Teisės sistemos jurisprudencija apie privatinės nuosavybės teisių prigimtį gali turėti didelės įtakos įstatymų veikimo efektyvumui.
Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo Kauno apylinkės teismo prašymas ištirti, ar Konstitucijos 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (2014 m. kovo 25 d. redakcija) 20 straipsnio 1 dalies 2, 8 punktams neprieštarauja Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau - Taisyklės) 50 punktas (2015 m. kovo 13 d.
Pareiškėjas pažymi, kad pagal Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį („Valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“), remiantis ją aiškinant Konstitucinio Teismo suformuluotomis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kuriuo, be kita ko, nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka.
Remdamasis konstitucinio teisinės valstybės principo esmę atskleidžiančiomis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, pareiškėjas taip pat teigia, kad jeigu priimant poįstatyminius teisės aktus nepaisoma teisės aktų hierarchijos, t. y. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką bei sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo įstatymai, nustato Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau - Įstatymas).
Pagal Įstatymo 10 straipsnio 3 dalį valstybės turtą patikėjimo teise valdantys, naudojantys ir disponuojantys juo Įstatyme nurodyti subjektai neturi teisės priimti sprendimų, susijusių su tokio turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jei įstatymai nenustato kitaip.
Pareiškėjo teigimu, pagrindiniai valstybės (savivaldybių) turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn būdai yra įtvirtinti Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, tačiau nei šiame, nei kituose Įstatymo straipsniuose, pasak pareiškėjo, nėra numatyta Taisyklėse įtvirtintu ginčijamu teisiniu reguliavimu suteikta galimybė valstybės turtą perduoti kitų subjektų nuosavybėn atidalijimo, išmokant valstybei kompensaciją, pagrindu.
Viešosios aplinkosaugos ir planavimo teisės aktai reguliuoja privatinės nuosavybės savininkų sprendimų, susijusių su jų teisių į jiems priklausančius objektus ar žemę įgyvendinimu, priėmimą.
Tarptautinis darnaus vystymosi principas reikalauja ekologinių aspektų integracijos primant bet kokius sprendimus. Kyla klausimas, ar privačios žemės savininkai iš esmės atsako už ekosistemos vientisumą jų žemėje?
Ką svarbu žinoti apie nekilnojamojo turto vertinimą?
Apibendrinant, nekilnojamojo turto reguliavimas Lietuvoje remiasi konstituciniais principais, įstatymais ir poįstatyminiais aktais, kurie nustato valstybės institucijų įgaliojimus ir procedūras, susijusias su valstybės turto valdymu ir perdavimu. Taip pat svarbu atsižvelgti į darnaus vystymosi principus ir ekologinius aspektus, reguliuojant privatinės nuosavybės teises.
Nekilnojamojo turto kainų pokyčiai Lietuvoje
tags: #nekilnojamas #turtas #konstitucijos #pr