Nekilnojamojo turto varžytynių sąrašas Lietuvoje: ką verta žinoti?

Varžytynėse įsigyjamas ne tik nekilnojamasis turtas, bet ir lėktuvai, gamyklos, baldai, muzikos instrumentai bei meno kūriniai. Įvairių subjektų Lietuvoje organizuojamose varžytynėse per metus parduodamo turto vertė siekia dešimtis, net šimtus milijonų eurų. Tad ką verta žinoti apie šį procesą?

Kas organizuoja varžytynes ir kur jos vyksta?

• Varžytynes organizuoja antstoliai.
• Jos vyksta specialiame portale www.evarzytynes.lt tik darbo dienomis.

Kas gali dalyvauti varžytynėse?

Varžytynėse dalyvauti gali visi. Išimtis taikoma antstoliui, kuris organizuoja varžytynes, toje pačioje kontoroje dirbantiems kitiems antstoliams ir personalui, o taip pat jų visų artimiems giminaičiams ir sutuoktiniams.

Kaip tapti varžytynių dalyviu?

• Dalyvio atpažinimas.
• Dalyvio mokestis.

Varžytynių dalyviu asmuo tampa, kai sumoka 10 proc. pradinės turto pardavimo kainos dydžio mokestį į specialią sąskaitą.

Koks turtas gali būti parduodamas varžytynėse?

Varžytynėse gali būti parduodamas nekilnojamasis ar kitoks registruojamas turtas, vertas ne mažiau kaip 2 tūkst. eurų, o taip pat daugiau kaip 30 tūkst. eurų vertas kitoks turtas (turto vienetas).

Turto įkainojimas

Iki varžytynių turtas turi būti įkainojamas. Turto kainą antstolis nustato pagal jo nusidėvėjimą, rinkos kainą, taip pat atsižvelgdamas į skolininko ir išieškotojo nuomones. Paprastai turto kainą nustato turtą areštavęs antstolis, tačiau tai padaryti gali ir ekspertas.

Kaip vyksta varžytynės?

Iki varžytynių pabaigos bet kuris pageidaujantis asmuo gali „gyvai“ apžiūrėti parduodamą turtą. Kainą didinti galima automatiniu arba neautomatiniu būdais. Automatiniu būdu nustatyta kaina padidėja iš karto po kito dalyvio pasiūlymo. Tai, kiek padidėja kaina (intervalą), dalyvis nustato iš anksto. Kaina didinama iki dalyvio iš anksto nustatytos didžiausios siūlomos kainos.

Kainos didinimo intervalai

Siūloma nauja kaina gali būti tik didesnė už pradinę kainą. Kiekvienas kainos padidėjimas (intervalas) turi būti ne mažesnis negu 0.5, 0.3 arba 0.1 proc. - priklausomai nuo pradinės turto kainos. Kuo kaina didesnė, tuo intervalas mažesnis.

Štai lentelė su kainos didinimo intervalais:

Varžytynių laimėjimas ir atsiskaitymas

Varžytynių laimėtoju paskelbiamas didžiausią kainą pasiūlęs dalyvis. Varžytynes laimėjusio dalyvio pasiūlyta kaina kartu yra ir turto pardavimo kaina. Varžytynes laimėjęs dalyvis privalo į organizavusio antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti įsigyto turtą kainą, iš jos atėmęs varžytynių dalyvio registracijos mokestį.

Teisės aktai nustato tam tikrus terminus, per kuriuos ši suma turi pasiekti antstolį. Kuo turtas brangesnis, tuo šis terminas ilgesnis, pvz., daugiau nei 30 tūkst. eurų kainavusio turto kainą dalyvis turi sumokėti per 30 dienų nuo varžytynių pabaigos, o jei turtas kainavo iki 3 tūkst. eurų, kaina turi būti sumokėta per 10 dienų.

Kas yra neįvykusios varžytynės?

Kartais varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis. Taip gali nutikti, jei jose nedalyvauja nė vienas dalyvis. Tokiu atveju turtas gali būti perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo kainą. Varžytynės skelbiamos neįvykusiomis ir jei laimėjęs dalyvis per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos arba jei paaiškėja, kad jis apskritai neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse.

Tokiais atvejais turtas gali būti perduodamas išieškotojui už kainą, už kurią turtas buvo perkamas neįvykusiomis paskelbtose varžytynėse. Taip pat varžytynės gali būti skelbiamos neįvykusiomis tuo atveju, jei iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos.

Tuomet dalyvis turi teisę reikalauti, kad skolininkas atlygintų tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl dalyvavimo varžytynėse, pvz., bankui sumokėtus mokesčius už dalyvio mokesčio pervedimą ir grąžinimą. Tačiau yra ir atvejų, kai neįvykusios varžytynės gali būti skelbiamos iš naujo. Taip nutinka, jei varžytynės paskelbiamoms neįvykusiomis dėl specialaus interneto portalo esminio veiklos sutrikimo. Šiuo atveju antstolis skelbia pirmąsias pakartotines varžytynes; jos vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip neįvykusiomis paskelbtos varžytynės.

Kas nutinka, jei varžytynės neįvyksta dėl dalyvių nebuvimo?

Kaip minėta, jei varžytynės neįvyksta dėl dalyvių nebuvimo, turtas gali būti perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo kainą. Jei išieškotojas atsisako paimti jam perduodamą turtą, per nustatytą terminą nepraneša antstoliui, kad turtą perims, arba neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, per mėnesį antstolis skelbia antrąsias varžytynes.

Šios vyksta tokiomis pat sąlygomis ir tvarka kaip pirmosios, skiriasi tik pradinė kaina - antrosiose varžytynėse parduodamo turto kaina nustatoma mažesnė - 60 proc. nuo turto arešto metu nustatytos kainos (įkainojimo).

Neįvykti gali ir antrosios varžytynės, o priežastys būna panašios kaip ir pirmųjų: nėra dalyvių, išieškotojas atsisako paimti turtą arba varžytynes laimėjęs dalyvis nesumoka kainos ir pan. Tokiais atvejais turtas grąžinamas skolininkui, o pakartotinai pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus jį galima pardavinėti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo. Išimtis taikoma tik hipoteka įkeistam turtui - jis gali būti pardavinėjamas ir anksčiau.

Varžytynių mažėjimas

Antstolių skelbiamų praskolinto turto varžytynių ir įvykstančių varžytynių skaičius pastaraisiais metais mažėja. Jei 2017 m. paskelbtos 6476 varžytynės ir 1894 varžytynės įvyko, tai 2019 m. paskelbtos jau tik 4985 varžytynės, o įvyko - 1380. Tūkstančiui priverstinai išieškomų skolų pernai teko mažiau negu vienerios (vos 0,8) varžytynės.

Pasak antstolio M. Lekečinsko, varžytynių mažėjimas yra gera žinia, jeigu skolas pavyksta išieškoti iš skolininko pajamų. Tada žmonėms ne taip skaudu, jie mažiau kreipiasi į teismą ir mažiau skundžia antstolių veiksmus.

Kaip pastebėjo advokatas M. Grajauskas, pagrindinė varžytynių mažėjimo priežastis tikriausiai yra makroekonominė: esame tokiame cikle, kai nėra aštrių krizių, nors visi ir kalbame apie koronaviruso krizę. Kol kas dėl įvairių pagalbos priemonių tiek verslui, tiek gyventojams pavyksta išvengti naujų išieškojimų ir naujų bankrotų. Bet ateityje tendencijos gali keistis ir į priešingą pusę: jeigu daugės atsiskaitymų sutrikimų, prievolių nevykdymo atvejų, tai automatiškai augs ir varžytynių skaičius, ir bankroto bylų skaičius, svarstė M.

Dabartinė situacija

Dabartinę varžytynių situaciją antstolis M. Lekečinskas iliustravo skaičiais. Šiuo metu antstoliai vykdo apie 500 varžytynių, o daugiausia siūloma žemės sklypų - 273 įvairios paskirties sklypai. Antstolio žodžiais, sklypai turi didžiausią paklausą, ir tai turbūt yra logiška, nes mažiausiai problemų žmogui gali kilti nusipirkus žemės sklypą iš varžytynių (priešingai nei įsigijus patalpas, kurių buvę savininkai gali neišsikelti gera valia).

Tačiau perkami ir butai, ir sodybos atokesnėse vietose - matyt, žmonės ieško galimybių pasitraukti nuo pandemijos į saugesnes vietas. Tuo metu transporto priemonės parduodamos tik devynios.

Skolininko interesų apsauga

Įstatyme įtvirtinta daug priemonių skolininko interesams apsaugoti. Viena tokių priemonių yra skolininko teisė iki pat varžytynių pabaigos sumokėti reikiamą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą. „Tokiu atveju kiekvienas antstolis atšauks varžytynes, nors jose jau ir bus užsiregistravę dalyviai ir bus pasiūlę kainą,“- pabrėžė antstolis M.

Skolininko teisė rinktis jam palankiausią atsiskaitymo būdą iki pat varžytynių proceso pabaigos laikoma svarbesne už varžytynių dalyvio (eilinio pirkėjo) teisę įsigyti pageidaujamą turtą. Varžytynių dalyvio mokestis visiems varžytynių nelaimėjusiems asmenims yra grąžinamas.

Tais atvejais, kai iš varžytynių pardavus turtą, skola dar lieka nepadengta, advokatas M. Grajauskas patarė pasidomėti skolininko veiklos istorija: galbūt jis dar iki varžytynių turėjo turto, kurį perleido, ar padovanojo savo giminaičiams, artimiesiems.

Tęsdamas šią mintį antstolis M. Lekečinskas pridūrė, kad tada, kai turtas būna išslapstomas iki išieškojimo proceso pradžios, tik aktyvus kreditorius gali pasiekti, kad fiktyviai perleistas turtas grįžtų į skolininko turto balansą ir kad antstolis galėtų nukreipti išieškojimą į tą turtą. „Pats antstolis to padaryti niekaip negali. Ir tik tada, kai turtas priklauso skolininkui pagal registrų duomenis arba pagal teismo sprendimus, kurie buvo pasiekti kreditoriaus aktyviais veiksmais, į tokį turtą galima nukreipti priverstinį išieškojimą, apibendrino M. Lekečinskas.

Kaip sužinoti apie numatomas varžytynes?

Informacija apie visą iš varžytynių parduodamą turtą skelbiama specialiame interneto portale www.evarzytynės.lt . Kiekviename skelbime nurodomas varžytynių laikas, turto kategorija ir turto buvimo vieta, pradinė pardavimo kaina, varžytynių dalyvio mokesčio dydis.

Kiek laiko trunka varžytynės?

Ne trumpiau kaip 20 arba 30 dienų atsižvelgiant į parduodamo turto rūšį. Tačiau varžytynės tęsiasi tol, kol keliama kaina. Pagal Civilinio proceso kodekso 713 straipsnį visais atvejais, kai iki nustatyto varžytynių pabaigos laiko gaunamas bent vienas kainos pasiūlymas, varžytynės pratęsiamos papildomas penkias minutes ir per šį pratęstą laiką varžytynių dalyviai gali siūlyti kainą už parduodamą turtą. Varžytynių pradžia laikomas jų paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt momentas.

Kas gali dalyvauti varžytynėse?

Varžytynėse gali dalyvauti Lietuvos arba užsienio valstybių piliečiai ir juridiniai asmenys, kurie naudojasi Lietuvoje veikiančiomis elektroninės bankininkystės sistemomis arba turi Lietuvoje išduotą elektroninį parašą. Jei reikia, asmuo gali dalyvauti varžytynėse netiesiogiai - naudodamasis įgalioto atstovo pagalba.

Varžytynėse neturi teisės dalyvauti antstolis, organizuojantis tas varžytynes, taip pat vienoje antstolių kontoroje su juo dirbantys kiti antstoliai, kontoros darbuotojai ir šių asmenų artimieji giminaičiai, sutuoktiniai (sugyventiniai).

Kada ir kaip registruotis į varžytynes?

Dalyvių registracijos ir varžytynių vykdymo tvarką padeda išsiaiškinti skelbime pateikiama elektroninė nuoroda. Prisijungęs prie elektroninių varžytynių portalo elektroninės bankininkystės būdu arba elektroniniu parašu ir sekdamas šia nuoroda, asmuo susipažįsta ir elektroniniu būdu patvirtina, kad susipažino su Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 priede detaliai aprašyta varžytynių vykdymo tvarka, antstolių veiksmų apskundimo tvarka ir turto pardavimo iš varžytynių galimomis pasekmėmis.

Čia pat asmuo įrašo savo kontaktinius duomenis (vardą, pavardę, asmens arba juridinio asmens kodą, elektroninio pašto adresą ir kt.). Reikiamų duomenų tikrumas patikrinamas naudojant automatinę sąsają su Gyventojų registru. Vėliau sistema automatiškai suformuoja mokėjimo nurodymą varžytynių dalyvio mokesčiui sumokėti. Sumokėjęs šį mokestį elektroninės bankininkystės būdu, asmuo registruojamas varžytynių dalyviu.

Labai svarbu tai, kad procesas internete suteikia galimybę registruotis ir dalyvauti jau prasidėjusiose varžytynėse. Be to, galima dalyvauti keleriose pasirinktose varžytynėse tuo pačiu metu.

Ar dalyvavimas varžytynėse viešas?

Varžytynės vyksta viešai, tačiau elektroninis procesas užtikrina dalyvių konfidencialumą. Apie tai, kas varžosi dėl parduodamo turto, nieko nežino nei kiti potencialūs pirkėjai, nei varžytynes paskelbęs antstolis. Kiekvienam užsiregistravusiam dalyviui elektroninių varžytynių sistema rodo tik jo paties pasiūlytą kainą ir didžiausią pasiūlytą kainą. Tik varžytynėms pasibaigus, antstoliui tampa žinoma informacija apie pirkėją, kuris pasiūlė didžiausią kainą.

Kaip didinama išvaržomo turto kaina?

E.varžytynių dalyvių patogumui nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. veikia automatinio kainos kėlimo funkcija. Kainą didinant neautomatiniu būdu, varžytynių dalyvis už parduodamą turtą pasiūlo kainą, kuri negali būti mažesnė už pradinę turto pardavimo kainą. Kiti varžytynių dalyviai už parduodamą turtą gali siūlyti tik didesnę kainą, tačiau kiekvienas kainos padidėjimas turi sudaryti ne mažiau kaip 0,5 procento pradinės turto pardavimo kainos, jeigu ji yra mažesnė negu penkiolika tūkstančių eurų, ne mažiau kaip 0,3 procento - jeigu pradinė turto pardavimo kaina yra nuo penkiolikos tūkstančių eurų iki trisdešimt tūkstančių eurų, ir ne mažiau kaip 0,1 procento - jeigu pradinė turto pardavimo kaina viršija trisdešimt tūkstančių eurų. Varžytynėms pasibaigus sistema automatiškai išrenka dalyvį, kuris pasiūlė didžiausią kainą.

Kaip varžytynių laimėtojas tampa turto savininku?

Varžytynes organizavusiam antstoliui per vieną darbo dieną nuo varžytynių pabaigos elektroninio ryšio priemonėmis išsiunčiamas pranešimas apie varžytynių laimėtoją, o varžytynių laimėtojui - Sprendimų vykdymo instrukcijos 26 priede nustatytos formos pranešimas apie laimėtas varžytynes. Per tris darbo dienas po visos turto kainos sumokėjimo antstolis surašo iš varžytynių parduoto turto pardavimo aktą. Kai pirkėjas šį aktą pasirašo, jam pagal Civilinio proceso kodekso 715 straipsnį pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą. Akto pasirašymas yra vienintelė procedūra, dėl kurios turtą įgijęs asmuo ar jo atstovas turi atvykti į antstolio kontorą.

Ar nerizikinga pirkti brangų turtą internetu?

Pirkimo rizika ir varžytynių forma nėra susiję dalykai, varžytynių vykdymo būdas neturi įtakos parduodamo turto būklei. Nepaisant to, kad varžytynės perkeltos į internetą, pagal Civilinio proceso kodekso 708 straipsnį visi pageidaujantys asmenys iki varžytynių pradžios gali apžiūrėti parduodamą turtą antstolio nustatyta tvarka.

tags: #nekilnojamasis #turtas #varzytynes