Nekilnojamojo turto rinka nuolat kinta, o gyvenamoji statyba išlieka paklausiausia ir skatina didžiųjų miestų teritorijų vystymąsi. Šiame straipsnyje apžvelgsime kelis nekilnojamojo turto projektus Kaune, atsižvelgdami į jų indėlį į darnią miesto plėtrą ir gyventojų gyvenimo kokybę.
Dr. Dalia Bardauskienė, Vilniaus miesto savivaldybės mero patarėja ir ISOCARP narė, pabrėžia, kad vertinant būstus svarbu atsižvelgti į gyvenimo kokybę, projektų poveikį darniai miestų plėtrai, apleistų teritorijų atnaujinimą, infrastruktūros poreikį ir taršą.
Nekilnojamojo turto rinkos apžvalga. Šaltinis: vz.lt
Geriausi NT Projektai: Darnios Plėtros Pavyzdžiai
Atrinkti geriausio visų laikų NT projekto konkurso finalininkai, kurie, anot D. Bardauskienės, yra pozityvūs miesto plėtros pavyzdžiai, užtikrinantys aukštą gyvenimo kokybę. Tai: „Fredos miestelis“, „Basanavičiaus 9A“, „Verkių slėnis“, „Kražių namai“ ir apartamentai „Eglė“.
Darnios plėtros konkurso proga D.Bardauskienė pagyrė vystytojus ir savivaldybes už didelę pažangą aplinkos tvarkymo srityje, pasitelkiant profesionalius landšafto architektus ir menininkus.
Fredos Miestelis
Gyvenamųjų namų kvartalas „Fredos miestelis“ buvo įgyvendinamas 8 ha teritorijoje, kurioje sovietų laikais veikęs šiltnamių ūkis visiškai sunyko ir virto dykyne.
„Fredos miestelis“ smarkiai pakeitė šios miesto dalies veidą - per 4 metus (2003 - 2007 m.) čia buvo pastatytas modernus gyvenamasis kvartalas su pilnai įrengta infrastruktūra.
Kurdami šią gyvenvietę, vystytojai ir architektai rėmėsi miestelio mieste koncepcija bei demokratiškos gyvensenos idėja - pastatyta 400 būstų, atliepiančių skirtingus poreikius, galimybes ir prabangos kriterijus.
Gyvenvietė yra ramioje, gamtos apsuptoje miesto vietoje, greta Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo. Tuo pačiu susisiekimas su miesto centru - itin patogus ir greitas, netoliese naujai nutiesto Europos prospekto dėka, efektyviai perkeliančio transporto srautus į kitapus Nemuno upės esantį Kauno centrą.
Fredos miestelis. Šaltinis: ntzemelapis.lt
Tai pirmasis gyvenamasis kvartalas Kaune po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo suprojektuotas ir pastatytas pagal vientisą urbanistinę-architektūrinę idėją.
Skirtingų tipų - daugiabučiai, blokuoti „angliško tipo“ kotedžai ir individualūs namai pasižymi vienoda stilistika. Šiuolaikiškas charakteris sukurtas naudojant olandiškai architektūrai būdingas santūrias lakoniškas formas, kokybiškas statybines medžiagas - raudoną klinkerį, atsisakant nefunkcionalaus dekoratyvumo.
Kvartalas inovatyvus dėl tuomet dar neeksploatuotos Lietuvoje būsto sampratos, kuriose suderintas tankus, miestui būdingas užstatymas bei individualaus būsto su sava lauko erdve tipas; taip pat dėl užprogramuoto kaimyniškumą skatinančio gyvenimo būdo, kuriame svarbų vaidmenį atlieka bendrosios aptarnavimo bei rekreacinės erdvės su tvenkiniais, želdiniais ir skulptūromis.
Projektas buvo sėkmingas bei išliko aktualus iki šių dienų dėl gero komandinio darbo bei vystytojų ir architektų tarpusavio supratimo.
Pasak D.Bardauskienės, iš kitų objektų išsiskiria „Fredos miestelis“ Kaune. Projekto įgyvendinimui prireikė didelio vystytojų įdirbio apjungiant urbanistinės plėtros, architektūrinės estetikos bei finansų valdymo elementus ir per trumpą laiką radikaliai pertvarkant šią teritoriją.
„Prisimenu, kai 2008 metais šį objektą aplankė vertinimo komisija, visi buvome sužavėti ir vienbalsiai sutarėm - tai yra geriausias, siektinas gerosios praktikos pavyzdys Lietuvai! Šios komisijos vizitas vyksta po gero dešimtmečio, 2020 metais, tačiau emocija ta pati - susižavėjimas teritorijos ansambliškumu, puikia priežiūra, viešąsias erdves puošiančiais meno kūriniais, įspūdingais želdiniais, raibuliuojančio vandens intarpais.
Nors daugiaaukštis ir mažaaukštis pastatų kompleksas apima net 8 ha, jame gyvena daugybė skirtingų galimybių žmonių, - viskas čia (ir privačios, ir viešos erdvės) veikia taip, kad jautiesi gyvenantis bendruomenėje. Čia pakliuvęs į jaukius namus, greta kurių vyksta kultūriniais renginiai, tu lieki bendruomenės dalimi, nes renginiai skirti ir miesto gyventojams, mat vietą patogu pasiekti v...
Basanavičiaus 9A
„Basanavičiaus 9A“ projekto idėja - gyvenimas šalia žaliuojančio ir ramybe dvelkiančio parko miesto centre, žavioje istorinėje vietoje. 2014-2016 m. statyto namų komplekso pavadinimui pasirinktas adresas, kuris atspindi ypatingą projekto vietą ir jos privalumus.
Tiesa, prieš atsirandant projektui, kuriame vertinamas kokybiškumas, patogi namų aplinka bei privatumas, šioje vietoje buvo automobilių aikštelė. Komplekso patrauklumas slypi vietos patogume. Visus miesto rajonus gyventojai patogiai pasiekia automobiliu ar visuomeniniu transportu, o Senamiestį - pėstute.
Projektą supanti infrastruktūra pritaikyta visų poreikiams: šalia vaikų darželiai, mokyklos, sporto klubai, sveikatingumo centrai, kultūros objektai ir įvairūs renginiai, pasilinksminimo vietos, viešojo transporto stotelės, netoli visą parą veikiantis prekybos centras.
Basanavičiaus 9A. Šaltinis: aruodas.lt
Projekto „Basanavičiaus 9A“ sklypas - unikalus, tokių vietų Vilniaus mieste yra labai mažai: ilgas, bet siauras, einantis ties J. Basanavičiaus gatvės perimetru ir keliaujantis gilyn Reformatų skvero link. Vieta - centrinė, neišvengiamai reikalaujanti architektūrinės kokybės ir darnaus naujai projektuojamo pastato santykio su aplinka proporcijos.
Nacionalinės premijos laureatui, žymiam architektui Rolandui Palekui kartu su komanda pradėjus analizuoti aplinkos užstatymą, paaiškėjo, kad šioje vietoje vyrauja gatvės perimetru išsidėstęs užstatymas, o nuo jos labiau nutolę namai tarsi pabyra į parko pusę. Atsižvelgiant į tai buvo pasirinkta schema, kad vienas projekto pastatas, esantis gretimai J.Basanavičiaus g. žymėtų perimetrą, o kiti jau išbyrėtų kaip vilos.
Dar vienas svarbus aspektas buvo mastelio parinkimas - siekta nutaikyti tokius atstumus tarp pastatų, kad mažesni-senieji kaimynystėje turėtų kur atsikvėpti, o performuota dalis darniai įsilietų į aplinką, nepablogintų situacijos tiek senbuviams, būsimiems kaimynams, tiek paties namo gyventojams.
Sklypo įgilėjime norėta sukurti kiemo įspūdį, tad esminis sprendimas buvo tarp trijų vienatūrių pastatų atsiradę plyšiai, kurie įleidžia šviesos ir kartu išsaugo vizualinį ryšį tarp J.Basanavičiaus gatvės ir Reformatų skvero.
Projekte nuspręsta naudoti juodą ir baltą spalvas - amžiną klasiką, kurią šiek tiek modernizavus, gaunamas objektas, skirtas papuošti miestą. Palei J.Basanavičiaus gatvę einantiems pastatams pasirinktas šviesus savaime išsivalančios technologijos tinkas su nano dalelėmis, o giliau link parko esančio korpuso fasadui panaudotos iš sibirinių eglių pagamintos ir juodai nudažytos lentos, kurių išsaugota medienos tekstūra atkartoja medžių vertikales iš gretimai esančio skvero.
Trijuose mažaaukščiuose individualiuose pastatuose įrengta 60 prabangių 1-4 kambarių apartamentų su stoglangiais ir mansardomis. Erdvės ir šviesos pojūtį jiems mėginta suteikti aukštų - 2,9 m lubų ir vitrininių langų pagalba - tokių, kokias turėjo senieji istorinę dvasią išlaikę senamiesčio namai. Gyventojų saugumui butuose įrengta apsauginė signalizacija, kuri veikia nuo judesio ir dūžio daviklių.
Po namais suprojektuota dviejų aukštų požeminė automobilių aikštelė, aprūpinta moderniais keltuvais. Į prestižinės klasės kompleksą, pastatytą šalia Reformatų skvero, nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Eika“ investavo 7,5 mln. eurų.
„Basanavičiaus 9A“ gyvenamieji namai jau yra sudėtinė, dinamiška šio miesto peizažo dalis, o jo gyventojai mėgaujasi išskirtiniu gyvenimo komfortu. Architektui Rolandui Palekui kartu su komanda puikiai pavyko išlaikyti darnų pastato santykį su aplinka, architektūros kokybę ir tūrių proporcijas miesto erdvėse.
Architekto, Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos pirmininko ir konkurso vertinimo komisijos nario Tauro Paulausko nuomone, tokios vietos kaip ši užstatymas natūraliai kelia daug iššūkių.
„J.Basanavičiaus gatvės išklotinė pilnai atitinka perimetrinio užstatymo tradiciją o du korpusai esantys sklypo gilumoje savo ruožtu suformuoja aiškią Reformatų parko ribą ir yra kaip urbanistinė tąsa tarp buvusio Statybos banko komplekso ir Reformatų Sinodo rūmų. Pastatas yra suskaidytas atskirais tūriais, faktūromis bei spalvomis tokiu būdu siekiant jautriau įsirašyti į aplinkinį kontekstą. Architektūrinė kalba nekontrastuoja su klasikine tradicija, bet tuo pačiu metu yra šiuolaikiška ir gerai identifikuojama“, - sakė jis.
Pasak D.Bardauskienės, šis projektas - klasikinis darnios plėtros pavyzdys, įkūnijantis patogių namų miesto centre idėją, kuri suteikia žmonėms pilnavertišką kultūrinį, socialinį gyvenimą ir socialinę, inžinerinę infrastruktūrą.
„Pasirinktas urbanistinis sprendimas dera su esamu. Moderni architektūra, baltos ir juodos spalvų deriniai fasaduose tarnauja modernaus namo ir esamos urbanistinės bei gamtinės aplinkos (Reformatų skvero) susiliejimui“, - teigė ji.
D.Bardauskienės teigimu, architektų kolektyvas taktiškai ir moderniai įsiterpė į esamą nebaigtą Senamiesčio urbanistinę struktūrą ir ją išbaigė.
„Gyventojai turi galimybę mėgautis Reformatų parko žaluma (po parko rekonstrukcijos tai bus mėgiama miestiečių poilsio vieta), o pramogų ir šurmulio ieškoti Senamiesčio muziejuose, koncertų salėse, klubuose, kavinėse ir restoranuose, kuriuos gali pasiekti pėsčiomis ar dviračiu. Viešuoju transportu patogu susisiekti su kitais miesto rajonais, o ir dviračiais galima keliauti“, - tikino ji.
Verkių Slėnis
„Verkių slėnis“ - šalia Neries vingio esanti mažaaukščių gyvenamųjų namų gyvenvietė. Prieš 12 metų šioje įspūdingoje Verkių regioninio parko vietoje buvo Vilniaus pramoninių vandenų valymo įrenginiai, kuriuos pakeitė 9 vieno - keturių aukštų namai, kuriuose įrengta nuo 2 iki 12-os apartamentų.
Išskirtinio grožio vieta nulėmė daug sprendinių. Gamtos apsuptyje esančiam projektui tuo metu sukurtas specialus apželdinimo projektas: išsaugoti senieji medžiai bei pasodinta daug naujų, dekoratyvių augalų. Gyventojai gali mėgautis ir ypatingais kraštovaizdžiais, ir ramybe. Automobilių stovėjimo aikštelės tik požeminės, kieme automobiliai nestatomi.
Verkių slėnis. Šaltinis: hanner.lt
„Verkių slėnio“ gyvenvietės kaimynystėje Švč. Trejybės (Trinapolio) bažnyčios ir Trinitorių vienuolynas. Tai - ypatinga piligrimų vieta, įdomus XVII - XVIII amžiaus architektūros objektas. „Ši senosios architektūros kaimynystė taip pat įpareigojo pasitempti, atiduoti duoklę kultūriniam paveldui“, - sako projekto vystytojo, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Išorės apdailai buvo naudojamos sendintos plytos, maumedžio dailylentės, šlaitiniams stogams - keramikinės čerpės, kurios yra viena iš seniausių ir ilgaamžiškiausių stogo dangų. Daugiau nei prieš dešimtmetį statytoje gyvenvietėje taikyta aukštesnė kartelė garso ir šilumos izoliacijai. Namai pastatyti iš silikato plytų mūro, apšiltinti akmens vata.
Svetainės suprojektuotos taip, kad pro jų langus ir erdvius balkonus atsivertų vaizdas į patraukliausius kraštovaizdžius: Trinapolio bažnyčią ir vienuolyną, Verkių parko medžius, Neries upę ir Cedrono upelį. Antro-ketvirto aukšto gyventojai gali gėrėtis gamta erdviuose balkonuose - kai kurie siekia net 30 kv. m. - o pirmo aukšto butai turi atskirus išėjimus į vidinį kiemą. Viršutiniuose aukštuose įrengti stoglangiai. Daugelyje apartamentų buvo sudaryta galimybė įsirengti židinius, kad namai taptų dar jaukesni.
Retas daugiabutis namas gali pasigirti visą parą saugoma teritorija. Verkių slėnio teritorija yra aptverta ir visada stebima apsaugos darbuotojo. Nors gyvenvietė įsikūrusi nuošalesnėje miesto vietoje, miško apsuptyje, netoliese yra viešojo transporto stotelės, parduotuvė, vaikų darželiai, mokykla.
Aktyvaus laisvalaikio entuziastai gali mėgautis pasivaikščiojimais gryname ore, rinktis riedučius ar pasivažinėti dviračiais netoliese esančiu taku „EuroVelo - 11“.
„Ši vieta, žinoma, unikali - miškingo Neries šlaito papėdėje, kitapus Cedrono upelio Trinapolio bažnyčia ir vienuolynas. Svarbiausia tai, kad šios aplinkos visuma nebuvo sugadinta - kvartalas sėkmingai papildė šios vietos tapatybę. Su jaukiomis vidinėmis erdvėmis, žinoma, be automobilių. Akivaizdu, kad šis kvartalas nėra vienuolyno dalis, bet jų sąveika yra optimali. Gyvenimo kokybę čia rodo ir maža gyventojų kaita“, - tikino T.Paulauskas.
Tuo tarpu D.Bardauskienė atkreipė dėmesį, jog tai yra pirmas gyvenamosios statybos objektas 2007 metais, tik prasidėjus konkursui, įvertintas kaip darnios plėtros pavyzdys. Jo išskirtinumas - buvusios vandens valymo stoties teritorijos sėkminga konversija į gyvenamąją statyba.
„Nugriovus apleistus pramoninius pastatus, esančius Verkių regioninio parko kultūrinėje ir gamtinėje aplinkoje, gyvenamojo kvartalo statybai parinktas tinkamas užstatymo tankumas ir aukštingumas. Kokybiškos statybinės medžiagos, fasadų spalvų ir medžiagų deriniai atspindi klasikai būdingą žavesį, derantį prie greta esančio bažnyčios bei vienuolyno ansamblio. Išsaugoti, įspūdingų lajų medžiai supa kompleksą, o erdvi kiemo teritorija, estetiški, gerai prižiūrimi kiemo želdiniai ir funkciniai ryšiai užtikrina ryšį su supančia gamta. Visi architektūriniai - urbanistiniai sprendimai buvo ilgai svarstomi visuomeninėse organizacijose, tačiau galutinis rezultatas pasiteisino“, - komentavo ji.
Lentelė: Pagrindiniai Aptarti NT Projektai
| Pavadinimas | Vieta | Ypatybės |
|---|---|---|
| Fredos Miestelis | Kaunas | Modernus kvartalas su pilna infrastruktūra, skirtingų tipų būstai. |
| Basanavičiaus 9A | Vilnius | Prabangūs apartamentai miesto centre, šalia parko. |
| Verkių Slėnis | Vilnius | Mažaaukštė gyvenvietė gamtos apsuptyje, šalia Neries. |
tags: #nekilnojamas #turtas #vytautas #statytojas #kjaunas