Nekilnojamojo turto rinkos apžvalga Baltijos šalyse

Nekilnojamojo turto rinka klesti, tačiau nekilnojamąjį turtą reikia nuolat prižiūrėti. Siekiant užtikrinti nekilnojamojo turto ilgaamžiškumą ir pastatų saugumą, juos reikia reguliariai prižiūrėti.

2023 metai Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkai buvo kupini iššūkių, kurių užuomazgas pradėjome stebėti 2022 metais. Praėjusiais metais buvo fiksuojamas Baltijos šalių ekonomikos susitraukimas, mažėjantis gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas, augantis neparduoto būsto ir neišnuomoto biurų ploto skaičius bei lėtėjančios statybų apimtys.

Pažvelkime į detalesnę situaciją kiekviename sektoriuje ir šalyje.

Ekonominė aplinka ir jos įtaka NT rinkai

2024 metų pirmą pusmetį Lietuvos ekonomikos aktyvumo rodikliai išliko didžiausi Baltijos šalyse. Šalies BVP lyginamosiomis kainomis buvo 2,4 proc. didesnis negu lygiai prieš metus. Prognozuojama, kad visų metų BVP pokytis bus labai panašus. Ekonomikos plėtrai teigiamą įtaką artimiausiu metu toliau darys augsiantis namų ūkių vartojimas dėl realių pajamų augimo, mažėjančių palūkanų normų ir liekančių teigiamų lūkesčių.

Statybų sektoriaus įtaka šalies ekonomikai šių metų pirmą pusmetį išliko teigiama. Nekilnojamojo turto (NT) rinką stimuliavo ir ateityje turėtų stimuliuoti augantis gyventojų skaičius, mažėjančios palūkanos ir gerėjantis įperkamumas.

Per 2024 metų pirmąjį pusmetį nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje išaugo 0,3 proc., iki 2 891 215. Nors, tikėtina, kad ne visas gyventojų prieaugis liks Lietuvoje pasibaigus karui Ukrainoje, tačiau šiuo metu vyraujanti tendencija palankiai veikia ne tik būsto pardavimus, bet ir nuomą bei šio segmento plėtrą.

Būsto rinka

Šalies būsto rinkai išlaikant teigiamus aktyvumo rodiklius, būsto kainų augimo tempas didmiesčiuose toliau didėja. VĮ Registrų centro duomenimis, 2025 metų rugsėjį šalyje namų ir butų įsigyta 16 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2024 metais. Apskritai, būsto rinka jau daugiau kaip metus yra atsigavimo fazėje ir rinkoje susiformavo teigiami tiek pardavėjų, tiek ir pirkėjų lūkesčiai, o metinis butų pardavimo kainų augimo tempas pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 metų vidurio.

Butų kainų pokyčiai Lietuvos didmiesčiuose. Šaltinis: Ober-Haus

Kainų dinamika didmiesčiuose

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 1,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 9,5% (2025 metų rugpjūčio metinis augimas siekė 8,2%).

• Vilniuje butų pardavimo kainos augo 1,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.850 Eur (+37 Eur/m²).
• Kaune butų pardavimo kainos augo 1,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.002 Eur (+25 Eur/m²).
• Klaipėdoje butų pardavimo kainos augo 1,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.863 Eur (+21 Eur/m²).
• Šiauliuose butų pardavimo kainos augo 0,7% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.242 Eur (+8 Eur/m²).
• Panevėžyje butų pardavimo kainos augo 0,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.219 Eur (+3 Eur/m²).

Per metus (2025 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2024 metų rugsėjo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje - 8,9%, Kaune - 11,6%, Klaipėdoje - 9,1%, Šiauliuose - 9,2% ir Panevėžyje - 9,0%.

Pirminė ir antrinė rinka

Pirminėje sostinės butų rinkoje, stebint nuosekliai augančią pasiūlą, nedidėjančią paklausą ir vietoje stovinčias kainas galima teigti, kad rinka vis dar nėra subalansuota. Visai kitoks vaizdas stebimas antrinėje Vilniaus ir Kauno butų rinkoje, kur kainos yra kur kas dinamiškesnės, o konkurencija veikia stipriau.

Gegužės mėnesį sostinėje vidutinio 50 kv.m. buto su daline apdaila kaina siekė 167 000 eurų. Vidutinė kv.m. kaina buvo 3340 eurų. Gegužės mėnesį Vilniaus pirminėje butų rinkoje buvo parduoti 215 butų, tačiau fiksuoti net 69 nutraukimai, tad bendras pokytis (kiek būstų išėjo iš sandėlio) buvo 146.

Lyginant su 2022 m. gegužės mėnesį pirmą kartą po kelių mėnesių mažėjo naujos statybos butų pasiūla. Tačiau pagrindinė to priežastis - šį mėnesį rinkai pasiūlyti vos 42 butai. Šiuo metu Vilniuje galima rinktis iš 3750 butų su daline apdaila.

Gegužę vidutinė parduoto buto su pilna apdaila kaina Vilniuje buvo 130 000 eurų arba 2500 eurų už kv.m. Vidutinis parduoto buto plotas 52 kv.m. Lyginant su balandžio mėnesiu buvo fiksuotas kainos mažėjimas.

Būsto kainų pokyčiai Baltijos šalyse. Šaltinis: Ober-Haus

Tuo tarpu Kaune antrinėje būstų rinkoje buvo fiksuotas kainų augimas. Gegužės mėnesį vidutinė pilnai įrengto buto kv.m. kaina Kaune buvo 1855 eurų, ir lyginant su balandžiu pakilo 4 proc.

Būsto nuoma

Lėtai gerėjantis būsto įperkamumas ir pardavimų rinkos pasyvumas Lietuvoje augina būsto nuomos dalį, kuri čia vis dar nėra didelė lyginant su kitomis Europos šalimis.

Vidutinė išnuomoto buto kaina (mediana) Vilniuje gegužės mėnesį buvo 550 Eur. Lyginant su balandžio mėnesiu, kaina paaugo 4 proc. Kaune vidutinė nuomos kaina taip pat augo. Gegužės mėnesį fiskuota vidutinė išnuomoto buto kaina siekė 430 eurų ir buvo 7,5 proc. Nuo metų pradžios stebimas nuoseklus nuomojamų butų pasiūlos mažėjimas. Lyginant su sausio mėnesiu Vilniuje nuomos pasiūla sumažėjo apie 20 proc., Kaune - 14 proc.

2024 metų pirmoje pusėje dėl sezoniškumo būsto nuomos pajamingumas Vilniuje sumažėjo nuo 5,3 proc. iki 5,2 proc. Kaune fiksuotas nuomos metinio pajamingumo padidėjimas nuo 5,5 proc. iki 5,9 proc. Nuoma, atitinkamai, siekė apie 320, 500, 630 Eur/mėn. Santykinai stabilios pardavimo kainos ir padidėjusios nuomos kainos lėmė iki 6,5 proc. pajamingumo rodiklio augimą ir Klaipėdoje.

„Išaugus EURIBOR, įmoka mokama bankui tapo didesnė, nei nuoma už tokį patį būstą. Todėl dalis pirkėjų nusprendė neskubėti įsigyti nuosavo būsto ir liko nuomos rinkoje. Nuomos metinis pajamingumas Vilniuje gegužės mėnesį siekė 5 proc. ir dėl paaugusių nuomos kainų yra kiek didesnis nei buvo fiksuota balandį. Tuo tarpu Kaune nuomos pajamingumas buvo 5,42 proc.“

Komercinio nekilnojamojo turto rinka

Aktyvesne verslo centrų plėtra 2024 metų pirmoje pusėje pasižymėjo tik Vilnius. Čia biurų rinką papildė apie 20 tūkst. kv.m naujų patalpų trijuose verslo centruose ir iki metų pabaigos laukiama dar beveik tiek pat. Vakansija, priklausomai nuo klasės, buvo 6,5 - 9 proc. Biurų nuomos kainos reikšmingai nesikeitė. A klasės verslo centruose jos siekė 16-20 Eur/kv.m, B1 - 12-16 Eur/kv.m, B2 - apie 10 Eur/kv.m. Vyraujant nuomininkų rinkai, pastarieji derėdamiesi galėjo tikėtis nuolaidų ar kitų geresnių sąlygų.

Kaune ir Klaipėdoje dėl vangios plėtros fiksuoti sumažėję vakansijų rodikliai naujesniuose verslo centruose. Kaune A klasės verslo centruose nuomos kainos svyravo 13-17 Eur/kv.m, B1 - 10-14 Eur/kv.m, B2 - apie 8-9 Eur/kv.m ribose. Klaipėdoje A klasės patalpų kaina siekė apie 12 Eur/kv.m, B1 - 9-11 Eur/kv.m, B2 - iki 8 Eur/kv.m.

2023 metais Vilniaus biurų rinka pasipildė apie 100 000 kv.m nuomojamo ploto, o per artimiausius keletą metus rinką papildyti turėtų dar nemažiau 150 000 kv.m. Kaune ir Klaipėdoje verslo centrų plėtra išliko vangi, tačiau per keletą metų numatyta išplėtoti naujo biurų ploto apie 40 000 kv.m Kaune ir apie 25 000 kv. m. Klaipėdoje. Biurų nuomos kainos reikšmingai nesikeitė.

Sandėliavimo patalpos

2024 metų pirmą pusmetį baigtas statyti 161 gamybos bei sandėliavimo paskirties pastatas, 345 300 kv.m patalpų ploto - 70,4 proc. daugiau nei praėjusį pusmetį. Ūgtelėjo ir šių patalpų vakansijos didžiuosiuose šalies miestuose bei jų prieigose. Vilniuje metų viduryje fiksuota 3,5 proc. vakansija, Kaune - apie 6 proc., Klaipėdoje - apie 5 proc.

Sandėliavimo patalpų segmente fiksuota ūgtelėjusi vakansija. Vilniaus regione ji siekė apie 3 proc., Kaune ir Klaipėdoje - apie 4 proc. Tai rodo atsiradusią nuomininkų galimybę rinktis nelaukiant naujų patalpų statybos.

Iššūkiai ir rizikos

Didžiausia prognozuojama būsto rinkos ateities problema išlieka pasiūlos rezervo trūkumas, kuris toliau formuojasi stringant statybos leidimų išdavimo procesams. Anot jo, vidutiniškai per metus Lietuvoje yra išduodama apie 6000 leidimų, Vilniuje - apie 4000. Tuo tarpu per aktyviausius 12 mėnesių sostinėje buvo parduodama iki 8000 butų.

„Gana stabilios būsto kainos, augantis darbo užmokestis bei palankesnės skolinimosi sąlygos gali skatinti rinkos aktyvumą, tačiau vis dar išlieka pasiūlos trūkumo rizika. Iš pirmo žvilgsnio nerimauti tarsi nėra dėl ko - sostinėje pirmą šių metų pusmetį priminės butų rinkos pasiūla ūgtelėjo trečdaliu, siūloma virš 4 tūkstančių laisvų butų, neskaičiuojant kotedžų bei individualių namų. Panaši būsto kiekio pasiūla buvo 2019 metais. Tuomet, esant didesniam rinkos aktyvumui nei šiuo metu, netgi nuogąstauta dėl pasiūlos pertekliaus, tačiau vos per vienerius metus pirkėjų entuziazmo išsekinta pasiūla sukėlė kainų augimo spurtą.

Šiandien toks scenarijus sunkiai tikėtinas, nes reikšmingesnis kainų šuolis pagilintų įperkamumo problemą ir rinkos aktyvumas natūraliai sumažėtų. Kita vertus, pasiūlos trūkumas šiandien reikštų tai, kad gyventojai tiesiog neturės galimybės įsigyti nuosavo būsto“, - teigia „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

Investavimas į nekilnojamąjį turtą: rizikos ir galimybės

Investavimas į nekilnojamąjį turtą yra susijęs su tam tikra rizika, nes niekada nėra aišku, ar nuomininkai elgsis sąžiningai. Paprastai investuotojai yra linkę spekuliuoti akcijomis ar obligacijomis, negu nekilnojamuoju turtu. Su kuo tai susiję?

• Visų pirma, į nekilnojamąjį turtą gali investuoti tik stambūs investuotojai, kadangi nekilnojamojo turto įsigijimas ir išlaikymas daug kainuoja.
• Visų antra, investavus į nekilnojamąjį turtą, jį reikia valdyti ir juo rūpintis. Nekilnojamąjį turtą gali valdyti pats investuotojas, taip pat jis gali pavesti šią užduoti atlikti konkrečiai nekilnojamojo turto agentūrai, tačiau tokiu atveju jo pajamos sumažėja.
• Visų trečia, nekilnojamasis turtas yra nelikvidi investicija, kadangi jį parduoti yra labai sudėtinga. Norint jį parduoti, reikia atlikti tam tikras ilgai trunkančias valstybės reikalaujamas procedūras. Savo ruožtu akcijomis ir obligacijomis yra disponuojama lengviau.
• Visų ketvirta, investavus į nekilnojamąjį turtą galima susidurti su nesąžiningais nuomininkais, kurie vengs atlikti savo pareigas bei gali padaryti žalos šiam turtui. Dėl to investuotojas gali patirti tam tikrų nuostolių.

Nekilnojamojo Turto Trūkumai ir Pirkėjų Teisės

Nekilnojamasis turtas gali būti įsigytas sudarius pirkimo - pardavimo, dovanojimo, rangos ar kitą civilinę sutartį. Sudaryto sandorio pobūdis turės įtakos nekilnojamąjį turtą įgijusio asmens teisėms tuo atveju, kai paaiškėja, jog įgytas nekilnojamasis turtas yra su trūkumais.

Butas, namas ar kitas nekilnojamasis turtas, kaip ir bet koks kitas įsigytas daiktas, gali turėti trūkumų. Šie trūkumai gali būti objektyvaus pobūdžio - kaip tam tikri objektyviai egzistuojantys nekilnojamojo turto defektai. Taip pat ir subjektyvaus pobūdžio - kai įsigytas nekilnojamasis turtas neatitinka pirkėjo lūkesčių dėl turto savybių, kurias nurodė pats pardavėjas arba kurių pagrįstai tikėjosi pirkėjas.

Teismų praktikoje dažniausiai bylinėjamasi dėl objektyvių nekilnojamojo turto trūkumų. Pavyzdžiui, dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų, netinkamai parinktų statybinių medžiagų ar nefunkcionuojančios įrangos, kai įsigydamas butą ar namą pirkėjas šių trūkumų nepastebėjo ir apie juos nežinojo.

Civilinis kodeksas nekilnojamojo turto pirkėjui suteikia tokias teises:

• Reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;
• Prisiteisti nekilnojamojo daikto trūkumų šalinimo išlaidas;
• Prašyti teismo tvarka nutraukti pirkimo - pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, susigrąžinant visą už turtą sumokėtą pinigų sumą.

Pirkėjas turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą, tačiau nėra visiškai laisvas. Civiliniame kodekse ir teismų praktikoje yra „išgryninti“ tam tikri apribojimai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti renkantis savo teisių gynimo būdą.

Pavyzdžiui, pirkimo kainos sumažinimas taikomas tais atvejais, kai nustatyti būsto trūkumai nėra esminiai, be to, dažniau tais atvejais, kai trūkumų nėra galima pašalinti. Trūkumų šalinimo išlaidos, kaip teisių gynimo būdas, paprastai taip pat taikomas nustačius neesminius trūkumus, tačiau kuriuos galima pašalinti.

Tuo tarpu paskutinis teisių gynimo būdas - pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimas ir restitucija, taikomi nustačius esminius nekilnojamojo daikto trūkumus, kartais netgi tokius, dėl kurių nekilnojamasis turtas negali būti normaliai naudojamas pagal paskirtį arba, kai jo trūkumų šalinimo išlaidos sudaro ženklią sumą.

Visų pirma, atidžiai rinktis nekilnojamąjį turtą, tinkamai jį apžiūrėti ir raštu išsakyti pardavėjui lūkesčius dėl turto. Teisme sunkiai pavyks laimėti, jei prieš sudarant sutartį nekilnojamasis turtas net nebuvo normaliai apžiūrėtas.

Prognozės ir perspektyvos

2024-ųjų pradžią galima apibūdinti kaip drąsių, kūrybingų ir ambicingų plėtotojų sprendimų paiešką. Gyvenamojo NT rinkai vis dar esant vangiai, pirkėjus gali aktyvuoti arba unikalus prestižinis turtas, naujos rinkos neužpildžiusios lokacijos, pavyzdžiui - Nidoje, ar didelės ambicijos su augimo potencialu plėtojant projektus išskirtinai didelėse teritorijose. Sostinėje toliau matome „post-pandeminius vaisius“ - viešbučių konversijas.

2023 metais Lietuvos ekonomika traukėsi 0,3 proc., tačiau 2024-aisiais prognozuojamas 1,5 proc. augimas. Sąlyginai neblogai atsilaikiusią nekilnojamojo turto rinką stimuliuos augantis gyventojų skaičius, mažėjančios palūkanos ir gerėjantis įperkamumas. Vienu didžiausiu iššūkiu būsto rinkai gali tapti suspausta paklausos spyruoklės, kuriai „iššovus“ rinka vėl prarastų balansą.

tags: #nekilnojamo #turto #baltijos #salyse #dabartine #situacija