advokato pagalba teismui parengia pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu. Šis etapas svarbus dėl to, kad būtent su pareiškimu teismui prašoma paskirti neveiksnaus asmens globėją (rūpintoją) ir dažnu atveju turto administratorių.

Šiuo konkrečiu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad globėjas (rūpintojas) dažniausiai būna tas subjektas, kuris ir prašo teismo asmeniui nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą). Kita vertus, įstatymas nedraudžia globėju (rūpintoju) būti paskirtam nebūtinai tam asmeniui, kuris yra numatytas LR CPK 463 straipsnio 1 dalyje. Svarbiausiai, kad globėjas (rūpintojas) būtu toks asmuo, kuris turės galimybes tinkamai ir pilnavertiškai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas (ribotas veiksnumas).

Taigi parengus teismui pareiškimą ir surinkus visas reikalingas pažymas apie tokį asmenį, taip pat pažymas tinkamai charakterizuojančias patį globėją (rūpintoją), kartu su išvada, visi dokumentai teikiami apylinkės teismui pagal to asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu (ribotai veiksniu), deklaruotą gyvenamą vietą.

2.2.2. Teismo Psichiatrijos Ekspertizė

Teismas, gavęs pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), tokiam asmeniui paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę. Svarbu yra tai, kad proceso dalyviams už tokios ekspertizės paskyrimą neriekia mokėti, kadangi ji yra kompensuojama valstybės.

Taigi, būtent ekspertizės išvada teismui yra vienas svarbiausių dokumentų, kurio pagrindu teismas nuspręs tenkinti ar ne, galbūt tik iš dalies tenkinti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu. Civilinėje byloje teismas priima sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat teismo sprendimu paskiria tokio asmens globėją (rūpintoją) ir turto administratorių, išaiškina jo teises ir pareigas.

Pažymėtina, jog asmens pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu nereiškia jo pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu visose srityse. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintame Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos apraše įvardytos konkrečios turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritys, kuriose gali būti nustatomas asmens neveiksnumas arba ribotas veiksnumas.

Todėl ir teismas, priimdamas sprendimą, nurodo konkretų baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą. Pripažinęs asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikrose srityse, teismas sprendžia klausimą dėl globos ar rūpybos tose srityse nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo.

Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

Taigi parenkant globėją, turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.

3. Ką Apsvarstyti Prieš Kreipiantis Į Teismą?

Slaugyti šeimos narį nėra lengva. Nerimas, liūdesys, gailestis, pyktis, abejonės, nuovargis, bejėgiškumas, viltis ir neviltis… Šių jausmų verpetuose nuolat gyvena ligonio, kuriam reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra, artimieji. Ne savaitę, ne dvi, o dažnai metų metus 24 valandos per parą namuose su ligoniu jiems tampa tiek fizinės, tiek dvasinės ištvermės išbandymu. Vis dėlto, kas vieniems atrodo nepakeliama, ir, gal net, neišmintinga, kitiems yra įveikiama, nes prasminga.

Ne vienas tyrimas rodo, kad artimųjų, slaugančių sergančius šeimos narius, gyvenimo kokybė yra žymiai blogesnė, palyginti su neslaugančiaisiais artimųjų. Seneliams prižiūrėti reikia ne tik specifinių žinių, bet ir specialių įrengimų. Jei pacientas yra prikaustytas prie lovos, jį būtina vartyti, kad neatsirastų pragulų, maitinti, prausti, aprengti, keisti higienos priemones, reikiamu laiku paduoti ar suleisti vaistus.

Būtina atsižvelgti ir į slaugomo senolio specifines ligas, pavyzdžiui, Alzheimerio ligą, senatvinę demenciją, įvairias būkles po persirgtų ligų. Įvertinti ir pasirūpinti buities sąlygomis, kad jos nekeltų pavojaus senoliui ir jo aplinkiniams. Štai būtent tokiems tikslams naudojamos neįgaliajam valstybės skiriamos lėšos, atitinkamai realizavus nekilnojamąjį turtą, gautos lėšos taip pat išleidžiamos neįgaliojo priežiūrai, vaistų, reabilitacijos priemonėms įsigyti, kelionėms pas gydytojus.

Nuoširdžiai linkiu žmonėms, kurie susiduria su panašiomis situacijomis šeimoje, gerai apsvarstyti šią problemą, prieš kreipiantis į teismą dėl globos ir rūpybos, dėl turto administratoriaus skyrimo.

Apibendrinant reikia pasakyti, kad:

  • neveiksnaus asmens globa ar neįgalaus asmens rūpyba yra be galo atsakingas ir sunkus darbas, reikalaujantis pasiaukojimo, nuoširdumo ir supratimo;
  • neveiksnaus ar neįgalaus asmens turto administravimas - ne tik to asmens turto apsauga nuo galimo iššvaistymo, bet ir tinkamas turto panaudojimas neveiksnaus / neįgalaus asmens priežiūrai, išlaikymui ir gydymui;
  • nutarusiems globoti neveiksnų asmenį ar rūpintis neįgaliu asmeniu, svarbu įvertinti savo galimybes, pasiryžimą ir kantrybę, nes, kaip jau minėta anksčiau, globa yra sunki, bet įveikiama, nes prasminga veikla.

tags: #neigalaus #zmogaus #turto #administravimas