Neregistruoto Valstybinio Žemės Sklypo Registravimo Tvarka Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime, kokia tvarka taikoma neregistruoto valstybinio žemės sklypo registravimui Lietuvoje, kokie dokumentai reikalingi ir į ką atkreipti dėmesį. Taip pat panagrinėsime dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su statybomis žemės sklypuose.

Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m² ploto leidimas nereikalingas. Ir taip, ir ne. Yra niuansų.

Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas? Kada jis pradėtas statyti?

Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius. Tai yra daugiabučiai, visuomeniniai pastatai, degalinės, užtvankos ir kiti rimti statiniai. Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą.

Neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m². 100-200m² gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys. Plačiau žiūrėsime į šią kategoriją.

Būtent čia ir “gyvena” tie paprastai ir nesudėtingai be leidimų statomi statiniai. Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius.

Taigi, jau žinome kokios kategorijos statinį norime statyti. Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.

Trumpai apibendrinant. Jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Tiesa. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m² be leidimo?

Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.

Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Ar reikia leidimo?

Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m² - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan.

Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m² priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Jeigu sodo namas viršija 80m² - leidimas reikalingas.

Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti?

Šiltnamiai iki 80m² priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo.

Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.

Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Ar nelieps nugriauti?

Jeigu pirtelė yra iki 80m² - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda.

Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog “bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.

Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Ar reikia leidimo?

Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m² - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.

Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.

VTPSI Komentaras apie Statinius, Kuriems Nereikalingas Statybos Leidimas

Papildome savo straipsnį šviežiu VTPSI komentaru. SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.

Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.

• SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas:
  • kultūros paveldo objekto teritoriją,
  • kultūros paveldo objekto apsaugos zoną,
  • kultūros paveldo vietovę,
  • kurortą,
  • Kuršių neriją,
  • magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
• SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas:
  • miestą,
  • konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją,
  • kultūros paveldo objekto teritoriją,
  • kultūros paveldo objekto apsaugos zoną,
  • kultūros paveldo vietovę,
  • gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną,
  • magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

DĖMESIO! Yra pasikeitimų po 2024-11-01.

Gręžinių Įteisinimas

Primename, kad tik iki 2025 m. balandžio 30 d. dar galima įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotus arba registruotus, bet neturinčius aktualių duomenų apie savininką, gręžinius. Pagal laikinąją supaprastintą gręžinių įteisinimo tvarką gręžinių savininkams nenustatomos jokios naujos pareigos - priešingai, suteikiama galimybė padaryti tai, kas dar neatlikta.

Kaip įteisinti gręžinį?

Visi Druskininkų savivaldybės gyventojai, norintys įteisinti gręžinius, kaip ir legalaus gręžinio įrengimo atveju, pirmiausia turi kreiptis į Savivaldybės administraciją ir pateikti paraišką, dėl pritarimo naudoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinį bei kitus reikalingus dokumentus:

• Registro centrinio duomenų banko išrašo kopija ir (ar) kiti nuosavybės teisę įrodantys dokumentai;
• Žemės sklypo plano (arba topografinio plano) kopija su jame preliminariai pažymėta požeminio gėlo vandens gręžinio vieta;
• Jeigu reikalinga, bendrasavininkų sutikimas;
• Rašytinis kaimynų sutikimas ir kt.

Kai leidimas NEREIKALINGAS, gyventojas, naudojantis neregistruoto gręžinio vandenį savo reikmėms, gavęs savivaldybės pritarimą, gali pats tiesiogiai pateikti duomenis, reikalingus gręžiniui įteisinti, Lietuvos geologijos tarnybai.

Kai leidimas REIKALINGAS, gavus savivaldybės pritarimą, gręžinių savininkai turi kreiptis į ūkio subjektą, turintį leidimą tirti žemės gelmes. Gavus leidimą, gręžinio savininkai, pagal nustatytą tvarką turi įteisinti gręžinį.

Kilus papildomiems klausimams dėl vandens gręžinių legalizavimo, kviečiame kreiptis el. paštu.

tags: #neiregistruotas #valstybines #zemes #sklypas