Nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje yra reguliuojamas įstatymais, kurie periodiškai keičiami ir atnaujinami. Savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti konkrečius mokesčio tarifus, atsižvelgdamos į įvairius kriterijus.
Šiame straipsnyje aptariami nekilnojamojo turto mokesčio tarifai, galioję Lietuvoje 2013 metais, remiantis įstatymų pakeitimais ir savivaldybių sprendimais.
Pagrindiniai Įstatymai ir Pakeitimai
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifus reglamentuoja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas. Šis įstatymas buvo ne kartą keistas ir papildytas, siekiant patikslinti ir pritaikyti mokesčio taikymo tvarką prie besikeičiančių ekonominių sąlygų.
Svarbiausi įstatymo pakeitimai, susiję su mokesčio tarifais:
- 2006 m. gegužės 25 d. įstatymas Nr. X-618
- 2010 m. lapkričio 23 d. įstatymas Nr. XI-1158
- 2011 m. gruodžio 21 d. įstatymas Nr. XI-1828
- 2012 m. birželio 29 d. įstatymas Nr. XI-2178
Šie įstatymai nustatė pagrindinius principus ir taisykles, kuriomis vadovaujantis savivaldybės gali reguliuoti nekilnojamojo turto mokesčio tarifus.
Savivaldybių Teisės ir Kriterijai
Savivaldybės taryba turi teisę nustatyti konkrečius mokesčio tarifus savo teritorijoje. Siekiant, kad naujas konkretus mokesčio tarifas galiotų nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba turi nustatyti naują konkretų mokesčio tarifą iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.
Jeigu nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto nekilnojamojo turto masinio vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį naują konkretų mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos.
Savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų:
- Nekilnojamojo turto paskirtį
- Naudojimą
- Teisinį statusą
- Technines savybes
- Priežiūros būklę
- Apleistumą
- Mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį)
- Nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus)
Mokesčio Tarifų Diferencijavimas
Savivaldybės, nustatydamos nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, gali juos diferencijuoti pagal įvairius kriterijus. Tai leidžia joms lanksčiau reaguoti į vietos ekonomines ir socialines sąlygas, taip pat skatinti tam tikrą veiklą ar mažinti neigiamą poveikį aplinkai.
Pavyzdžiui, didesni mokesčio tarifai gali būti taikomi apleistiems pastatams, siekiant paskatinti jų savininkus juos prižiūrėti arba rekonstruoti. Taip pat, mažesni tarifai gali būti taikomi socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms.
Štai pavyzdinė lentelė, iliustruojanti galimus mokesčio tarifų skirtumus:
| Kriterijus | Tarifas | Paaiškinimas |
|---|---|---|
| Nekilnojamojo turto paskirtis | 0,5% - 1,5% | Priklausomai nuo to, ar tai gyvenamasis, komercinis ar pramoninis turtas |
| Priežiūros būklė | 0,3% - 2,0% | Apleistiems pastatams taikomas didesnis tarifas |
| Mokesčio mokėtojo kategorija | 0,1% - 1,0% | Socialiai remtinoms grupėms taikomas mažesnis tarifas |
tags: #nekilnojamo #turto #mokescio #tarifai #2013