Rumunija, šalis, kuri per pastaruosius metus daug investuoja, išsiskiria didžiausiu privačių namų skaičiumi. Remiantis Eurostato duomenimis, net 96 proc. rumunų gyvena privačiuose, sau arba kitam asmeniui priklausančiuose būstuose. Visgi vyriausybės vykdoma politika, ekonominiai pokyčiai, ribotos nuomos galimybės ir nemažėjantis socialinis spaudimas įsigyti nuosavą būstą tolydžio keičia per kelias rumunų kartas nusistovėjusią butų savininkų situaciją.
Šiandien apžvelgsime nekilnojamojo turto rinką Rumunijoje, kainų tendencijas, įperkamumą ir kitus svarbius aspektus, susijusius su būsto įsigijimu šioje šalyje.
Būsto Kainos Rumunijoje
Vidutinė pardavimo kaina Rumunijoje parduodamų butų dalių kaina per metus išaugo 8,40% iki 1,045 eurų už kvadratinį metrą. Bukareštas, sostinė, vidutinė butų pardavimo kaina padidėjo 5,34% iki 1,144 EUR už kvadratinį metrą. Vidutinė butų pardavimo kaina Timisoaroje išaugo 10,73 proc. Iki 1022 eurų už kvadratinį metrą. Brašove vidutinė parduodamų savybių kaina pardavimui išaugo 6,85% iki 920 eurų už kvadratinį metrą.
Yra didelis pasiūlymas pirkėjams, kurie nori pirkti nekilnojamąjį turtą Rumunijoje. Tai įvyksta dėl įvairių priežasčių: didžiulis tiekimo ir paklausos, susijusios su nekilnojamuoju turtu parduodant Rumunijoje, ypač Bukarešte, augimas ir laipsniškas šalies gerovė, nes įmonės skatina savo darbuotojų gerovę ir besikeičiančius poreikius jų klientai yra savo verslo centre.
Taigi, Rumunijos sostinės Bukarešto senamiestis - vienintelė šio miesto dalis, kuriai pavyko išvengti Nicolae Ceausescu buldozerių. Visai neseniai istorinėje miesto dalyje atlikta rimtų restauravimo darbų. Šiandien Bukarešto senamiestyje daug išskirtinai pėstiesiems skirtų gatvių, kavinių, restoranų, bažnyčių ir muziejų. Tiesą sakant, visas miestas - Europos miestų kultūros ir meno galerija po atviru dangumi. Kvadratinio nekilnojamojo turto metro kaina Rumunijos sostinėje - apie 1268 eurai.
Šio regiono gyvenamųjų namų rinka pastaraisiais metais nemažai keitėsi. Vidutinio dydžio butų segmente jaučiama didesnė paklausa, nes šiuo metu Rumunijos valstybė įgyvendina skatinimo priemones pirmąjį būstą perkantiems žmonėms. Valstybė teikia garantiją pirmojo būsto pirkimui, ir tai leidžia žmonėms pasiskolinti banke iki 95 proc. būsto vertės. Taip pat taikomas lengvatinis PVM tarifas perkant pirmąjį bustą, jeigu jo kaina neviršija 310 tūkst.
Pasak M. Valucko, iki 2009 m. Rumunijoje statomi butai buvo apie 50 proc. didesni lyginant su šiuo metu statomais ir perkamiausiais. „Rinkoje yra nemažai laisvų, seniau pastatytų gyvenamųjų namų, tačiau jie nėra paklausūs, nes neatitinka poreikių - yra per dideli, neefektyviai išplanuoti.
Būsto Įperkamumas
Ataskaitoje teigiama, kad, palyginti su vidutinėmis pajamomis, įperkamiausias būstas Europoje yra Danijoje. Vidutinė 100 kvadratinių metrų ploto nekilnojamojo turto kaina Danijoje prilygsta 114 grynųjų atlyginimų, todėl ši Šiaurės šalis yra prieinamiausia šalis Europoje įsigyjant būstą, rodo TVF, nekilnojamojo turto kainų specialisto „Numbeo“ ir „TradingEconomics“, „BestBrokers“ duomenys. Tuo tarpu 2023 m. Danija buvo brangiausia ES šalis (Eurostato duomenimis, prekių ir paslaugų kainos buvo 43 proc. didesnės už ES vidurkį), o vidutinis metinis darbo užmokestis užėmė septintą vietą Europoje.
Kiek mėnesinių atlyginimų Europoje kainuoja 100 kv. metrų ploto namas? Tyrėjų duomenimis, 100 kv. m namą įsigyti šiose šalyse kainuoja nuo 114 iki 297 alyginimų. Pastebėtina, kad Latvijoje ir Estijoje įsigyti būstą kainuoja kur kas pigiau nei Lietuvoje, tačiau Lenkijoje būstas gerokai brangesnis nei Lietuvoje. O kiek atlyginimų būstas atsieina kitose šalyse?
- Danijoje - 114
- Airijoje - 123
- Švedijoje - 129
- Ispanijoje - 132
- Belgijoje - 132
- Kipre - 139
- Norvegijoje - 140
- Olandijoje - 154
- Latvijoje - 159
- Rumunijoje - 173
- Austrijoje - 178
- Italijoje - 184
- Vokietijoje - 185
- Suomijoje - 186
- Prancūzijoje - 187
- Bulgarijoje - 199
- Jungtinėje Karalystėje - 202
- Estijoje - 208
- Šiaurės Makedonijoje - 215
- Vengrijoje - 226
- Lietuvoje - 226
- Graikijoje - 228
- Maltoje - 232
- Moldovoje - 233
- Portugalijoje - 234
- Kroatijoje - 238
- Lenkijoje - 242
- Šveicarijoje - 243
- Liuksemburge - 246
- Bosnijoje ir Hercegovinoje - 255
- Montenegro - 256
- Slovėnijoje - 261
- Čekijos Respublikoje - 264
- Slovakijoje - net 297 atlyginimus.
Alternatyvūs Būstai ir Regionai
Be Rumunijos, verta apsvarstyti ir kitas šalis, kuriose galima įsigyti nebrangų būstą:
- Abrucai, Italija: Įsigyti butą puikioje nuostabios provincijos vietoje tiek pakrantėje, tiek kalnuose galima vos už 899 eurus už kvadratinį metrą. Nedidelis, tačiau jaukus namelis provincijoje gali kainuoti 44,3 tūkst. eurų.
- Istrija, Kroatija: Butą Puloje galima įsigyti nuo 1163 eurų už kvadratinį metrą. Kroatija ribojasi su Adrijos jūra, tad siūlo net du kone idealius pasirinkimus - gyventi pakrantėje arba toliau nuo vandens, kur plyti pievos, klesti vynuogynai ir sirpsta alyvuogės.
- Valeta, Malta: Šiuo metu kvadratinis metras nekilnojamojo turto čia kainuoja vidutiniškai 1169 eurus.
- Algarvė, Portugalija: Kvadratinis metras nekilnojamojo turto Algarvėje kainuoja nuo 1191 euro.
- Budva, Juodkalnija: Įsigyti namus Budvos pakrantėje galima vos už 1629 eurus už kvadratinį metrą.
- Atėnai, Graikija: Vidutinė nekilnojamojo turto kvadratinio metro Graikijos sostinėje kaina siekia apie 1250 eurų.
Taip pat, jei ieškote pigiausių būsto kainų Europoje - puikiu pasirinkimu galėtų būti Bulgarija. Ten dviejų kambarių butą galite nusipirkti už 3300 eurų, tokias kainas rasite kaimo vietovėse. Sostinėje Sofijoje nekilnojamojo turto taip pat įmanoma įsigyti už stebėtinai mažą kainą - 56 tūkst. eurų, o kai kuriais atvejais ir dar mažesnę, priklausomai nuo būsto dydžio.
Apibendrinant, nekilnojamojo turto rinka Rumunijoje yra dinamiška ir nuolat kintanti. Kainos auga, tačiau įperkamumas išlieka palyginti geras, ypač lyginant su kitomis Europos šalimis. Svarbu atidžiai stebėti rinkos tendencijas ir įvertinti savo finansines galimybes prieš priimant sprendimą dėl būsto įsigijimo.
NT ekspertas planuojantiems pirkti būstą pataria nedelsti: kainos greičiausiai nemažės
Privatizacijos įtaka
1990 metais, žlugus komunistiniam režimui, anot miestų planavimo eksperto, Bukarešto universiteto profesoriaus Bogdano Suditu, valstybei priklausė 70 proc. visų Rumunijoje įrengtų būstų. Vyriausybei inicijavus jų pardavimą, žmonės galvotrūkčiais puolė pirkti butus, kuriuose faktiškai gyveno. Labai dažnai juos pavykdavo įsigyti už itin palankią kainą. Dėl Rumunijos valiutos nuvertėjimo ir didėjančios infliacijos kūdikių bumo kartos atstovams buvo išties paprasta nusipirkti butą. „1991 metais 100 tūkst. lėjų buvo ta suma, kurią paprastai tekdavo mokėti už butą. 1994 metais kaip tik tiek kainavo spalvotas televizorius“, - sako B. Suditu.
Taigi, Rumunijoje nuosavybės turėjimo idėja tvirtai įsišaknijo šalies piliečių sąmonėje. Kaip teigia B. Suditu, visuomenei nebuvo priimtina jokia nuosavo būsto alternatyva. Vis dėlto tikėtina, kad tokią nuostatą suponavo ne kas kita, kaip tokios alternatyvos nebuvimas, o kartais tiesiog nežinojimas, kad galimi ir kiti variantai.
Nuomos Rinka
Nepaisant su Y karta visame pasaulyje nykstančių nekilojamojo turto įsigijimo tendencijų ir daugelyje šalių pastebimo nuolatinės būsto nuomos rinkos suklestėjimo, Rumunijoje nuoma ir toliau laikoma tik laikinu sprendimu. Nuoma Rumunijoje nėra reglamentuota jokiais specialiais įstatymais, kuriuose būtų apibrėžtos nuomos atveju suteikiamos teisės ir tenkantys įsipareigojimai, - sako D. Nichiforas. - Tai pagrindinė priežastis, kodėl žmonės nori tapti būstų savininkais.
tags: #nekilnojamas #turtas #rumunijoje