Nekilnojamojo turto kainos įvedus eurą Lietuvoje

Sausio pirmąją sukako 10 metų, kai Lietuva atsisakė savo nacionalinės valiutos lito ir įsivedė eurą. Dėl metų pradžioje Lietuvoje įvesto euro nekilnojamojo turto pardavėjai pakoregavo parduodamų objektų kainas.

Šiandien, litui „pavirtus“ euru, situacija pasikeitė. Būstas, kurio vertė dar visai neseniai buvo milijonas litų, dabar tekainuoja apie 289 tūkst. eurų. Todėl šiandien kur kas mažiau žmonių galės sakyti, kad gyvena milijono vertės namuose.

Prieš euro įvedimą Lietuvoje buvo parduodama daugiau nei 600 būstų, kurių kaina siekė milijoną ir daugiau litų. Šiuo metu nekilnojamojo turto skelbimų portale Domoplius.lt už septyniaženklę sumą Lietuvoje parduodami tik penki butai ir 41 gyvenamasis namas.

Šių metų vasario pirmoje pusėje vidutinė parduodamo buto kaina Vilniuje siekė 78,6 tūkst. eurų (271,5 tūkst. litų), o praėjusių metų lapkričio-gruodžio mėnesiais buvo beveik 1,6 tūkst. eurų (5,5 tūkst. litų) mažesnė - 77,0 tūkst. eurų (266 tūkst. litų).

Klaipėdoje butų kaina per pora mėnesių pakilo nuo 54,2 tūkst. (187,2 tūkst. litų) iki 55,6 tūkst. eurų (192 tūkst. litų), Kaune - nuo 37,3 tūkst. (128,8 tūkst. litų) iki 37,9 tūkst. eurų (130,9 tūkst. litų).

Pasak „Domoplius.lt“ projekto vadovo Evaldo Narbuntovičiaus, daugelis nekilnojamojo turto pardavėjų pasinaudojo euro įvedimu ir kainas kilstelėjo.

„Tikrai ne visi pardavėjai padidino kainas, tačiau šuolių yra įvairių. Kai kurie pardavėjai kainas padidino suapvalinę turimą sumą eurais - keliasdešimt ar keliais šimtais litų. Pavyzdžiui, jeigu 2 kambarių butas senos statybos name sostinės Antakalnio mikrorajone, pervertus į eurus iki tol kainavo 54,44 tūkst. eurų, dabar parduodamas už 55 tūkst. eurų“, - teigia E. Narbuntovičius.

Nekilnojamojo turto ekspertas pastebi, kad šiek tiek pakilo ir nuomos kainos. Pagrindinė priežastis - į didesnę pusę suapvalintos kainos eurais.

Jeigu dviejų kambarių butas sostinės Senamiestyje, T. Kosciuškos gatvėje iki naujų metų buvo išnuomojamas už 492 eurus arba 1700 litų, dabar jo nuomos kaina 500 eurų (1726 litų). Kaune - analogiška situacija. Jeigu 3 kambarių butas Žaliakalnio mikrorajone buvo išnuomojamas už 900 litų arba 260 eurų, dabar - už 265 eurus (915 litų).

„Priežasčių, kodėl šiais metais galėtų kilti nuomos kainos, kol kas nėra. Pasiūla nuomojamų butų bent jau sostinėje tikrai atsveria paklausą. Vilniuje šiuo metu galima rinktis iš daugiau nei 1000 nuomojamų objektų. Kituose didžiuosiuose miestuose pasiūla kelis kartus mažesnė, tačiau ten ir paklausa nėra didelė“, - nuomos rinkos situaciją apibendrina E. Narbuntovičius.

„Swedbank“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė spėja, kad nuogąstavimų dėl galimo euro įvedimo poveikio būsto rinkos intensyvumui ir kainai Lietuvoje išgirsime vis daugiau.

„Tačiau jau ir dabar, susipažinus su kaimynų latvių patirtimi bei analizuojant nekilnojamojo turto rinkos plėtrą Lietuvoje, galima sakyti, kad rinka šalyje yra stabili, paklausos ir pasiūlos santykis yra subalansuotos, todėl perėjimas prie naujosios valiutos reikšmingo poveikio neturės“, - sako J.Gumuliauskienė.

Praėjusiais metais nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje taip pat kiek koregavosi. Tam visų pirma įtakos turėjo gerėjanti ekonominė šalies situacija, augęs vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, o kartu - gyventojų lūkesčiai ir pasitikėjimas savo pačių ir šalies ateitimi.

Be to, akivaizdžios įtakos turėjo ir tai, kad gyventojai nebesitiki būsto pigimo - kainų korekcija jau įvyko ir dabar matomas nekilnojamojo turto rinkos pagyvėjimas. Šią tendenciją patvirtina ir bankų statistika - per praėjusius metus Lietuvos gyventojai būstui įsigyti pasiskolino 34 proc. lėšų daugiau nei 2012 metais.

Jausdamiesi labiau užtikrinti dėl savo ateities, gyventojai drąsiau priima sprendimą dėl pirmojo būsto įsigijimo ar keitimo į geresnės kokybės būstą. Todėl labai tikėtina, kad ir šiemet stebėsime panašų rinkos dalyvių aktyvumą bei gyventojų domėjimąsi nekilnojamuoju turtu ir būsto paskolomis.

Kaimynų latvių, kurie jau ketvirtas mėnuo pratinasi gyventi su naująja valiuta, patirtis rodo, jog euro įvedimas didelio poveikio subalansuotai ir po sunkmečio atsigavusiai šalies nekilnojamojo turto rinkai nesukėlė.

Statistikos duomenimis, Latvijos nekilnojamo turto rinkoje praėjusiais metais buvo fiksuojamas kiek didesnis nei 10 procentų sandorių skaičiaus augimas. Iš viso šalyje buvo sudaryta maždaug 22 tūkst. nekilnojamojo turto įsigijimo sandorių.

Praėjusiais metais nuosekliai augo ir gyventojams išduotų būsto paskolų portfelis. 2012 m. būstui įsigyti Latvijos gyventojai pasiskolino maždaug 766 mln. litų, tuo pačiu tikslu praėjusiais metais - 936 mln. litų.

Pernai toliau buvo fiksuojama vidutinio būsto paskolos dydžio mažėjimo tendencija - sunkmečio pamokas išmokę gyventojai daugiau dėmesio skiria savo pajamų ir išlaidų planavimui ir skolinasi daug atsakingiau. 2013-aisiais vidutinės būsto paskolos dydis kaimyninėje Latvijoje siekė 148 tūkst. litų, 2012 m. 154, 2011 m. - 160 tūkst. litų.

Pasiruošimo euro įvedimui periodas neturėjo didesnės įtakos ir gyventojų pasirinkimui, kokia valiuta skolintis būstui. Praėjusiais metais 55 proc. „Swedbank“ Latvijoje išduotų būsto paskolų buvo suteikta latais, likusi dalis - eurais. Panašiomis proporcijomis buvo skolinamasi ir 2012-aisiais.

Išanalizavus duomenis, kaip praėjusiais metais keitėsi vidutinė nekilnojamojo turto kaina Latvijoje, galima konstatuoti, kad euras neišprovokavo kainų šuolio. Tiesa, kainos šiek tiek paaugo, tačiau tam įtakos turėjo gerėjanti šalies ekonominė situacija ir kartu augę gyventojų lūkesčiai.

Nuosaikios būsto kainos augimo tendencijos Latvijoje stebimos kelerius pastaruosius metus. Sostinėje Rygoje, kurioje vyksta aktyviausia prekyba nekilnojamuoju turtu, būsto kvadratinio metro kaina 2013 metais siekė daugiau nei 2,1 tūkst. litų, tai yra maždaug 100 litų daugiau nei 2012-aisiais.

Nekilnojamojo turto agentūros „Asimonas“ direktoriaus Kęstučio Kazakevičiaus teigimu, nors politikai ir ekonomistai kalba, kad euro atėjimas kainų augimui įtakos neturėjo, tikrovė kiek kitokia, bent jau nekilnojamojo turto rinkoje.

„Euras kainas tikrai kilstelėjo, nors ir pasiūla, ir paklausa maža. Panevėžyje rinką gali išjudinti tik bankai, peržiūrėdami palūkanas, bet kol kas pagyvėjimo nėra“, - „Sekundei“ teigė K. Kazakevičius.

Vis dėlto teigti, kad įsivedus eurą nekilnojamojo turto rinka apmirė, negalima. Pasak nekilnojamojo turto eksperto, jau kelerius metus patys perkamiausi yra gerai suremontuoti dviejų kambarių butai su integruotais baldais antrame ar trečiame aukšte renovuotuose namuose.

„Be abejo, vienas iš kriterijų ir vieta. Patys patraukliausi - esantys vakariniame rajone, bet ne toliau Projektuotojų gatvės ar centre. O patys nepaklausiausi butai - Vilties, Marijonų, Nevėžio gatvių rajone. Nesvarbu, kaip butai gerai suremontuoti, jie žmonėms nepatrauklūs dėl susisiekimo, prastos rajono reputacijos, senų namų“, - kalbėjo K. Kazakevičius.

„Apie monolitinius namus vis dar tokia nuomonė, kad jie itin šalti. Nesvarbu, kad planavimas geras, jie nepatrauklūs. O jeigu yra liftas, jis smarkiai muša buto kainą. Pasak K. Kazakevičiaus, jau keleri metai stebima tendencija, kad jauni žmonės mieliau renkasi vieno, dviejų ar trijų kambarių butus, o vyresnio amžiaus, pardavę savo didesnės kvadratūros būstus, keliasi į nedidelį namuką ar namo dalį.

„Kuo namas didesnis, tuo jis pigesnis. Pavyzdžiui, 500 kvadratinių metrų dydžio namas kainuoja tiek pat, kiek ir 150 kvadratinių metrų. Tačiau ir jį parduoti sudėtinga, ypač jeigu pastatytas kokiame Rožyne. Patys paklausiausi - centre esantys nedideli mūrinukai ar gerai išsilaikę medinukai. O jeigu namelis jau nugyventas, pavargęs, dažniausiai žmonės jį perkasi nugriauti. Beje, nuosavi nameliai ar jų dalys turi būti būtinai su komunikacijomis, ypač dujomis, mat vyresni žmonės nebenori rūpintis malkomis, nori gyventi kaip ponai, kad pakaktų paspausti tik dujinio katilo mygtuką“, - kalbėjo K. Kazakevičius.

Jo prognozėmis, prieš šildymo sezoną nekilnojamojo turto rinka dar turėtų šiek tiek augti, bet didelių pokyčių tikrai nebus. Įsivedusių eurą užsienio šalių patirtis rodo, kad nekilnojamojo turto kainos tik kyla, tad ir Lietuva šito proceso neišvengs.

„Natūralu, kad tokiu atveju rinka sustings, tačiau suremontuotą ir patrauklų turtą, kur galima eiti ir gyventi, visada bus galima nesunkiai parduoti, ypač jeigu jo kaina svyruos tarp 20-60 tūkst.“, - pažymi K. Kazakevičius.

Nekilnojamojo turto ekspertas, „Oberhaus“ biuro Panevėžyje vadovas Romualdas Paulauskas teigė, kad nors euro įvedimas šiek tiek pakoregavo kainas, didelių pokyčių nekilnojamojo turto srityje nėra.

„Euras kainų pokyčiams tikrai neturėjo didelės įtakos. Paprastai pirkdami būstą žmonės vis dar skaičiuoja litais, ir tai suprantama, nes priprasti prie naujos valiutos dar reikia laiko“, - mano R. Paulauskas.

Jo teigimu, nekilnojamojo turto pardavėjai su nerimu laukia lapkričio 1-osios, kai įsigalios papildomos nuostatos dėl naujai suteikiamų paskolų. Siekiant apsaugoti nuo galimo palūkanų šoko, kai žemos palūkanų normos skatina namų ūkius pervertinti savo paskolos grąžinimo galimybes, bus griežtinama paskolų išdavimo tvarka, trumpinamas maksimalus paskolų išdavimo laikas bei ribojama didžiausia pasiskolinama suma.

„Bus gerokai sunkiau gauti paskolą. Nors Panevėžyje, palyginti su kitais didžiaisiais miestais, pagal gaunamą vidutinį atlyginimą ir būsto kainas būsto įperkamumas gana aukštas, tačiau šeimų, kurios norėtų pirkti nekilnojamąjį turtą, nėra daug. „Namai ir jų dalys šiek tiek brangesni, bet nedidelių namelių ar kotedžų su garažais priemiestinėse gyvenvietėse paklausą jau dabar jaučiame. Be abejo, po truputį formuojasi ir būsto nuomos rinka. Būstų, perkamų nuomoti, nėra daug, tačiau žmonių, kurie norėtų nuomotis, - tikrai netrūksta, nors nuomos kainos atsiradus eurui tikrai išaugo“, - pažymi R. Paulauskas.

Psichologinis nusiteikimas, kad įvedus eurą viskas brangsta, gali suaktyvinti NT rinką - kai kurie gyventojai bandys savo santaupas ir šešėlyje uždirbtus pinigus investuoti į NT, mano kai kurie specialistai.

„Tai yra labai sudėtingas klausimas. Kaip dažniausiai moterys turi 200 poreikių, tai ir NT kainas veikia 200 kriterijų, todėl vienareikšmiškai į šį klausimą niekaip nebūtų galima atsakyti. Tačiau aišku viena - įstojus į euro zoną sumažėja palūkanų normos, o jeigu jos sumažėja, paskaičiuokite, kiek žmonės sutaupo per 20 m. Tai yra didžiuliai pinigai, juk per 20 metų palūkanomis sumokami du ar trys namai“, - DELFI sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vadybos katedros vedėjas profesorius habil. dr. A. Kaklauskas.

Iš profesoriaus turimų duomenų matyti, kad prie euro zonos prisijungusiose šalyse NT vidutiniškai pabrango keliais procentais.

„Be to, iš viso pasaulio duomenų matyti, kad tam tikrais periodais NT kainos kyla arba krenta visame pasaulyje visiškai nepriklausomai nuo to, ar šalys įstoja į euro zoną, ar ne. Jo duomenimis, 2002 metais prie euro zonos prisijungus Airijai, Belgijai, Ispanijai, Italijai, Olandijai, Prancūzijai, Vokietijai, būsto kainos pakilo, tačiau jos kilo kelerius metus ir prieš tai.

„Nors Austrija 2002 įsivedė eurą, tačiau nei prieš, nei po to kurį laiką būsto burbulo nebuvo. Danijoje, Švedijoje ir Didžiojoje Britanijoje buvo panaši būsto kainų augimo tendencija, nors euro jos neįvedė“, - pabrėžė A. Kaklauskas.

„Viena situacija gali būti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje. „Kitose šalyse įvedus eurą pabrango palyginus nedaug prekių, daugiausia pigių, kurias nuolat naudoja daugelis gyventojų. Tai sukėlė palyginus didelį psichologinį šoką.

„Viena yra logika, racionalūs pagrindai, o kita yra nelogika, kur racionalumo daug nereikia. Mūsų rinką veikia abu šie veiksniai. Jeigu kažkas kalba, kad prieš euro įvedimą žmonės iš čiužinių ištrauks pinigus ir dėl to kainos didės, šis kalbėjimas veikia žmones, kurie net nesiruošia į tai gilintis. Kitose šalyse, kurios įsivedė eurą, nieko ypatingo nebuvo.

„Tiesiog žmonės įgauna daugiau drąsos, nes logika yra pakankamai aiški, kad kainos kristi neturėtų, viskas yra gerai. Žmonės akivaizdžiai mato, kad pasiūla yra sumažėjusi. Negalima sakyti, kad galima fiksuoti kainų kilimą, bet pasiūla yra mažesnė. Ž. Grigaitis sakė: „Kuo daugiau jie kalbės, tuo išaugs tikimybė, kad žmonės pirks. Norėtųsi, kad rinkoje būtų racionalūs dalykai, bet jų nėra.

„Manau, jog euro įvedimas teigiamai paveiktų NT rinką ir ją dar labiau pastimuliuotų. Pirmiausiai yra psichologinis aspektas - galima daryti prielaidą, jog dalis gyventojų nuspręs investuoti į NT vien dėl to, jog tikės, kad euro įvedimas padidins NT kainas, apsaugos jų santaupas nuo nuvertėjimo ir pan.

„Išaugusi paklausa turėtų prisidėti prie didesnio rinkos aktyvumo. Taip pat esant didesnei paklausai realu sulaukti kainų augimo. Dar vienas dalykas - šešėlinių pinigų įtaka. NT rinka taip pat gali būti pastimuliuota pinigais iš šešėlio. Pagrindinė šešėlinių pinigų injekcijos į NT priežastis - apsauga nuo nuvertėjimo ar pinigų praradimo keičiantis valiutai“, - dėstė A. Rudys.

„Pirmiausiai tai buvo susiję su atsigaunančia ekonomika ir žmonių lūkesčiais. Kelerius metus susilaikę nuo sprendimo pirkti, per pastaruosius metus didesnė dauguma išdrįso keisti būstą ar investuoti. Vystytojai dešimtimis ir šimtais skaičiuoja pirkėjus, kurie perka būstą investicijai - prie to prisidėjo ir padėtis bankuose, kur indėlių palūkanos nesiekia ir 1 proc., o grąža iš nuomos - 5-8 proc.

„Tikėjimas euro įvedimu taip pat turi įtakos, bet ji kur kas mažesnė. Žinoma, su laiku ji gali augti. Ypač, kai bus matyti, kaip pasikeitė NT rinkos padėtis Latvijoje po kitų metų sausio. Nors Estijos vystytojai tvirtina, kad euro įvedimas įtakos kainos neturėjo, to kol kas nepastebi ir latviai“, - sakė M. Statulevičius.

Brangiausi butai ir namai Lietuvoje

Brangiausias parduodamas butas Vilniuje yra prestižinėje Teatro gatvėje esantis penkių kambarių būstas. Jo kaina - daugiau nei 1 mln. eurų (3,5 mln. litų). Jaukaus būsto plotas - net 262 kv. m. Interjere dominuoja brangaus medžio apdaila, sienos nudažytos sodriomis spalvomis, sudėtos ąžuolinės grindys. Svetainė, kurios plotas 78 kv. m., turi įstiklintą terasą, iš kurios atsiveria įspūdinga senamiesčio panorama. Butas turi tris miegamuosius su atskirais vonios kambariais. Viename iš jų šeimininkai gali mėgautis sūkurine vonia. Butas yra arti svarbiausių miesto vietų - centro, senamiesčio.

Prabanga šiam butui nenusileidžia Klaipėdoje esantis butas, kurio kaina - 1,2 mln. eurų (4,2 mln. litų). Šiuo metu tai antras pagal brangumą butas šalyje. Taikos gatvėje esantis naujos statybos butas turi 3 kambarius.

Gyvenamųjų namų, kainuojančių milijoną ir daugiau eurų, daugiausiai stovi prestižinėse Vilniaus vietose - Valakampiuose, Antakalnio rajono pakraštyje, Verkiuose bei Tarandėje. Šiandien už brangiausią namą sostinėje pirkėjas turėtų sumokėti beveik 2 mln. eurų (apie 6 mln. litų). Tai išskirtingai prabangus ir stilingas namas Valakampiuose, kurio plotas - 344 kv.m. Namui priklauso ir 21 aro sklypas. Dviejuose aukštuose įrengti penki kambariai. Antras pagal brangumą yra beveik 9 tūkst. pigesnis ištaigingas namas Tarandėje. Strategiškai geroje vietoje įsikūręs ir kotedžas Antakalnyje, Meškeriotojų gatvėje. Prie pat upės stovinčio namo plotas - 350 kv. m. Pro visus pirmo aukšto langus atsiveria vaizdinga medžių ir upės panorama. Gyvenamojo namo kaina - apie 1,6 mln. eurų (5,5 mln. litų).

Ekspertų nuomonės

„Žinoma, vienas pagrindinių įvykių - kainas skaičiuojame eurais. Mūsų duomenis, kainos išliko nepakitusios, perskaičiavus jas į eurus. Esminių pokyčių, neskaitant nedidelio kainų augimo 3-5 proc. ribose, kažko didesnio šiais metais neturėtų atsitikti“, - laidoje „Aktualioji valanda“ sakė R. Vanagas.

„Kartais nekilnojamojo turto kainų, kai jos tokios didelės, nėra labai reikšminga apvalinti į didesnę pusę. Galbūt verta kainą padaryti patraukliau atrodančią suapvalinus į mažesnę pusę“, - teigė R. Vanagas.

„Bus sprendžiamas nuolaidos klausimas, notarinių išlaidų pasidalinimas. Tiksliai skaičiuojant statistinius nuokrypius, niekas to neturėtų įžvelgti, skirtingai nei kasdienės paskirties prekių rinkoje“, - sakė R. Vanagas.

Santrauka

Apibendrinant, euro įvedimas Lietuvoje turėjo įtakos nekilnojamojo turto kainoms, tačiau poveikis nebuvo vienareikšmis. Nors kai kurie pardavėjai pasinaudojo situacija ir šiek tiek padidino kainas, bendra rinka išliko stabili. Ekspertai pabrėžia, kad kainų pokyčius labiau lėmė ekonominė situacija ir gyventojų lūkesčiai, o ne pats euro įvedimas. Ateityje nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą gali paveikti griežtesnės paskolų išdavimo sąlygos ir psichologinis nusiteikimas investuoti į nekilnojamąjį turtą.

Vidutinės butų kainos didmiesčiuose prieš ir po euro įvedimo (tūkst. eurų)

tags: #nekilnojamas #turtas #ivedus #eura