Nekilnojamojo turto deklaracija: kada pateikti ir ką svarbu žinoti

Nekilnojamo turto deklaracija yra viena svarbiausių prievolių tiek gyventojams, tiek įmonėms, turintiems registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje. Nors daugeliui ji atrodo paprasta, praktikoje žmonės dažnai susiduria su klausimais: kas tiksliai turi deklaruoti, kokiais atvejais privaloma teikti duomenis, kokios taikomos išimtys, kaip apskaičiuojama mokestinė vertė ir kokios pasekmės laukia pavėlavus. Šiame straipsnyje aptarsime, kada reikia pateikti nekilnojamojo turto deklaraciją, kaip apskaičiuojamas mokestis ir kokie yra svarbūs aspektai, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas nekilnojamojo turto savininkas.

Kas yra nekilnojamojo turto mokestis?

Nekilnojamojo turto mokestis skiriasi ir kinta priklausomai nuo turto paskirties, jo vietos, mokestinės vertės. Nuo tam tikros mokestinės vertės atsiranda progresinis mokestis. Jo tarifas svyruoja nuo 0,3 iki 3 proc. NT mokestis yra padalintas į dvi šakas - tai fizinių asmenų gyvenamosios paskirties turtą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktais duomenimis: Fizinių asmenų valdomų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės ir poilsio paskirties statinių ar patalpų, taip pat žuvininkystės ir inžinerinių statinių bendros vertės daliai, viršijančiai 150 tūkst.

Kada atsiranda prievolė teikti nekilnojamojo turto deklaraciją?

Nekilnojamo turto deklaracija teikiama tais atvejais, kai turimas turtas tampa apmokestinamas pagal Lietuvos teisės aktus. Tai nėra universali prievolė visiems savininkams - deklaruoti reikia tik tuomet, kai viršijamos nustatytos vertės ribos arba kai turtas patenka į specialiai apibrėžtas kategorijas:

• Viršijama neapmokestinamoji vertės riba.
• Turima tam tikros paskirties didelės vertės objektų.
• Nekilnojamasis turtas priklauso juridiniam asmeniui.
• Gyventojas naudoja turtą ekonominei veiklai.
• Turtas įsigytas, paveldėtas ar dovanotas.

Šiuos atvejus svarbu vertinti ne atskirai, o kompleksiškai, nes kartais deklaravimo prievolė atsiranda ne dėl vieno konkretaus turto objekto, o dėl kelių faktorių kombinacijos.

Nekilnojamo turto deklaravimo pareiga priklauso nuo to, kas yra turto savininkas ir kokia yra turto vertė bei paskirtis. Nors pati nuosavybė automatiškai nesukuria mokestinės prievolės, tam tikrais atvejais deklaraciją pateikti privaloma. Gyventojai turi deklaruoti nekilnojamąjį turtą tuomet, kai jų, jų sutuoktinio ir nepilnamečių vaikų bendra turto mokestinė vertė viršija įstatyme nustatytą neapmokestinamąją ribą. Deklaruoti taip pat privalo tie fiziniai asmenys, kuriems priklauso poilsio paskirties būstai, sodų nameliai ar kitos NT kategorijos, kurios apmokestinamos nepriklausomai nuo bendros turto vertės. Pareiga atsiranda ir tada, kai turtas naudojamas ekonominei veiklai - pavyzdžiui, nuomai, apgyvendinimo paslaugoms ar kitoms komercinėms veikloms.

„Gyventojai dažnai nustemba sužinoję, kad prievolė deklaruoti turtą atsiranda ne tik turtingiausiems, bet ir tiems, kurie turi kelis skirtingos paskirties objektus. Įmonėms deklaravimo pareigos yra platesnės. Juridinių asmenų turimas nekilnojamasis turtas dažniausiai apmokestinamas nepriklausomai nuo paskirties, todėl metinė dek­la­ra­ci­ja paprastai yra privaloma kiekvienais metais. Deklaravimas reikalingas ir tuomet, kai įmonė naudoja turtą verslo veikloje ar nuomoja jį tretiesiems asmenims. Net jei vertės pokyčių per metus nėra, pats turto naudojimo faktas dažniausiai lemia pareigą pateikti deklaraciją.

„Įmonių vadovai kartais mano, kad jei turtas nedalyvauja aktyvioje veikloje, deklaruoti jo nereikia. Tačiau daugelyje valstybių deklaravimo prievolė taikoma pagal nuosavybę, o ne pagal veiklos intensyvumą.“ - Erika J.

Kada už 2025 m. reikia pateikti nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją KIT711 ir sumokėti nekilnojamojo turto mokestį?

Deklaracija KIT711 už 2025 m. turi būti pateikta ir sumokėtas nekilnojamojo turto mokestis, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki 2026 m. vasario 17 d. (15-16 d. nedarbo dienos).

Nekilnojamo turto deklaracijos teikimo terminai

Nekilnojamo turto deklaracijos teikimo terminas yra vienas svarbiausių aspektų, nes nuo jo priklauso, ar atsiras delspinigių ir kitų sankcijų. Dažniausiai deklaracija teikiama kartą per metus - iki vasario 15 dienos, tačiau ne visi atvejai yra vienodi. Fiziniai asmenys deklaraciją paprastai teikia pasibaigus kalendoriniams metams, kai suskaičiuojama jų ir šeimos narių turto mokestinė vertė. Jei ši vertė viršija nustatytą ribą, deklaracija turi būti pateikta iki numatyto termino.

Juridiniams asmenims terminai yra aiškesni - jų deklaracijos paprastai pateikiamos kasmet, nes įmonių nekilnojamasis turtas dažniausiai yra apmokestinamas nepriklausomai nuo vertės pokyčių. Atkreiptinas dėmesys, kad papildomais atvejais, tokiais kaip paveldėjimas ar didelės vertės turto įsigijimas, deklaravimo terminas gali būti ankstesnis.

Kaip apskaičiuojama mokestinė vertė?

Mokestinė vertė yra pagrindinis rodiklis, nuo kurio priklauso, ar turtas bus apmokestinamas ir kokio dydžio mokestį reikės sumokėti. Lietuvoje šią vertę nustato Registrų centras, taikydamas masinio vertinimo metodiką. Masinis vertinimas grindžiamas realiomis rinkos tendencijomis: analizuojami sandoriai, vietovės populiarumas, infrastruktūros išvystymas, objekto būklė ir panašūs parametrai. Dėl šios priežasties mokestinės vertės gali kisti kas kelerius metus, ypač jei vietovėje sparčiai keičiasi būsto paklausa ar aktyviai vyksta NT plėtra.

Svarbu suprasti, kad mokestinė vertė nebūtinai atitinka realią rinkos kainą. Ji yra orientacinė ir skirta mokesčiui apskaičiuoti, todėl kai kuriais atvejais gali būti mažesnė ar didesnė už sumą, už kurią objektas galėtų būti parduotas. Mokestinės vertės nustatymo principai yra vieši, tačiau daugeliui savininkų jie sudėtingi. Dėl to visuomet verta vertę pasitikrinti savo paskyroje ir įsitikinti, ar ji viršija neapmokestinamą ribą.

Mokestinė vertė yra apskaičiuojama tik pagal registro nustatytas mokestines vertes. Šiuo atveju Jūsų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos sumos neturi jokios įtakos Jūsų mokestinei vertei. Mokestinę savo nekilnojamo turto vertę galite sužinoti Registrų centro puslapyje, įvedus objekto unikalų numerį. Turite įsivertinti, kad mokestinė vertė keičiasi kas 5 metus, tad jei rinkoje yra kainų pakilimas, greičiausiai Jūsų mokestinė vertė taip pat padidės.

Pavyzdys

Nekilnojamo turto vertės dalis reiškia sumą, kuri viršija 150 000 EUR. Pavyzdžiui, 1 asmuo nusipirko gyvenamąjį objektą, kurio mokestinė vertė 200 000 EUR, tokiu atveju Jūsų turto dalis bus 50 000 EUR, kuri bus apmokestinta 0,5proc tarifu.

Pavyzdžiui:

Namo mokestinė vertė 500 000 EUR. Šiuo atveju: 500 000 - 300 000 = 200 000 EUR (Kaip pateikta lentelėje viršuje: turto vertės dalis, viršijanti 150 000 eurų, bet neviršijanti 300 000 eurų apmokestinama 0,5 proc. Tad 200 000 EUR pritaikant 0,5 proc. tarifą mokėtina suma bus 1000 eurų.

Svarbu! Vadovaujantis Valstybinės Mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis: Mokesčio tarifas - nuo 0,5 procento iki 3 procentų nuo visos nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Tarifą reikia rinktis pagal savivaldybių priimtus sprendimus, priklausomai nuo to, kurioje savivaldybėje yra nekilnojamas turtas. Pavyzdžiui: šiuo metu turite komercinės paskirties (pvz. poilsio kompleksą) Vilniaus mieste, kurio vertė yra 1 000 000 eurų, pagal šiuo metu savivaldybės nustatytus tarifus yra mokamas 0,7 proc.

Kaip pateikti nekilnojamojo turto deklaraciją?

Nekilnojamo turto deklaracijos pateikimas dažniausiai yra paprastas procesas, tačiau pirmą kartą tai darantiems savininkams gali kilti neaiškumų. Deklaracija teikiama internetu per Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Norint prisijungti, pakanka naudoti el. Prisijungus prie sistemos, savininkas gali matyti visus jam priklausančius registruotus nekilnojamojo turto objektus. Jei turtui taikomas mokestis, sistema leidžia pasirinkti atitinkamą formą ir automatiškai įkelia dalį duomenų - objekto adresą, unikalų numerį, paskirtį ir Registrų centro pateiktą mokestinę vertę.

Deklaraciją būtina pateikti iki nustatyto termino, nes pavėlavus gali būti skaičiuojami delspinigiai arba skiriama administracinė atsakomybė. Kai kuriais atvejais gali prireikti konsultacijos, ypač jei turtas naudojamas mišriai - dalis jam skirta gyvenimui, dalis veiklai. Tokiais atvejais gali būti taikomi skirtingi vertinimai ar lengvatos.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad gyventojams, kurių turimo nekilnojamojo turto (NT) bendra mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų, Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) jau yra suformuota preliminari deklaracija.

„Šiemet šis procesas mūsų klientams kur kas patogesnis ir paprastesnis. Preliminari NT mokesčio deklaracija (forma KIT715) - tai yra automatiškai VMI suformuota ir EDS paruošta deklaracijos forma, kurią tereiks patvirtinti arba patikslinti ir pateikti. Deklaracija (forma KIT715) ir nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimo pažyma už 2025 metus sukurtos gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio deklaravimui palengvinti“, - sako VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis, pridurdamas, kad tiek deklaracija, tiek pažyma sukurtos remiantis valstybės įmonės Registrų centras VMI pateiktais duomenimis.

Kaip skelbiama, gyventojas gali peržiūrėti šią pažymą, ar visi duomenys įtraukti, ar teisingi, o tuomet deklaraciją patvirtinti ir pateikti arba pažymoje esančia informacija pasinaudoti savarankiškai tikslinant, pildant deklaraciją. Preliminarias NT mokesčio deklaracijas bei pažymas galima peržiūrėti prisijungus prie EDS skiltyje „Deklaravimas“ → „Preliminarios deklaracijos“ → „Gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio“. Įkeltoje pažymoje galite pasitikrinti nuosavybėje turimą NT bei priklausančias mokesčio lengvatas.

VMI duomenimis, už 2025 metus NT mokesčio deklaracijas turi pateikti 42,7 tūkst. gyventojų, kurių preliminariai deklaruotina ir mokėtina NT mokesčio suma turėtų būti 19 mln. eurų. Šie duomenys dar gali keistis, atsižvelgiant į pačių gyventojų pateiktą papildomą informaciją. Už 2024 metus NT mokesčio deklaracijas pateikė 37,7 tūkst. gyventojų, kurie deklaravo 14,9 mln. eurų NT mokesčio.

Finansinės pasekmės už pavėluotą deklaracijos pateikimą

Nekilnojamo turto deklaracijos nepateikimas laiku gali sukelti finansinių pasekmių tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Baudos priklauso nuo pavėlavimo trukmės, turto vertės ir to, ar savininkas anksčiau buvo pažeidęs deklaravimo tvarką. Pagrindinė pasekmė - delspinigiai. Jie skaičiuojami už kiekvieną pradelstą dieną nuo mokėtinos sumos, todėl didesnės vertės turtui delspinigiai gali sparčiai augti.

Administracinės nuobaudos taikomos tais atvejais, kai deklaracijos nepateikimas vertinamas kaip pažeidimas. Šios baudos gali būti skiriamos tiek pavieniams savininkams, tiek įmonių vadovams.

Išimtys: kada deklaruoti nereikia?

Nors nekilnojamo turto deklaravimas daugeliui savininkų atrodo kaip privaloma procedūra, teisės aktai numato nemažai situacijų, kai deklaruoti visai nereikia. Šios išimtys skirtos apsaugoti tą turto dalį, kuri laikoma būtina gyvenimui arba neturi realios mokestinės naštos. Pati svarbiausia išimtis taikoma pagrindiniam gyvenamajam būstui. Jeigu tai yra jūsų ir jūsų šeimos narių deklaruota gyvenamoji vieta, jo mokestinė vertė dažniausiai neįtraukiama į bendrą apmokestinamą sumą.

Kai kuriais atvejais deklaruoti nereikia ir tuomet, kai turto vertė, net ir sudėjus kelis objektus, nesiekia nustatytos neapmokestinamos ribos. Deklaravimo pareiga taip pat netaikoma tam tikrų paskirčių objektams, pavyzdžiui, nekomercinės paskirties garažams ar pagalbinės paskirties statiniams, jeigu jie nėra naudojami ekonominei veiklai.

Svarbu pažymėti, kad kiekvienu atveju patariama pasitikrinti Registrų centro paskyroje, kokia tiksli objekto mokestinė vertė ir ar ji nepatenka į apmokestinimo zoną.

Dažniausios klaidos deklaruojant nekilnojamą turtą

Nors pati nekilnojamo turto deklaracija nėra sudėtinga, praktikoje savininkai daro gana daug pasikartojančių klaidų. Dalis jų kyla iš nepakankamo informuotumo, kitos - dėl pasikeitusių taisyklių ar neįvertintų turto pokyčių. Viena dažniausių klaidų - manyti, kad deklaracijos nereikia, jei žmogus turi tik vieną būstą. Nors pagrindinis gyvenamasis būstas iš tiesų dažnai neapmokestinamas, situacija pasikeičia, jei šeima turi papildomų objektų, kurių bendra mokestinė vertė gali viršyti ribą.

Kita klaida - neatsižvelgti į mokestinės vertės pokyčius. Dažnai pasitaiko ir atvejų, kai žmonės pamiršta deklaruoti turtą, kuris naudojamas ekonominei veiklai. Juridiniai asmenys taip pat susiduria su klaidomis. Viena jų - neteisingas objekto paskirties nustatymas, kuris gali lemti neteisingą mokestinės vertės taikymą.

DUK apie NT mokestį

Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus:

Tikimės, kad šis straipsnis padės jums geriau suprasti nekilnojamojo turto deklaravimo procesą ir išvengti galimų klaidų. Visada patikrinkite naujausią informaciją VMI ir Registrų centro puslapiuose, kad būtumėte tikri, jog laikotės visų reikalavimų.

tags: #nekilnojamo #turto #deklaracija #pateikti #iki