Nekilnojamasis turtas (NT) Lietuvoje yra privalomai registruojamas turtas, apimantis žemę, įvairius pastatus ir inžinerinius objektus, tokius kaip gatvės ar keliai.
Lietuvos būsto rinka demonstruoja aiškius atsigavimo signalus po 2022-2024 metų sąstingio. Naujausi duomenys atskleidžia ne tik kainų augimą, bet ir realų sandorių aktyvumo padvigubėjimą, o tai leidžia optimistiškai žvelgti į tolesnę rinkos raidą.
Registrų centras skelbia, jog spalį Lietuvoje įregistruota 9.800 nekilnojamojo turto (NT) sandorių - beveik 6 proc. daugiau nei rugsėjį, bet apie 12 proc. mažiau nei pernai spalį. Per 10 mėnesių įregistruota 94.500 NT sandorių - 14 proc. mažiau nei 2022 m.
Laisvėjančios pinigų skolinimosi sąlygos, pozityvūs gyventojų lūkesčiai ir kainų augimo perspektyva toliau skatina būsto rinkos aktyvumą, o tai atsispindi ir realiuose sandorių skaičiuose, skelbiama „Ober-Haus“ būsto rinkos apžvalgoje. VĮ Registrų centro duomenimis, 2025 metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje...
Vilniaus NT rinka žengia į naują etapą - pirkėjai renkasi butus, kainuojančius tiek, kiek įprastai kainuoja prabangus namas. Vilniaus senamiestyje vystomame „Žygimantų 12“ projekte sudarytas sandoris už 2,2 mln. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Mūsų duomenys rodo, kad šis sandoris patenka tarp 10 brangiausių butų per pastaruosius metus Vilniuje. Pilnai įrengus šį butą, jo vertė gali siekti ir 3 mln. eurų“.
Šių metų gegužę nekilnojamojo turto pardavimai Vilniuje augo 25 proc., rodo NT plėtros bendrovės „EIKA Development“ duomenys. Bendrovės duomenimis, butų pardavimų augimas nuo pat metų pradžios rodo rinkos atsigavimą.
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 1,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per ...
Rugpjūtis sostinės pirminėje būsto rinkoje buvo aktyviausias šią vasarą. Pasak bendrovės „Realco“, per mėnesį parduotas 471 butas - tai geriausias rezultatas nuo gegužės (443 butai) ir net beveik 60 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį, kai pirkėjai įsigijo 295 būstus.
Per penkerius metus vidutinė būsto kaina Naujamiestyje išaugo beveik 93 proc., aplenkdama bendrą Vilniaus augimą. Tokį tempą lemia aiški rajono kryptis - iš industrinės praeities jis žengia į daugiafunkcį ateities centrą, kuriame susilieja verslo, gyvenimo ir laisvalaikio erdvės. Ši raida keičia ir ...
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad 23 proc. vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančių sostinės gyventojų naujam būstui galėtų skirti 250 tūkst. ir daugiau eurų. Tai - 9 procentiniais punktais didesnė gyventojų dalis nei pe...
Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pardavė 218 būstų ir komercinių patalpų Vilniuje ir Kaune. Šis skaičius beveik pasiekė visų 2024-ųjų metų rezultatą, kai buvo parduoti 239 objektai, ir gerokai viršija visų 2023 metų pardavimus, k...
2025 m. pirmąjį pusmetį Vilniaus pirminė būsto rinka demonstravo įspūdingą atsigavimą - pardavimų apimtys išaugo daugiau nei dvigubai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Aktyvumas fiksuotas ne tik sostinėje, bet ir Kaune bei Klaipėdoje. Rinkos dalyvės „EIKA Development“, „Citus“ ir „Realco“ v...
Išankstiniais būsto plėtros kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, aukštyn truktelėjo Kauno būsto rinka: per mėnesį sudaryta 119 sandorių, per ketvirtį - 286. Ketvirčio rezultatas Kaune buvo 31 proc. geresnis nei II ketv. ir 49 proc. geresnis nei liepos-rugsėjo mėn. pernai.
Trečiąjį metų ketvirtį būsto rinka sostinėje išliko stabili: parduoti 1369 naujos statybos būstai (butai, apartamentai ir loftai), o tai atitinka rinkos ilgalaikį vidurkį, kai per mėnesį vidutiniškai parduodami 500 būstų. Ekspertų teigimu, stabilumą lėmė prieinamos būsto paskolos...
Po itin nerezultatyvių 2024 metų Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių rinkoje 2025 metais jau fiksuojamas augimas. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės p...
Lietuviai vis daugiau investuoja užsienyje, perka nekilnojamajį turtą, namus, vilas Ispanijoje, Graikijoje. O tokio nekilnojamojo turto vieneto kainos siekia šimtus tūkstančių eurų. Negana to, užsienyje plečiasi ir lietuvių pramonės įmonės - nuo kaimyninių šalių iki Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) - esą ten palankios mokestinės sąlygos ir didesnis pelningumas.
Lietuvoje poreikis įsigyti būstą neblėsta. O nekilnojamojo turto (NT) kainos, panašu, taip pat įkandamesnės pirkėjams artimiausiu metu veikiausiai netaps. Negana to, rinkoje pasigirsta nuogąstavimų dėl brangstančių statybinių medžiagų. Tačiau dėl ko iš tiesų brangsta būstas - dėl pardavėjų godumo ar iš tiesų pagrįstų priežasčių?
Lietuvoje vis dažniau svarstoma apie nekilnojamąjį turtą ne tik kaip apie vietą gyventi, bet kaip apie ilgalaikį kapitalo augimo įrankį. Vilniaus transformacija - geriausias pavyzdys: buvę pramoniniai rajonai tampa paklausiausiomis gyvenimo erdvėmis. Tie, kas prieš penkerius metus pirko Vilkpėdėje, šiandien skaičiuoja dvigubą vertės augimą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Nuo tada, kai 2022-aisiais Rusijos sukeltas karas Ukrainoje sukrėtė visą regioną bei reikšmingai augino statybų kaštus, nepaisant NT rinkos stagnacijos, būsto kainos nenukrito. Priešingai, ekspertų teigimu, nemažoje sostinės dalyje per šį laikotarpį fiksuojamas dviženklis kainų augimas.
Gyvenimo tempui spartėjant, o miestų erdvėms tankėjant, vis daugiau žmonių renkasi gyventi mažiau, bet protingiau. NT pirkimo tendencijos rodo aiškų poslinkį link mažesnių, tačiau funkcionaliai suplanuotų, energiškai efektyvių būstų. Augantis sąmoningumas, tvarumo siekis ir noras gyventi arčiau pato...
Valdantieji galutinai nesutaria, kaip apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą (NT). Daugelis anksčiau pasisakė už tai, kad pirmajam būstui išvis nebūtų taikomas NT mokestis. Tačiau pirmadienį Seime po svarstymo priimta naujausia įstatymo pataisų versija - apmokestinti NT vertę, viršijančią 450 tūkst. eurų.
Seimui pradėjus svarstyti Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisas, visuomenėje ir tarp politikų toliau netyla diskusijos dėl jų. Kiti jau svarsto, kad pakeitus įstatymą, ieškos būdų, kaip didesnio mokesčio išvengti.
Ketvirtadienį Seimas ėmėsi svarstyti naujausią Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektą. Jam vos prieš vieną dieną pritarė Vyriausybė, nes ankstesnis jos pasiūlytas NT apmokestinimo modelis parlamento buvo atmestas. Už naujas NT mokesčio pataisas balsavo 72 Seimo narių, 36 buvo prieš, o 9 susilaikė. Dabar jas svarstys Seimo komitetai.
Vyriausybei pateikus nekilnojamojo turto mokesčio projektą - sumaištis. Gavę teisę pirmajam būstui ne tik nustatyti mokesčio dydžius, bet ir nuo jo atleisti, merai reikalauja dar daugiau - nustatinėti likusio būsto mokesčių dydį, iš kurio Vyriausybė planuoja rinkti pinigus gynybai. Premjeras Gintautas Paluckas tokią teisę žada nebent po penkerių metų.
Kilus didžiuliam nepasitenkinimui dėl gresiančio nekilnojamojo turto mokesčio, Vyriausybė atsisako neapmokestinamojo būsto dydžio ribų ir leis pačioms savivaldybėms spręsti, kokį mokestį gyventojai mokės už būstą, kuriame yra registravę gyvenamąją vietą. Tačiau už visą kitą nekilnojamąjį turtą, jei jo vertė viršys 20 tūkst. eurų jau teks mokėti.
Pastatams, statiniams yra taikomas NT mokestis. Lietuvoje taip pat yra žemės mokestis, kuriuo apmokestinama įvairios paskirties žemė.
Butus daugiabučiuose turintys gyventojai nuo liepos 1 d. už namo priežiūrą ir remontą kas mėnesį turės mokėti daugiau.
Nuo kitų metų visiems Lietuvos gyventojams brangs šildymas, kadangi iki šiol centralizuotam šildymui ir malkoms taikytas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bus grąžinamas į 21 proc.
Nuo 2026 m. lietuviams teks daugiau mokėti už karštą vandenį - Seimas nusprendė jam nebetaikyti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo ir nuo 9 proc. grįžti prie 21 proc. Ši iniciatyva buvo svarstyta kartu su mokesčių pakeitimus numatančiu paketu, skirtu užtikrinti papildomą gynybos finansavimą.
Ketvirtadienį Seimas galutinai priėmė Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisas. Jomis pakeista tvarka, kas ir kiek turės mokėti ne tik už gyvenamąjį būstą, bet ir kitos paskirties turtą - ūkinius pastatus, sodo namelius, poilsines, garažus ir kt. Už įstatymo pataisas balsavo 77 Seimo nariai, 46 buvo prieš, o 4 - susilaikė.
Naujoji mokesčių pertvarka Lietuvoje kursto nerimą. Gyventojai ieško būdų, kaip išvengti didesnės mokestinės naštos.
Lietuviai sugalvojo, kaip vengti NT mokesčio: pasiteisins ar mokės 6 tūkst. Valdžiai svarstant, kaip didinti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, dalis gyventojų pradėjo ieškoti alternatyvų, kaip šią mokestinę naštą išeitų sumažinti.
Tačiau tokiais atvejais neretai susiduriama su nekokybiškai atliktais darbais, nekilnojamojo turto (NT) trūkumų slėpimu ir kitomis apgavystėmis.
Būsto pirkimas iš brėžinių sugundo ne vieną pirkėją. Tačiau velnias slypi detalėse - paskubėjus kyla rizika, kad prarasite savo ilgai taupytus pinigus.
Daugelis gyventojų negali įsigyti nekilnojamojo turto (NT) be paskolos. Įprastai kreditas už butą ar namą mokamas 30 metų, o per tą laiką gali nutikti daug kas. Pvz., dėl ligos ar prarasto darbo asmuo nebeišgali mokėti paskolos ir būsto turi atsisakyti. Bet ar tokiu atveju jis atgaus už NT bankui sumokėtus pinigus, ar liks ir be pinigų, ir be namų?
Bankas liepė sumokėti 1 tūkst. Kaip jaustumėtės, kai norėdami pakeisti palūkanas, sulauktumėte reikalavimo sumokėti beveik 1 tūkst. eurų? Ir jei dabartinis bankas neleistų pereiti į kitą, kur suteikiamos geresnės paskolos sąlygos? Į tokią nemalonią situaciją pakliuvo politikas Aleksej Persijanov, mokantis būsto paskolą bankui „Luminor“. Jis papasakojo, kad prieš 2 metus, kylant palūkanoms, nutarė jas penkeriems metams užfiksuoti.
„Kesko Senukai“ pradeda intensyvų plėtros etapą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Įmonė planuoja atidaryti daugiau nei 30 naujų parduotuvių visame regione. Šiuo metu aktyviai ieškomi tiek sklypai, tiek patalpos naujoms prekybos vietoms, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.
Oficialu - jau artimiausiu metu bus griaunamas „Hanner“ verslo centras Saltoniškėse. Penkiolikos aukštų ir 60 metrų aukščio žaliasis pastatas skaičiuoja savo paskutinius gyvavimo mėnesius. Apie tai „MadeInVilnius“ rašė praėjusių metų rugpjūtį. Šį mėnesį Vilniaus miesto savivaldybei pristatyti naujojo verslo centro projektiniai siūlymai, kurie bus aptariami viešajame susirinkime su visuomene.
Lietuvius, turinčius bet kokios žemės, nuo liepos 1 d. buvo pradėta bausti griežčiau, jei jų sklypo teritorija - netinkamai sužymėta arba jų riboženkliai neatitinka reikalavimų.
Tūkstančiai gyventojų susiduria su opia problema. Jų sklypų ribos nesutampa su nustatytomis oficialiai.
Prie upės ar ežero - „Privati valda“? Įsibėgėjus maudynių sezonui specialistai primena, kad visi gyventojai turi teisę laisvai prieiti prie bet kokių vandens telkinių (tvenkinių, ežerų, upių). Priėjimai negali būti užtverti, užstatyti ar kitaip apriboti, net jei tai - privati valda. Kitaip grės baudos. Tačiau ir poilsiauti privačiose teritorijose, nors prie vandens, leidžiama tik su tam tikromis išimtimis.
Lietuvoje iš nemokių asmenių atimtas turtas būna išvaržomas skelbiant varžytines ar aukcionus. Tad bet kas užsiregistravęs gali mėginti įsigyti įvairų nekilnojamąjį ir kitą turtą už neįprastai mažą kainą. Pvz., už butą sumokant vos kelis šimtus eurų. Vis tik ar už tokią sumą įmanoma rasti normalų būstą? Pasižvalgykime, kaip jie atrodo.
Būsto nuoma per brangi? Per pirmąjį šių metų pusmetį būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija pasinaudojo daugiau nei 3 tūkst. Vilniaus gyventojų. Iš viso vilniečiams išmokėta kompensacijų suma siekia 1,5 mln. eurų. Kompensacijos dydis kiekvienam paramos gavėjui apskaičiuojamas individualiai, atsižvelgiant į šeimos sudėtį, gaunamas pajamas bei būsto nuomos kainą.
Vis daugiau žmonių, rinkdamiesi būstą arčiau gamtos ar toliau nuo miesto šurmulio, pigesne alternatyva laiko modulinius namukus, kurie gali tarnauti ne tik kaip vasarnamiai, bet ir tapti būstu visiems metų laikams. Dažnai žmonės tokius namus vadina antraisiais namais ar vasaros rezidencijomis, o kaip juos tinkamai įsirengti domėjosi TV6 laidoje „Statybų gidas“.
Gyvenant daugiabutyje dažnai tenka taikstytis su nemaloniu kaimynų elgesiu: triukšmu, netvarka ar smarve. Gyventojai dažnai skundžiasi kaimynų rūkymu butuose, laiptinėse ar balkonuose - tačiau kaip juos įskųsti, kad jie būtų nubausti ir taip nebesielgtų?
Jau daugiau nei 4 metus bent vienam gyventojui panorėjus gali būti uždrausta rūkyti viso daugiabučio balkonuose ar kitose erdvėse. Vis tik šis draudimas rūkorių negąsdina, o jų kaimynai kenčia nuo dar stipresnio kvapo, kai rūkoma tiesio...
Gyvenant daugiabutyje patogu, kadangi stogo remontu, lifto ar laiptinės tvarkymu, trūkusiais vamzdžiais ar kitais atnaujinimais čia pasirūpinama už jus. Vis tik keblumų kyla tada, kai bendri sprendimai tinka ne visiems, bet finansinę naštą už juos vis tiek tenka dalintis, net jei neturite tam pinigų.
Aikštelė prie daugiabučio namo, atrodo, yra savaime suprantamas dalykas. Kur gi daugiau gyventojai statytų automobilius, kaip privažiuotų prie namų, išsikrautų ir parsineštų sunkius krepšius? Vis tik aikštelės daugiabučiams priklauso toli gražu ne visada. Pvz., vilnietis Kipras dar prieš įsigyjant butą buvo įspėtas, kad stovėjimo aikštelė priklauso ne gyventojams, o įmonėms, kurios yra pirmame daugiabučio aukšte.
Sumokėję už turtą ir oficialiai tapę jo savininkais esame ramūs, kad jis priklauso tik mums. Vis tik tą supranta ne visi. Pvz., daug laiko parduotame sklype ar sodyboje praleidę ir prie jų prisirišę buvę savininkai ten ir toliau gali jaustis kaip namuose - o kas gi jiems sutrukdys? Su tuo susidūrė vilnietis Edvinas (vardas pakeistas), kuris dar pernai rudenį nusipirko sodybą.
Artėjant vasarai gyventojai vis dažniau išlenda į gamtą ir miškuose, sodybose ar nuosavuose kiemuose kepa šašlykus, dešreles ar kitokį maistą. Vis tik dėl šašlykinės, kepsninės ar laužo gali tekti susimokėti nemenkas baudas.
Per Jonines daugelis planuoja susitikti su šeima ar draugais ir leisti laiką gamtoje, išsikepti mėsos ar kito maisto. Vis tik svarbu prisiminti, kad net ir nuosavame kieme užsikūrus šašlykinę galima sulaukti nemalonumų - policijos, ugniagesių ir net baudos. Ugniagesių atstovai pastebi, kad gyventojai dėl to neretai skundžia savo kaimynus.
Alinant karščiams gyventojai ieško įvairių būdų atsivėsinti. Vieni perka ventiliatorius, kiti galvoja apie oro kondicionierius. Tačiau pastaruosius laisvai įsigyti gali toli gražu ne visi. Ir ne tik dėl kainų - tam gali prireikti tiek kaimynų sutikimo, tiek statybos leidimo.
Rudenį lietuviai grožisi krintančiais medžių lapais ir spalų įvairove gamtoje. Tačiau ne visi susimąsto, kad už šio grožio slypi daug vargo. Už nesugrėbtus ar netinkamai paliekamus lapus galite susilaukti nemenkų baudų. Tad specialistai dalijasi, kaip teisingai gyventojams tvarkyti lapus ir kiek tai kainuoja.
Nekilnojamojo turto pardavimas, ką reikia žinoti pardavėjui?
tags: #nekilnojamasis #turtas #naujienos