Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgiant į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m. autorių kolektyvo parengtomis Metodinėmis priemonėmis.
Sandoris iš tiesų yra dažniausias civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas. Taip yra todėl, kad civilinė teisė grindžiama asmens autonomija, o sandoris būtent yra vienas iš asmens autonomijos raiškos atvejų.
Atsižvelgiant į bylų, kylančių iš sutartinių santykių skaičių, galima daryti išvadą, kad sandorių pripažinimo negaliojančiais bylos sudaro apie ketvirtadalį ar net daugiau visų civilinių bylų. Tinkamai aiškinti ir taikyti teismų praktikoje teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimą, yra svarbu ne vien dėl didelio bylų skaičiaus.
Tai, visų pirma, yra aktualu civilinės apyvartos saugumo ir stabilumo požiūriu: jeigu teismai netinkamai aiškins ir taikys sandorių negaliojimą reglamentuojančias normas, civilinė apyvarta niekada nebus saugi ir stabili.
Viešojo pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia
VPĮ 105 straipsnyje yra įtvirtinti viešojo pirkimo-pardavimo sutarties ar preliminariosios sutarties (toliau - pirkimo sutartis) pripažinimo negaliojančia pagrindai ir tvarka. Teismas pripažįsta pirkimo sutartį negaliojančia, jeigu nustato imperatyvių teisės normų pažeidimų, išskyrus, jeigu egzistuoja komentuojamo VPĮ 105 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatytos sąlygos, be to, pagal VPĮ 107 straipsnio 1 dalį teismas tenkina reikalavimą tik dėl žalos atlyginimo ir nenaikina pirkimo sutarties, jeigu buvo laikomasi VPĮ 105 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių (detaliau žiūrėti VPĮ 107 straipsnio 1 dalies komentarą).
Viešųjų pirkimų (toliau - pirkimų) teisinių santykių reglamentavimo tam tikras ypatumas yra tas, kad dominuoja viešajai teisei būdingas imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas, t. y. vyrauja privalomojo pobūdžio nuostatos.
VPĮ siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų įgyvendinimą.
Pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas.
Taigi, atitinkamai tais atvejais, kai VPĮ pažeidimai yra esminiai (t. y. ne formalūs, grynai procedūriniai), jie lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, o jų nustatymas suponuoja teismų pareigą, o ne diskreciją pripažinti skundžiamus perkančiosios organizacijos veiksmus, įskaitant ir pirkimo sutarties sudarymą, neteisėtais ir juos panaikinti.
Be to, kasacinio teismo šiuo aspektu taip pat išaiškinta, kad, vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų teisėtumą, ypač tais atvejais, kai nėra aiškių VPĮ nuostatų atitinkamoje srityje, reikėtų atsižvelgti ir į atitinkamų jos veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamas pasekmes.
Tam taikytinas tiekėjų nepagrįsto konkurencinio pranašumo vertinimo kriterijus. Reikia įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai dėl vieno tiekėjo faktiškai (realiai) paveikė kitus tiekėjus ir ar pirmajam tiekėjui buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems, t. y. ar perkančiosios organizacijos veiksmai dėl vieno tiekėjo pakeitė šio tiekėjo padėtį ir situaciją kitų tiekėjų nenaudai.
VPĮ 105 straipsnio nuostatose, be kita ko, įtvirtintos negaliojančio sandorio prezumpcijos, kurių reguliavimas harmonizuotas Europos Sąjungos (ES) lygmeniu. Taigi tai - konkreti CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatų išraiška.
Ši norma buvo įtvirtinta, siekiant užkirsti kelią rimtiems VPĮ pažeidimams bei už juos įtvirtinti veiksmingas sankcijas. Pažymėtina, kad vienu iš šiurkščiausių pažeidimų pripažįstamas vadinamas tiesioginis pirkimo sutarties sudarymas (angl. direct contracting) (pirkimo sutarties sudarymas, nesivadovaujant VPĮ reikalavimais).
Būtent todėl Direktyvoje 2007/66, atitinkamai ir VPĮ 105 straipsnyje, buvo įtvirtinta speciali tiekėjų teisių gynimo priemonė - tiekėjo teisė ginčyti sudarytą pirkimo sutartį ir siekti, kad ji būtų pripažinta negaliojančia. Šios priemonės tikslas - užtikrinti, kad nebūtų sudaromi tiesioginiai sandoriai, apeinant pirkimų procedūras.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) šiuo aspektu yra išaiškinęs, kad pripažinus pirkimo sutartį, sudarytą per pirkimo sutarties sudarymo procedūrą, negaliojančia, pirkimo sutartis nebeegzistuoja ir tam tikrais atvejais nebevykdoma, o tai yra esminė administracinės ar teisminės valdžios institucijų intervencija į asmenų ir valstybės įstaigų sutartinius santykius.
Toks sprendimas gali sukelti didelių trukdžių ir ekonominių nuostolių ne tik asmeniui, su kuriuo sudaryta atitinkama pirkimo sutartis, bet ir perkančiajai organizacijai, taigi, ir visuomenei, kuri galutiniame rezultate naudojasi darbais ir paslaugomis, dėl kurių sudaryta atitinkama pirkimo sutartis.
Konferencija “Sutarčių vykdymas: receptai efektyviam sutarties valdymui” 1
Taigi, ES teisės aktų leidėjas suteikė daugiau reikšmės teisiniam saugumui prašymų pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia atveju, o ne ieškinio dėl žalos atlyginimo atveju (detaliau žiūrėti VPĮ 107 straipsnio komentarą).
Dėl to, siekiant pasinaudoti VPĮ 105 straipsnyje įtvirtinta galimybe pirkimo sutartį pripažinti negaliojančia, reikia laikytis specifinių įtvirtintų procedūrų ir terminų (detaliau žiūrėti VPĮ 102 straipsnio 3 dalies komentarą).
Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, pirkimo procedūras pripažinus neteisėtomis, turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių.
Tais atvejais, kai pagal neteisėtus perkančiosios organizacijos sprendimus sudaryta pirkimo sutartis, pirkimo procedūra pagal įstatymą laikoma pasibaigusi, todėl nėra pagrindo nutraukti pirkimo procedūros ar panaikinti neteisėtų sprendimų; vis dėlto tiekėjas gali kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ar alternatyvių sankcijų taikymo.
Perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai tokiu atveju ieškovui, pateikusiam prašymą ar pareiškusiam ieškinį, nebesukelia teisinių padarinių; nustačius atitinkamas aplinkybes, ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas pripažįstamas neteisėtu, pasibaigusios pirkimo procedūros nenutraukiamos (neteisėti sprendimai nepanaikinami), o sprendžiama dėl sudarytos pirkimo sutarties galiojimo, t. y. sprendžiama dėl pirkimo sutarties pripažinimo niekine ir jos panaikinimo VPĮ 105 straipsnio pagrindu arba jos išsaugojimo ir alternatyviųjų sankcijų taikymo VPĮ 106 straipsnio pagrindu (detaliau žiūrėti VPĮ 106 straipsnio komentarą).
Pirkimo sutartys, esant VPĮ 105 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms sąlygoms, pripažįstamos neteisėtomis kaip niekiniai sandoriai. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).
Taigi, teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika.
Pažymėtina, kad, teismams sprendžiant perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo neteisėtais klausimą, kartu kyla ir kitų padarinių taikymo klausimas (restitucijos arba žalos atlyginimo (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, VPĮ 107 straipsnis (detaliau žiūrėti VPĮ 107 straipsnio komentarą).
Restitucija - civilinės prievolių teisės, bet ne pirkimų institutas. Dėl to, sprendžiant ginčus dėl pirkimų procedūrų teisėtumo ir jų pagrindu sudarytų pirkimo sutarčių negaliojimo, restitucija turi būti taikoma pagal CK šeštosios knygos normas.
Pagal CK 6.145 straipsnį, restitucija reiškia asmens prievolę grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, jog prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.
Restitucija - tiesioginis niekinio sandorio padarinys (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą ar jos netaikyti, jeigu ją taikant vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ar nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.
Taigi, restitucija taikoma arba netaikoma kaip pirkimo sutarties panaikinimo padarinys. Restitucijos taikymas turi užtikrinti perkančiosios organizacijos ir tiekėjų grąžinimą į prieš pažeidimą buvusią teisinę padėtį, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją niekinio sandorio konstatavimo metu šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 straipsniai).
Dėl to teismai, spręsdami dėl niekinio sandorio padarinių, turi tirti pirkimo sutarties vykdymo eigą, jos vykdymo specifiką, įvykdymo laipsnį, galimus nuostolius dėl restitucijos taikymo, kitas reikšmingas aplinkybes ir parinkti restitucijos būdą arba, esant išskirtinėms aplinkybėms, jos netaikyti.
Papildomai pažymėtina, kad įprastai restitucija galima tik dėl prekių pirkimo sutarčių, o dėl pirkimo sutarčių, kurių dalykas yra paslaugų ar darbų atlikimas, restitucija paprastai netaikoma, nes šalių sugrąžinimas į iki pirkimo sutarties vykdymo buvusią padėtį paprastai neįmanomas arba susijęs su neprotingomis išlaidomis ir ekonominiais nuostoliais.
Pirkimo sutartį pripažinus negaliojančia, tam tikrais atvejais šalys pagal kasacinio teismo praktiką gali būti grąžinamos į iki pažeidimo buvusią padėtį.
Konstatavus, jog perkančioji organizacija netinkamai vykdė atitinkamą jai pagal VPĮ tenkančią pareigą, ši pareiga lieka privaloma vykdyti, t. y. pažeidusi VPĮ įtvirtintą tvarką, perkančioji organizacija vis tiek turi atlikti veiksmus, atitinkančius įstatymo reikalavimus.
Šalių grąžinimo į pirminę padėtį apimtis priklauso nuo to, ar yra pagrindas grąžinti konkretų dalyvį į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį; jei teismas konstatuoja, kad tam tikro tiekėjo pasiūlymas neteisėtai nebuvo atmestas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų, perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas, t. y. pasiūlymų vertinimo netinkamumas, nesudaro teisinio pagrindo tokį dalyvį grąžinti į pirminę, prieš pažeidimą buvusią padėtį, nes dėl tokio tiekėjo perkančioji organizacija negali priimti jokio kito sprendimo kaip tik jo pasiūlymą atmesti.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių grąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį ribojimas gali būti susijęs su pirkimo sutarties sudarymu ir ypač su reikšmingos jos dalies įvykdymu, dėl ko pasikeičia pirkimo objektas ir neįmanoma užtikrinti pirkimų principų laikymosi: pavyzdžiui, dėl sumažėjusios pirkimo objekto apimties tam tikri reikalavimai tiekėjams gali tapti neproporcingi, be to, neatmestina tikimybė, kad mažesnės vertės pirkime galėtų dalyvauti daugiau tiekėjų, ir pan.
Pavyzdys:
Teismas pripažino, kad tiekėjo pasiūlymas pirkime buvo atmestas neteisėtai. Perkančioji organizacija iki tol sudarė pirkimo sutartį su kitu tiekėju, kurio pasiūlymas buvo neteisėtai pripažintas laimėjusiu.
Pirkimo objektas šiuo atveju pirkimo sąlygose buvo išsamiai detalizuotas (nustatytas reikalavimas pateikti plačios apimties žiniaraščius), be to, atsiskaitymas su rangovu numatytas ne pagal fiksuotos kainos, o fiksuoto įkainio kainodaros taisyklę, taigi, su tiekėju pagal pirkimo sutartį atsiskaitoma pagal faktiškai atliktus darbus.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad būtų neracionalu išsaugoti pirkimo sutartį, skiriant baudą, kuri ex lege (pagal įstatymą) galėtų viršyti skirtumą tarp kainų, pasiūlytų neteisėtai iš pirkimo pašalintame pasiūlyme ir neteisėtai pripažintame laimėtoju pasiūlyme.
Taigi, šiuo atveju teismas išaiškino, kad šalių grįžimas į prieš pažeidimą buvusią padėtį yra galimas, o neteisėtai sudaryta pirkimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia.
Teismai, spręsdami dėl niekinio sandorio padarinių, turi aiškiai nustatyti, kokios teisės normos, kuriomis šie padariniai reglamentuojam...
Šiuolaikinėje sandorių negaliojimo teorijoje pripažįstama, kad ne visuomet įmanoma šalisgrąžinti į padėtį, buvusią iki negaliojančio sandorio sudarymo, kad tam tikrais atvejais gali būti taikoma tik dalinė restitucija arba restitucija iš viso gali būti netaikoma.
Taip pat sandorių negaliojimas gali būti laikomas ir viena geriausių, ir viena blogiausių kompensacinio pobūdžio sankcijų. Geriausia - kadangi ji atkuria status quo ante, blogiausia - kadangi tokia stipri reakcija negali nepažeisti civilinės apyvartos saugumo.
Esminė šalių nelygybė kaip sutarties atsisakymo pagrindas
Esminės aalies nelygybės (angl. gross disparity) /tvirtinimo tikslas - u~tikrinti sutarties aalių interess pusiausvyrą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų laikymąsi. Šiuolaikinė esminės aalies nelygybės doktrina pasireiškia tada, kai viena ia aalių sudarant sutartį nesąžiningai pasinaudoja savo pranašumu priea silpnesnę aalį ir taip gauna neproporcingai didelę, palyginti su prievolėmis, naudą, tuomet teisės normos leidžia nukentėjusiai aaliai ginti savo teises pasirinktinai dviem būdais: (i) reikalauti pakeisti sutarties nuostatas arba (ii) net atsisakyti tokios sutarties ar nesąžiningos jos sąlygos.
Pirminis esminės aalies nelygybės doktrinos turinys buvo visiakai kitoks palyginus su dabartiniu: istorinę aios doktrinos raida rodo, kad ji vis modernėjo ir tobulėjo prisitaikydama prie skirtingų laikotarpių aktualijs, taip pat pa~ymėtina, kad XIX amžiuje doktrinos buvo visiakai atsisakyta dėl jos primityvumo. Siekiant tinkamai perteikti aiuolaikinės esminės aalies nelygybės doktrinos esmę, bktina nagrinėti aios doktrinos vystymąsi istorine perspektyva.
Teisės doktrinoje esminės aalies nelygybės koncepcijos pirmtake laikoma laesio enormis doktrina, kuri kaip teisės norma buvo /tvirtinta Justiniano kodekso (Corpus iuris civilis) 4.44.2 str. Ši norma /tvirtino ~emės sklypo pardavėjo (taip pat ~emės savininko) teisę panaikinti sutartį, jei pirkimo kaina sudarė ma~iau nei pusę tikrosios ~emės vertės.
Pardavėjo interesai laesio enormis normos pagrindu galėjo bkti ginami tik ~emės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ir kituose teisiniuose santykiuose netaikoma. Taip /vyko dėl autentiakos normos riboto taikymo ir dėl to atsiradusių problemų.
Pavyzdžiui, tarkime, kad parduodamo objekto tikroji vertė yra 100. Pardavėjas galės pasinaudoti aia savo interess apsaugos priemone tada, kai pirkimo kaina bus 49 ar ma~esnė, pirkėjas - tik tada, kai pardavimo kaina bus 201 ar didesnė.
Šiausiai pralaimės grynai aritmetiniu požiūriu, nes jis galės pasinaudoti savo interess gynybos priemone tada, kai kaina skirsis daugiau nei 100, o pardavėjo teisės bus saugomos, jei kains skirtumas yra ma~esnis nei 50.
Šios disproporcijos glosatoriai buvo priversti laesio enormis doktrinos aiakinimą praplėsti taip sudarant galimybę platesniam subjektų ratui pasinaudoti savo interess gynybos priemone.
Scholastika prisidėjo prie laesio enormis doktrinos populiarinimo. Jie iakėlė Aristotelio suformuluotą lygybės mainuose principą (angl. equality in exchange), kuris ir tapo pamatu glosatoriams aiakinant laesio enormis doktriną. Lygybės mainuose principas reikalavo pasiekti mainuose lygybę tarp aalių nustatant lygiavertes teises ir pareigas.
Kaip matyti, laesio enormis doktrina viduramžiais laikotarpiu buvo itin populiari ir da~nai taikoma. `iame darbe esminė aalies nelygybė analizuojama kaip atsisakymo nuo sutarties pagrindas, nagrinėjama tvarka, taikymo pasekmės, santykis su kitomis CK normomis.
Be to, diskutuotina minėtuose magistro baigiamuosiuose darbuose pateikiama nuomonė, jog sutarties atsisakymas aiuo pagrindu turėtų bkti vykdomas teismo keliu.
Esminė aalies nelygybė (angl. gross disparity) - tai tokia situacija sutartiniuose santykiuose, kai tarp aalių teisių ir pareigų atsiranda didžiulis prievolių neatitikimas - stipresnė aalis /gyja neproporcingai didelį pranašumą silpnesniosios atžvilgiu, o pastaroji negauna jokios naudos arba ji labai maža lyginant su prievole.
Atsisakymas nuo sutarties dėl esminės aalies nelygybės - silpnesnioji aalis gali atsisakyti sutarties ar atitinkamos sutarties sąlygos, jei jos sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė stipresniajai aaliai perdėtą pranašumą ir ai aalis nesąžiningai pasinaudojo kitos aalies turimais sunkumais ar silpnybėmis.
Sutarties laisvės principas kartu su civilinis teisinis santykių dalyvių lygybės ir kitais principais yra esminiai civilinis santykių pagrindai.
Esminės aalies nelygybės /tvirtinimo tikslas - u~tikrinti sutarties aalių interess pusiausvyrą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų laikymąsi.
`iuolaikinė esminės aalies nelygybės doktrina pasireiškia tada, kai viena ia aalių sudarant sutartį nesąžiningai pasinaudoja savo pranašumu priea silpnesnę aalį ir taip gauna neproporcingai didelę, palyginti su prievolėmis, naudą, tuomet teisės normos leidžia nukentėjusiai aaliai ginti savo teises pasirinktinai dviem būdais: (i) reikalauti pakeisti sutarties nuostatas arba (ii) net atsisakyti tokios sutarties ar nesąžiningos jos sąlygos.
is santykis subjektyvius elementus. Tai tapo svarbu imantis neprofesionalis prekybininks interess apsaugos. is atveju arba kai sutarties aalys yra skirtingos savo iamanymo lygiu.
Tokios Baldo Degli Ubaldi mintys XVI amžiuje vėlyvajame scholasts mokyklos plėtros etape tapo pamatu naujam laesio enormis doktrinos aiakinimui - pagaliau buvo atkreiptas dėmesys / sutarties sudarymo aplinkybes, t. y. / vienos sutarties aalies nesąžiningą pasinaudojimą kitos silpnumu taip /gaudamas esminį pranašumą sutartiniuose santykiuose.
Vėlyvojo laikotarpio scholastai iaskyrė du esminius asmeninius sutarties aalies trūkumus - ne~inojimą ir bktinumą - ir nukentėjusioji aalis galėjo, /rodžiusi aias aplinkybes, atsisakyti sutarties.
Liberalizmas paneigė iki tol scholasts plėtotus lygybės mainuose ir nukentėjusios aalies nuo nesąžiningų kitos aalies veiksms gynybos principus. ios aalis autonomijos idėjos.
Statistika
Nagrinėjant bylų statistiką, galima pastebėti, kad sandorių pripažinimo negaliojančiais bylos sudaro reikšmingą dalį civilinių bylų. Tai rodo, kad visuomenėje egzistuoja tiek niekinių, tiek nuginčijamų sandorių pagrindais kylančių problemų.
Niekinių ir nuginčijamų sandorių pagrindais išnagrinėtų bylų statistika skiriasi, tai galima daryti išvadą, kad visuomenėje vyrauja tiek nuginčijamų sandorių pagrindais, tiek niekinių sandorių pagrindais, kylančių sutartinių santykių problemų.
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinta informacija apie LR Aukščiausiojo Teismo praktiką, susijusią su sandorių pripažinimu negaliojančiais:
| Metai | Bylų skaičius | Pagrindas |
|---|---|---|
| 2005-2007 | [Duomenys] | [Pagrindas] |
tags: #nekilnojam #turto #5keitimo #sutartise #pripazinimas #negalio