Pastaraisiais metais nekilnojamojo turto (NT) ir statybų rinkos Lietuvoje patyrė nemažai pokyčių, kuriuos iš dalies lėmė geopolitinė situacija ir Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai bei Baltarusijai. Šiame straipsnyje aptariama, kaip šie veiksniai paveikė NT rinką, statybų sektorių ir investicijas Lietuvoje.
Nekilnojamojo turto rinkos pokyčiai
Rusijos ir Baltarusijos piliečių valdomas NT
Vasario mėnesį Lietuvoje buvo 8.650 NT objektų, kurių ne mažiau kaip pusė nuosavybės priklausė Rusijos piliečiams. Iš jų 7.010 objektų 100% savininkai buvo rusai. Apie pusė šių objektų - butai, apie 10% - sklypai, apie 7% - gyvenamieji namai, likę - įvairūs kiti pastatai. Baltarusijos piliečiams (ne mažiau kaip pusė nuosavybės) vasarį priklausė 3.200 NT objektų - 1,8 karto daugiau nei prieš metus (1.750). Bendra Rusijos piliečių valdomo NT vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota masinio vertinimo būdu, siekia apie 392 mln. Eur, o Baltarusijos - 170 mln. Eur. Pavyzdžiui, visos Lietuvos NT vertė šiuo metu yra 166 mlrd. Eur.
Rusijos įmonės ir organizacijos vasarį Lietuvoje turėjo 15 NT objektų, o Baltarusijos - 23. Daugiausiai pirko Vilniuje ir Klaipėdoje. Rusijos piliečiai pernai Lietuvoje įsigijo 775 objektus - beveik 1,8% mažiau nei 2021 m. (789). Šie sandoriai sudarė beveik 0,6% visų sandorių (130.000). Baltarusijos piliečiai 2022 m. Lietuvoje įsigijo 452 objektus - 14,7% daugiau nei 2021 m.
„Didžioji dalis 2022 m. NT Lietuvoje įsigijusių Rusijos piliečių buvo Lietuvoje jau iki tol gyvenę asmenys“, - BNS nurodė Registrų centras.
Draudimai ir apribojimai
Nuo 2022 m. kovo 4 d. Lietuvoje draudžiama statybose naudoti statybos produktus, kurie buvo pagaminti Rusijoje ar Baltarusijoje. Statybos produkcijos sertifikavimo centras (SPSC) sustabdė 125 sertifikatus, kurie anksčiau buvo išduoti Rusijoje ir Baltarusijoje pagamintiems statybos produktams.
Europai nesutariant dėl bendro vizų draudimo Rusijos piliečiams, šie ne tik gali laisvai keliauti po Europą, bet ir įsigyti čia būstą. Visos Lietuvos mastu tai nėra dideli skaičiai ir sudaro 0,4 proc. Dalį NT Lietuvoje rusai perka ir per čia įsteigtas įmones. Pavyzdžiui, Rusijos juridinių asmenų sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje į NT sritį siekia 106 mln. Eur.
Būstą Lietuvoje noriai perka ir baltarusiai, jie šių metų pirmąjį pusmetį įsigijo 240 NT objektų, 2021 m. - 500, 2020 m. - 400, 2019 m. - 285, 2018 m.
NT kainos pasienyje
Naujienų portalas tv3.lt atliko analizę, kiek panašaus tipo būstai kainuotų kitose Lietuvos vietose. Palikus pasienį, kainų skirtumai iškart krenta į akis. Kauno rajone, Šatijų kaime, 40 kv. m. sodo namelis su mažučiu 0,7 aro sklypeliu kainuoja jau beveik 45 tūkst. eurų - daugiau nei dvigubai brangiau nei pasienyje. Klaipėdos rajone, Rokų kaime, už 49 kv. m. 1895 statybos, 2018 renovacijos rąstinį namą su 20 arų sklypu, nors parduodama tik viena namo dalis, prašoma jau 60 tūkst. eurų. Kauno rajone, Laumėnuose, 52 m² naujas namas su daline apdaila ir 6 arų sklypu kainuoja 85 tūkst. eurų. Vilniuje už panašų 60 m² namą Dvarčionyse jau prašoma 158 tūkst., o Palangoje - net 175 tūkst. eurų. O prabangiausi variantai - dar labiau išmuša iš vėžių. Kauno rajone, Užliedžiuose, už modernų 303 m² namą su 16 arų sklypu prašoma beveik 680 tūkst., o Vilniaus Antakalnyje 375 m² būstas su 9 arų sklypu kainuoja beveik 1 mln. eurų.
Nekilnojamojo turto (NT) brokeris Irmantas Milius atskleidžia, kad probleminė nekilnojamo turto vieta yra ne tik Baltarusijos pasienis, bet ir siena su Lenkija ir Kaliningrado sritimi.
Žemos kainos vilioja lietuvius ir kai kurie susigundo pigiais pasiūlymais, net jeigu jie yra ne itin patraukliose vietose. Kalbant apie nekilnojamojo turto kainų prognozes, I. Milius pabrėžia, kad viskas labai priklauso nuo politinės situacijos.
Gyventojai šiuose regionuose dažnai atsargesni - gyvenimas šalia Baltarusijos daugeliui kelia papildomą nerimą. Žmonės baiminasi, kad bet kada gali kilti įtampa ar net konfliktas, todėl dalis gyventojų linkę parduoti turimą turtą pigiau, o potencialūs pirkėjai vengia investuoti į tokias vietoves.
Apklausa
Paklausti, ar pritaria draudimui Federacijos piliečiams, neturintiems laikino ar nuolatinio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, įsigyti mūsų šalyje nekilnojamojo turto, teigiamai arba greičiau teigiamai atsakė 58 procentai apklaustųjų. Paklausti apie siūlymą uždrausti Baltarusijos Respublikos piliečiams, neturintiems laikino ar nuolatinio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, įsigyti mūsų šalyje nekilnojamojo turto, teigiamai arba greičiau teigiamai atsakė 56 procentai apklaustųjų.
Reprezentatyvi sociologinė apklausa Lietuvos notarų rūmų užsakymu atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Tyrimas buvo vykdomas 2024 m. kovo mėn. 15-23 dienomis. Akivaizdinio interviu būdu, tikimybinės atrankos metodu, išlaikant proporcijas pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, buvo apklaustas 1001 žmogus. Respondentų amžius - 18 ir daugiau metų.
Statybų sektoriaus iššūkiai
Ukrainoje vykstantis karas turės įtakos visai pasaulio ekonomikai, taip pat ir statybų sektoriui - tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje. Statybų sektoriui daug įtakos turės dėl karo brangstanti energija ir žaliavos, tiekimo sutrikimai ir panašūs iššūkiai.
Nemaža dalis medžiagų, gaminių buvo perkama kaip tik iš gamintojų ir tiekėjų, tapusių minėtų sankcijų taikiniais. Minėta situacija automatiškai sąlygojo (arba artimiausiu metu sąlygos) nesklandumus vykdant sutartis, kurios buvo sudarytos iki karo Ukrainoje pradžios. Rinkoje per gana trumpą laiką neliko tam tikrų būtinų nekilnojamojo turto projektams vystyti medžiagų.
Rangovai neretai negali vykdyti sutarties viena vertus dėl to, kad medžiagų nėra (arba atsargos išseks greitai). Kita vertus - todėl, kad sutarties įvykdymo kaina padidėjo neproporcingai.
Alternatyvų paieška
NT plėtros bendrovės „Citus“ savininkas Mindaugas Vanagas teigia, kad jeigu pritrūktų produktų, kurie iki šiol buvo tiekiami iš Baltarusijos ir Rusijos, teks ieškoti alternatyvių jų tiekėjų. Jis tiki, kad gamintojai sugebės padidinti apimtis ir sklandžiai pakeisti trūkstamas medžiagas, todėl statybos nesustos.
NT plėtros ir statybos bendrovės „Merko statyba“ vadovas Saulius Putrimas teigia, kad įmonė neperka produkcijos iš Baltarusijos ir Rusijos. Tačiau jis pažymi, kad iš čia gali būti pirktos žaliavos produktams, kurie buvo gaminti ES šalyse - nežinia, ar jiems bus taikomos kažkokios sankcijos.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Šarūnas Frolenka teigia, kad kadangi sertifikatai neapima žaliavų, tai panaikinus sertifikatus tam tikros žaliavos gali būti vežamos į Lietuvą, iš jų gali būti pagaminta produkcija, kurios sertifikatas jau bus lietuviškas, todėl asociacija rinkos dalyvius ragins atsisakyti tiek produkcijos, tiek gaminių, tiek žaliavos iš Baltarusijos ir Rusijos.
Jis pabrėžė, kad įmonės bei tiekėjai ieškos sprendimų, kuo pakeisti iš Rusijos ir Baltarusijos tiekiamas medžiagas, todėl tikėtina, jog jų Lietuvoje nebeliks jau artimiausiu metu.
Statybos įmonių atsakomybė
PRIMUS primena apie pokyčius nekilnojamojo turto ir statybos rinkose: draudžiama naudoti Rusijoje ir Baltarusijoje pagamintus statybos produktus.
Šeštadienį Aplinkos ministerija pranešė, jog Lietuvoje nebebus galima naudoti Rusijoje ar Baltarusijoje pagamintų ir privalomų sertifikuoti statybos produktų.
Investicijų apsaugos sutartys
Spalio 15-ąją Lietuvoje baigsis viena svarbi ekonominių santykių era - nustos galioti dvišalės investicijų skatinimo ir apsaugos sutartys su Rusija ir Baltarusija. Šie dokumentai daugiau nei du dešimtmečius reguliavo ne tik investuotojų interesų apsaugos mechanizmus, tačiau ir tai, kaip sprendžiami investuotojų bei valstybių ginčai.
Sorainen, advokatų kontora, „Tai aiškus geopolitinis signalas, kad Lietuva atsisako bet kokių formalių investicinių ryšių su agresorės režimais. Sutarčių nutraukimas reiškia, kad šie režimai netenka galimybės naudotis vakarietiškais mechanizmais savo interesams ginti.
Dvišalės investicijų apsaugos sutartys (angl. bilateral investment treaties, BIT) garantavo apsaugą nuo nacionalizacijos, diskriminacijos ir suteikė teisę ginčus spręsti ne tik vietos teismuose, bet ir tarptautiniame arbitraže.
Lietuvos sprendimas nutraukti investicijų apsaugos sutartis su Rusija ir Baltarusija buvo priimtas dar 2024 m., reaguojant į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir Baltarusijos režimo paramą šiam karui.
Nors sutartys nustos galioti, jose numatyti vadinamieji „saulėlydžio straipsniai" - investicijos, padarytos iki nutraukimo, dar 10 metų (iki 2035 m. spalio) bus ginamos tomis pačiomis sąlygomis.
Per pastaruosius du dešimtmečius būtent ginčai su Rusija ir Baltarusija sudarė didžiąją dalį visų Lietuvos investicinių bylų, visgi būtent Rusijos bei Baltarusijos investuotojai yra gerokai aktyvesni, inicijuojant investicinius arbitražus prieš Lietuvą.
2025 m. liepos 18 d. ES priimtas aštuonioliktasis sankcijų paketas Rusijai yra nukreiptas ir į investicinių ginčų sprendimą.
Naujienos iš statybų sektoriaus
- Tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ užbaigė 8,8 mln. Eur vertės „Onninen“ logistikos centro statybos darbus Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ).
- Verslo parką „Business Garden Vilnius“ plėtojanti „Vastint Lithuania“ baigė antrojo statybų etapo pirmą dalį - greta biurų pastatų iškilo daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė.
- Jau suformuoti visų keturių pastato salių pamatai Nacionalinėje koncertų salėje.
- „Kreda“ kredito unijų grupė ir „Urbo“ bankas bendrovei „Sostinės parkas“ suteikė sindikuotą 10,6 mln. eurų paskolą.
- Krašto apsaugos ministerija modernizuoja Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko infrastruktūrą Rukloje.
- Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiemet skyrė beveik 5,7 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų pavaldžių bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir valstybinių aukštųjų mokyklų mokinių bei studentų bendrabučiams atnaujinti.
- Vilniuje atnaujintas SOS vaikų kaimai Lietuva dienos centras taps pirmuoju šalyje sensoriniu dienos centru.
- Nekilnojamojo turto projektų valdymo įmonė „EIKA Development“ ir investicijų valdymo bendrovė „EfTEN Capital“ išplėtė bendradarbiavimą.
- LKU kredito unijų grupė suteikė 10,3 mln. Eur finansavimą dviem nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams, įgyvendinantiems ambicingus daugiabučių projektus Klaipėdoje ir Šiauliuose.
- Vilniaus centre pradėjo veikti nauja požeminė automobilių statymo aikštelė.
- Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „SBA Urban“ kartu su „TABA Invest“ statomame verslo centre „Hermanas“ įsikurs technologijų ir klientų aptarnavimo įmonė „CyberCare“.
tags: #nekilnojamas #turtas #rusija #ir #baltarusija