Devintojo dešimtmečio pabaigoje Kaune užvirė kova dėl įtakos tarp įvairių nusikalstamų grupuočių. Tuo metu klestėjo nuo Daktarų atskilę Kampiniai ir Daškiniai. Remigijaus Daškevičiaus suburtas jaunimas tapo įžūlus ir absoliučiai nebesiskaitė su vyresniaisiais, kai didžiausi Daktarų autoritetai - Henrikas Daktaras, Vidmantas Siaurusevičius, Rimvydas Žilinskas, pagarsėjęs pravardėmis Taisonas ir Rimvis - Sibire atliko bausmes už lapių vagystes. Reketo klestėjimo metais R. Daškevičiaus-Daškės pasekėjai išgarsėjo savo šaltakraujišku žiaurumu.
Žaliakalniniais anuomet reketuojamus Kauno verslininkus gąsdindavo netgi didžiausi jų konkurentai - vilijampoliečių gaujos veteranai. Atrodo, kad Daškės vyrai nesiskaitė su jokiais autoritetais. Jiems buvo tas pats, kas prieš juos: ilgametis konfliktuojančios gaujos atstovas, turintis užnugarį netgi Rusijoje, žinomas verslininkas ar aukščiausiuose valdžios sluoksniuose ryšių turintis bankininkas.
Kadangi R. Daškevičiaus sėbrai veikė agresyviai, su jais netrukus pradėjo skaitytis. Jie į savo grupuotę ėmė vilioti netgi kai kuriuos įtakingus žmones iš kitų miesto gaujų.
Nuotrauka iš Daktarų gaujos archyvo
Kova dėl įtakos ir reketas
Tuo metu viešose vietose Kauno valdovais jautęsi nusikaltėliai šiurkščiais veiksmais siekė įbauginti visuomenę. Apie kriminogeninį Lietuvos TSR foną tuo metu byloja ir 1989-ųjų kovo 27-ąją Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Organizacinio inspekcinio skyriaus parengta slapta pažyma apie kovos su organizuotu nusikalstamumu Lietuvoje būklę. Joje pažymima, kad „Vilniuje egzistuoja Vesnuškos grupė, Klaipėdoje vyksta ginčai dėl įtakos sferų tarp Gaidjurgio ir Burilianų grupuočių, Alytuje veikia Kubės grupė, Biržuose - Karveliai, o Kaune - Daškiniai...“
Devintojo dešimtmečio pradžioje Daškiniai nuolat siautėjo Žaliakalnio, Dainavos, Kalniečių rajonuose, važinėdami baltos spalvos „Žigulių“ markės devintukais užtamsintais langais, o vakarus mėgdavo leisti anuomet populiariame „Kolegų“ pramogų centre ir „Pasimatymo“ restorane.
Naktinės provokacijos
Dėl tokių jaunųjų banditų išsišokimų į Kauną buvo nuolat siunčiami VRM įsteigto 6-ojo skyriaus pareigūnai. Neretai prieš juos, „šeštokus“, surengdavo provokacijas, kurių tikslas buvo vienas: sukompromituoti ir atleisti iš darbo arba bent kuriam laikui nušalinti nuo konkrečių bylų tyrimų banditams neparankius kriminalistus.
Taigi duomenys apie tai, jog tuometines Kauno gaujas tramdę „šeštokai“ vartojo alkoholį arba patys terorizavo restorano klientus, sukeldami muštynes restorano patalpose, nepasitvirtino.
Sprogmuo nutraukė rankos plaštaką
1989-aisiais šalia „Pasimatymo“ įvykęs pirmas rimtas ginkluotas susirėmimas tarp Vilijampolės Daktarų ir Žaliakalnio Daškinių sukėlė dar nebūtą rezonansą - tikriausiai tokio nebuvo nė po vieno iš daugelio tarpusavyje konfliktuojančių banditų susirėmimų. Plačiai nuskambėjęs seno H. Daktaro bičiulio Vladimiro Seneckio-Turisto arba Sosiskos nesėkmingas bandymas susprogdinti priešininkus iš Daškės gaujos aplinkos įsiminė daugeliui Kauno kriminalinio pasaulio atstovų.
Nors tikėtina, kad konfliktų aiškinimosi vakarą prie „Pasimatymo“ buvo atvykęs ir pats R. Daškevičius, tačiau niekas iš tais laikais dirbusių kriminalistų negalėjo šio fakto patvirtinti.
„Dėl šio įvykio tyrimas nebuvo pradėtas, nes abi pusės jį nuslėpė, niekas nieko konkretaus nepranešė“, - šiandien prisimena buvęs Kauno organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos (ONTT) pavaduotojas O. Mažuika.
Iki šiol manoma, kad V. Seneckis buvo nužudytas 1993-iųjų liepą. Tuomet jis buvo pakviestas į Daktarų pamėgtą „Vilijos“ restoraną ir nebegrįžo. Kai kuriuos senus Daktarų gaujos nusikaltimus jau atskleidę ir prokurorams perdavę Kriminalinės policijos biuro pareigūnai mano, kad su šiuo, kaip ir su kitų Daktarų veikėjų mįslingu dingimu, yra susijęs Lukiškėse įkalintas H. Daktaras ir keli jau mirę asmenys.
H. Daktaras teisme
H. Daktaro teismas
„1992 m., kai mane sulaikė, buvau restorano akcininkas, buvau gerbiamas žmonių, pakliuvau į gerbiamų Kauno žmonių dešimtuką, valstybei sumokėjau 1 mln. 100 tūkst. Lt mokesčių“, - pirmadienį Lietuvos apeliaciniame teisme, kuris baigė nagrinėti 1993-2000 m. Kaune veikusio nusikalstamo susivienijimo baudžiamąją bylą, sakė H. Daktaras. Savo kalboje H. Daktaras piktinosi, kad pirmosios instancijos teismas tikėjo „prokuroro liudytojais“, tuo metu jo (H. Daktaro) naudai liudijantys asmenys esą yra nepatikimi.
H. Daktaras taip pat įsitikinęs, kad Rimantas Ganusauskas, pravarde Mongolas, yra gyvas, o jo žmoną, kuri yra pripažinta nukentėjusiąja, vadino barakuda. Buvęs Kauno nusikalstamo pasaulio šulas tikino, kad byla yra neištirta, ją reikėtų grąžinti prokuratūrai tirti iš naujo. „O mane paleisti į laisvę“, - sakė jis.
„Mane Klaipėdos teismas pripažino baisiu žmogumi, bet mano sūnus yra verslininkas, moka mokesčius valstybei, dukra mokosi universitete, mes visi mokame mokesčius, o aš esu pripažintas blogu žmogumi - man yra graudu, nes visada buvau teisingas žmogus, visiems stengiausi padėti“, - H. Daktaras klausė, kodėl turi atsakyti „už nusikaltėlių nuodėmes“.
Pasakęs šiuos žodžius H. Daktaras apsiverkė ir nutarė daugiau nekalbėti. Jeigu H. Daktarui bus palikta galioti skirta bausmė, į laisvę jis daugiau nebeišeis.
Nusikaltimų įtaka nekilnojamam turtui
Daktarų nusikalstamo susivienijimo bylą išnagrinėjęs teismas yra nusprendęs, kad jo dalyviai buvo ginkluoti šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, naudotais ir planuotais panaudoti daromuose nusikaltimuose (nužudymuose, turto prievartavimuose, plėšimuose ir kt.). Byloje „daktarų“ grupuotės nariams inkriminuoti sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, padaryti 1993-2000 metais: nusikalstamo susivienijimo dalyvių padaryti nužudymai buvo susiję su įtakos įtvirtinimu, konkuruojančių dėl pelno ar „daktarų“ autoriteto nepaisančių nusikalstamo pasaulio atstovų pašalinimu.
Kaltinamiesiems inkriminuojamas ir didelį atgarsį visuomenėje sukėlęs Sigito Čiapo ir Vinco Varno nužudymas 1996 metų pavasarį Kaune.
Vilniaus Brigada: Paslaptingiausia Lietuvos gauja
Sužinokite, kas buvo žinoma iškart po nužudymo ir kaip klostėsi daugiau kaip dešimtmetį užtrukęs tyrimas.
Mįslingas nužudymas
S. Čiapas ir jo vairuotojas bei sargybinis V. Varnas buvo sušaudyti automobilyje BMW, kai važiavo iš S. Čiapo namų. Kartu sėdėjo ir verslininko žmona Jolanta, tačiau kulkos jos nekliudė. Praėjus kelioms valandoms po nusikaltimo už kelių kilometrų buvo rasti du automatai "Kalašnikov" su keturiomis apkabomis ir dvi granatos.
Nuotrauka iš Daktarų gaujos archyvo
Per tuos metus buvo sulaikyti bent šeši įtariamieji, bet visus juos teko paleisti. Pirmiausia įtarimas krito ant Algio bei Vidmanto Revuckų. Tie žiaurumu pagarsėję broliai konfliktavo su "daktarais". Vieną kartą įvyko net susišaudymas, kurio metu nukentėjo "daktarai". Pareigūnai manė, kad S. Čiapo nužudymas būtų nuodėmių atleidimas Revuckams, tačiau to įrodyti nepavyko.
Daugelio tų, kurie kaip įtariamieji buvo sulaikyti S. Čiapo byloje, šiandien jau nėra gyvų. Kas žino, gal kuris iš jų nusinešė nužudymo paslaptis į kapus, nors sklido gandai, kad prokuratūra turi duomenų, kas nužudė Sigitą. Pareigūnai net buvo susitikę su vykdytoju, bet išgauti, kas užsakovas, nepavyko.
Liudininkas nepalūžo
Kai pareigūnas vadovavo S. Čiapo apsaugai, buvo pavogtas jo automobilis. Kai H. Daktarui buvo sumokėta išpirka, šis parodė, kurioje vietoje pavogtasis automobilis stovi. Visa ši istorija buvo užfiksuota, dėl Henytės tarpininkavimo išsiperkant vogtus automobilius surinkta kitų įrodymų, atsirado liudininkų ir H. Daktarui buvo pateikti keli rimti kaltinimai.
Taip H. Daktaras, apkaltintas turto prievartavimu, buvo nuteistas 7,5 metų laivės atėmimo. 2001 metų spalio mėnesį atlikęs tris ketvirtadalius bausmės, kaip gerai besielgiantis kalinys H. Daktaras buvo paleistas į laisvę.
Grįžusiam iš kolonijos Henytei buvo uždrausta lankytis pasilinksminimo vietose, daugelyje restoranų ir kavinių, naktis jis privalėjo leisti savo namuose. Bet ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kad vadui atliekant bausmę "daktarai" prarado vadovaujančias pozicijas.
Kauno mafijos tradicijos
Kaunas turi seniausias mafijos tradicijas. Lietuviškosios mafijos krikštatėviu laikomas Edvardas Tamulis (Algutis). Dabartinė padėtis teisėsaugininkams gal ir geresnė. Iš vieno centro valdomos grupuotės buvo daug pavojingesnės ir stipresnės. Suskilęs į atskiras grupuotes nusikalstamas pasaulis nebe toks galingas, su juo lengviau kovoti.
Kauniečiai pirmieji respublikoje pradėjo reketuoti švelniakailių gyvulėlių augintojus, pirmieji reikalavo duoklės iš tik susikūrusių kooperatorių, automobilių remontininkų. Dar sovietmečiu Algirdas Žemaitis (Kukas) mėgino nureketuoti automobilių meistrą, tik milicininkai jį sugavo ir pasodino.
Kauniečiai ne tik sukūrė ir įgyvendino vogtų automobilių išpirkos mechanizmą, bet ir sukūrė ir įgyvendino vogtų automobilių išpirkos mechanizmą. Dabar jis plačiai paplitęs po visą šalį, bet visą laiką labiausiai klestėjo Kaune. Kauniečiai pirmieji pradėjo ir dar vieną labai pelningą šešėlinį verslą - narkotikų gamybą.
tags: #nekilnojamas #turtas #zilinskas #nuzudytas