Neįgaliesiems pritaikytas būstas leidžia patogiau ir saugiau gyventi, dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia, yra viena svarbiausių jų savarankiškumo sąlygų, padedanti lengviau integruotis darbo rinkoje bei visuomenėje.
Būsto (aplinkos) pritaikymas - gyvenamųjų patalpų (aplinkos) žmonėms su negalia pritaikymas panaudojant specialius elementus, koreguojant šiems žmonėms neprieinamas erdves ir statybos sprendimus.
Neįgalieji Lietuvoje turi teisę į būsto pritaikymą, siekiant užtikrinti jų savarankiškumą ir visavertį gyvenimą. Negalią turintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybes dėl būsto pritaikymo ir pasinaudoti valstybės bei savivaldybės parama.
Nuo vasario 1 dienos daugiau žmonių, turinčių negalią, galės būti pritaikomas būstas pagal jų individualius poreikius. Būsto pritaikymą galės organizuoti savivaldybė, pats žmogus savarankiškai arba bus skiriama būsto pritaikymo išlaidų kompensacija, jei žmogus nusipirks jo poreikius atitinkantį būstą. Būsto pritaikymui 2022 m. iš valstybės biudžeto numatyta skirti 4 mln. Eur.
Ministras L. Kukuraitis teigia: „Nuo šių metų didiname valstybės indėlį būsto pritaikymui ir keltuvo ar lifto įrengimui, plečiame galimybes keisti būstą ar kreiptis dėl būsto pritaikymo“.
NT - nuomotis ar pirkti nuosavą?
Pagrindiniai reikalavimai pritaikomam būstui
Neįgaliajam pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam asmeniui su negalia, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei.
Jei būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, jis turi būti asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas (baigtumas turi būti tarp 80 ir 100 proc.).
Kai negalią turinčiam asmeniui yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą. Tačiau jeigu kitų butų savininkai nepritaria bendrojo naudojimo patalpų pritaikymui neįgaliajam, teigiamą sprendimą gali priimti savivaldybės administracija - svarbu, kad toks pritaikymas būtų finansuojamas iš valstybės ar savivaldybės lėšų ir kad tai nesumažintų kitų gyventojų nekilnojamojo turto vertės.
Būsto savininkui nėra apribotos daiktinės teisės į būstą, išskyrus hipoteką. Jei būsto statyba nebaigta (baigtumas ne mažesnis kaip 80 procentų), jis turi nuosavybės teise priklausyti asmeniui, kuriam prašoma pritaikyti būstą, ar atstovui.
Taip pat yra numatyta galimybė gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas asmeniui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas būstas.
Remiantis naujuoju aprašu, dėl būsto pritaikymo bus galime kreiptis, jei jo baigtumas yra ne mažesnis kaip 80 proc. (anksčiau baigtumas turėjo būti 100 proc.). Tam tikri būsto pritaikymo darbai bus atliekami visoms 4 neįgaliųjų grupėms, kurie gali kreiptis dėl būsto pritaikymo.
Nuo šių metų didinamas valstybės indėlis būsto pritaikymui ir keltuvo ar lifto įrengimui, plečiamos galimybės keisti būstą ar kreiptis dėl būsto pritaikymo.
Kai įrengiamo keltuvo ar lifto kėlimo aukštis siekia pirmąjį namo aukštą ir jo įrengimą organizuoja pats pareiškėjas, tai valstybės biudžeto lėšų dalis palyginus su praėjusiais metais didinama nuo 2622 iki 3230 eurų. Kai tokio paties aukščio įrenginio darbus organizuoja savivaldybė, valstybės lėšos palyginus su pernai paūgės nuo 5244 iki 6270 eurų.
Sudaromos platesnės galimybės neįgaliesiems gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas neįgaliajam nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas (skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies). Jei anksčiau keisti būstą galėjo tik tie neįgalieji, kuriems reikėjo keltuvo ar lifto, tai nuo šiol keitimo kompensaciją galės gauti ir asmenys, kuriems reikia bet kurio tipo vežimėlio ar kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Keisti būstą bus galima nepriklausomai nuo savivaldybės: pavyzdžiui, neįgalusis gali gyventi Vilniuje, bet jeigu surastų tinkamą būstą Kaune, sostinės savivaldybė jam išmokėtų kompensaciją. Tiesa, kompensacija pervedama tuomet, kai asmuo yra įtrauktas į einamųjų metų sąrašą būstui pritaikyti.
Dėl būsto pritaikymo galės kreiptis ir asmenys, kuriems nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) pirmojo lygio poreikis dėl psichikos ar proto negalios.
Tas pats būstas žmogui gali būti pritaikomas kas 10 metų, išskyrus atvejus, kai pasikeičia asmens sveikatos būklė ar ugdymosi poreikiai, ar asmuo įgyja nuosavybes teise priklausantį būstą, jei prieš tai jam pritaikytas būstas buvo ne jo nuosavybė.
Būstas nuosavybės teise turi priklausyti neįgaliajam, jo atstovui ar kitam fiziniam asmeniui, ar savivaldybei. Jeigu būstas priklauso ne pačiam neįgaliajam, būtina gauti būsto savininko sutikimą pritaikyti būstą.
Nekilnojamasis turtas turi būti registruotas Nekilnojamojo turto registre, neareštuotas, neapribotos būsto savininko daiktinės teisės į būstą (išskyrus hipoteką), tai turi būti nuolatinė ir faktinė dėl būsto pritaikymo besikreipiančio žmogaus gyvenamoji vieta. Nuo šiol būsto pritaikymo poreikis bus vertinamas pagal individualius žmogaus poreikius.
Taip pat savivaldybė kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie SADM galės priimti sprendimą atlikti papildomus darbus, kurie neįtraukti į galimų pritaikymo darbų sąrašą.
Parama būsto pritaikymui
Būstai neįgaliesiems pritaikomi iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų. Valstybės biudžeto lėšų paskirstymą savivaldybėms koordinuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas.
Nuspręsta didinti valstybės biudžeto lėšų indėlį nuo 4218 iki 5700 eurų, tačiau nustatoma, kad valstybės biudžeto lėšos negalėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. visos būsto pritaikymo darbų kainos. Tokiu atveju, kartu su privalomu savivaldybių biudžetų indėliu, vienam neįgaliajam būsto pritaikymo darbams būtų skiriama iki 9500 eurų.
| Finansavimo Šaltinis | Ankstesnė Suma (EUR) | Dabartinė Suma (EUR) |
|---|---|---|
| Valstybės Biudžetas | 4218 | 5700 |
| Maksimali Bendra Suma | N/A | 9500 |
Naujuoju aprašu sudaroma galimybė neįgaliajam savarankiškai organizuoti būsto pritaikymo darbus, įskaitant keltuvų ar liftų pirkimą ir jų įrengimą, net ir tuo atveju, jei neįgaliojo pritaikomas būstas nėra įtrauktas į einamųjų metų sąrašą.
Kompensacija bus išmokama tada, kai neįgaliajam pritaikomas būstas bus įtrauktas į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, jei tuo metu jis ten gyvena (išskyrus, kai reikia persikelti į slaugos ar globos įstaigą).
Pagal aprašą neįgalieji gali pretenduoti į keltuvo ar lifto įrengimo išlaidų kompensavimą.
Kas turi teisę į būsto pritaikymą?
Teisę į būsto pritaikymą turi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Būstas pritaikomas asmenims su negalia, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. dirbantiems asmenims, išskyrus dirbančiuosius pagal savanoriškos veiklos sutartis.
Būstas gali būti pritaikomas neįgaliesiems keturiais atvejais:
- kai neįgaliajam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis;
- kai neįgaliajam reikia bet kurio tipo vežimėlio;
- kai žmogui reikia kitų judėjimo priemonių, pavyzdžiui, vaikštynės, ramentų;
- kai asmeniui nustatomas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) pirmojo lygio poreikis dėl psichikos ar proto negalios.
Kaip kreiptis dėl būsto pritaikymo?
Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustato būsto pritaikymo poreikį. Asmuo ar atstovas prašyme gali nurodyti pageidaujamą būsto pritaikymo darbų organizavimo būdą arba šią informaciją jis pateikia Būsto pritaikymo asmenims su negalia komisijai, jai atliekant prašomo pritaikyti būsto apžiūrą.
Asmuo ar atstovas visus ar dalį būsto pritaikymo darbų savarankiškai organizuoja pats, kai prašomas pritaikyti būstas patenka į einamųjų metų būsto pritaikymo sąrašą. Asmuo ar atstovas visus ar dalį būsto pritaikymo darbų savarankiškai organizuoja pats, kai prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų būsto pritaikymo sąrašą.
Prašyme nurodoma: asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, ir atstovo (jeigu kreipiasi atstovas) vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, asmens ar atstovo telefono ryšio numeris ar elektroninio pašto adresas, prašomo pritaikyti būsto adresas.
Taip pat reikia pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad asmeniui turi būti teikiamas prioritetas, teikiama jei yra teisė į prioritetą (t. y. išrašą iš asmens medicininių dokumentų forma Nr., išrašą iš asmens medicininių dokumentų forma Nr.).
būsto savininkui nėra apribotos daiktinės teisės į būstą, išskyrus hipoteką. jei būsto statyba nebaigta (baigtumas ne mažesnis kaip 80 procentų), jis turi nuosavybės teise priklausyti asmeniui, kuriam prašoma pritaikyti būstą, ar atstovui.
Prašymą ir dokumentus galima pateikti Vilniaus miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo centre, Konstitucijos pr. 3, Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro 13 informacinis langelis arba galite parsisiųsti prašymo formą, ją užpildyti ir pristatyti paštu arba per pasiuntinį į Vilniaus miesto socialinių paslaugų centrą, Sausio 13-osios g. 10 Vilnius, el. p. Dėl išsamesnės konsultacijos būsto pritaikymo klausimais kreiptis į Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro vyr. socialinį darbuotoją Martyną Žebuolį, el.
Kas nustato būsto pritaikymo poreikį?
Rekomendacijas dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems savivaldybei teikia sudaryta Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija.
Savivaldybių atsakingiems specialistams įvertinus ir nustačius būsto pritaikymo poreikį, būsto pritaikymo darbus organizuoja savivaldybės arba patys pareiškėjai.
„Pats žmogus galės savarankiškai pritaikyti būstą arba nusipirkti jo poreikius atitinkantį būstą ir gauti būsto pritaikymo išlaidų kompensaciją.
Fizinės aplinkos prieinamumas žmonėms su negalia turi būti pritaikytas judant vežimėliu, neregiams/silpnaregiams bei klausos negalią turintiems žmonėms. Aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia, yra viena svarbiausių jų savarankiškumo sąlygų, padedanti lengviau integruotis darbo rinkoje bei visuomenėje.
Šiais laikais, anot pašnekovo, vis daugiau yra kalbama apie universalų aplinkos pritaikymą visoms žmonių socialinėms ir amžiaus grupėms. Neįgalieji dažnai akcentuoja įėjimus į įvairias viešąsias vietas.
„Laiptais aklieji dar gali užlipti, tačiau ratukuose sėdintys žmonės išvis negali išlipti. Laiptai nėra patogūs neįgaliesiems, bet jie nėra patogūs ir mamoms su vežimėliais, - pasakoja pašnekovas, - kai yra įrengti nuolydžiai, jais savaime naudojasi visi to reikalingi - toks įėjimas daug patogesnis ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir motinoms, stumiančioms vežimėlius.
Deja, dažnai į aplinkos prieinamumo ir universalaus dizaino reikalavimus atsižvelgiama tik formaliai“, - teigia Rūta. - „Įsivaizduokite: prekybos centre ant tualeto, pritaikyto žmonėms su negalia, durų priklijuotas nedidelis lapelis su užrašu „Dėl tualeto rakto kreipkitės į apatinio trikotažo parduotuvės vedėją“.
tags: #neigaliuju #busto #standartai