Žemaičių plentas - 1934-1939 m. tiestas magistralinis plentas iš Kauno į Klaipėdą, kurio ilgis siekė 195 km. Iškilmingas atidarymas įvyko 1939 m. liepos 9 d. prie Dievyčio ežero, ant Šiauduvos kalno.
Žemaičių plento žemėlapis
Žemaičių plento istorija
1918 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, valstybei atiteko labai susidėvėję keliai. Be to, jie buvo labai netolygiai išdėstyti: magistraliniai plentai, ėję per Šiaulius-Tauragę ir Zarasus-Kauną - Marijampolę, neturėjo tarpusavio ryšio.
Naująjį kelią projektavo ir statybai vadovavo Susisiekimo ministerijos Kelių valdybos Sauskelių direkcija, vykdė vietiniai rangovai. Numatyta trasa: Kaunas - Raseiniai - Kaltinėnai - Rietavas - Gargždai.
Žemaičių plento konstrukcija: Makadamo grindinys skaldos ir smėlio pagrindu, asfaltuotas, su drenažu. Kelias buvo pritaikytas automobilių transportui: ėjo tiesesne trasa, posūkiai didesnio spindulio; staigesniuose posūkiuose įrengti viražai (važiuojamoji dalis palenkta į kreivės vidų). Pastatyti 3 dideli tiltai: per Nevėžį - ties Babtais, Dubysą - ties Ariogala, Miniją - ties Gargždais.
1939 m. liepos 9 d. 1918 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, valstybei atiteko labai susidėvėję keliai. Be to, jie buvo labai netolygiai išdėstyti: magistraliniai plentai, ėję per Šiaulius-Tauragę ir Zarasus-Kauną - Marijampolę, neturėjo tarpusavio ryšio.
Respublikos prezidentas Antanas Smetona pasirašo Žemaičių plento priėmimo aktą. (2008 m.
Augant transporto srautams, Žemaičių plentas pradėjo nebetenkinti kylančių poreikių. 1971 m. pradėta tiesti Kauno-Klaipėdos automagistralė, einanti nauja, ištiesinta trasa.
Maždaug apie 40 km nuo Kauno, senojo plento trasa sutampa su naujai nutiesta automagistrale.
1935 m. 1939-1940 m. Lietuva per trumpą laiką nespėjo pasinaudoti šio kelio privalumais. Kai plentas buvo atidaromas, Klaipėda jau vėl priklausė vokiečiams.
Netrukus Lietuvą okupavo sovietai. 1940 m.
Paminklas Žemaičių plentui
Tiesiant Žemaičių plentą, nutarta šiam istoriniam įvykiui atminti pastatyti paminklą Kaune. Parinkta vieta magistralės pradžioje, ant Milikonių kalno, nuo kurio atsiveria vaizdas į Senamiestį ir Vilijampolę.
Šviesiai pilko kampuotų ir apvalių formų granito blokų 7,20 m aukščio obeliskas „Perkūno žirgai” užsibaigia dviejų žirgų galvų ir vyro, laikančio žirgus už žąslų, kompozicija. Šonuose iškalti Kauno bei Klaipėdos herbai, o netoli pjedestalo užrašas: „Žemaičių plentas Kaunas-Klaipėda 220 km 1933-1938”.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šalia paminklo suplanuota įrengti apžvalgos aikštelę, paminklą patraukiant kiek toliau nuo kelio.
2004 m. gruodžio 17 d., perkeliant paminklą, paminklo pamate rasta į medinį apvalų dėklą įdėta žalvarinė kapsulė. Atidarius kapsulę, joje rasta 21 skirtingo nominalo moneta, dauguma iš jų kaltos 1925 m., kitos - 1936 m. bei ant pergamento surašytas aktas, kuriame išvardinti kelio statybai vadovavę inžinieriai.
Žemaičių plento reikšmė
1939 m. Klaipėdą prijungus prie nacistinės Vokietijos, Lietuvos vyriausybė nusprendė vystyti Šventosios uostą. Atkarpoje tarp Rietavo ir Vėžaičių buvo pradėta pilti kelio į Šventąją sankasa. Buvo organizuota savanoriška jaunimo darbo ir poilsio stovykla, globojama Susisiekimo ministerijos. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse statyba sustojo.
Kryžkalnio viadukas yra reikšmingas Lietuvos inžinerijos paminklas, pastatytas 1937 m. tiesiant Žemaičių plentą.
Važiuojant Ariogalos tiltu per Dubysą, šalia matosi per Antrąjį pasaulinį karą subombarduoto tilto liekanos. Čia - Dubysos regioninio parko riba.
1936 m. vykstant plento tiesimo darbams, sutvarkyta priešais tiltą kalno papėdėje trykštančio šaltinio, kuris laikomas šventu, aplinka, padarytas nedidelis baseinėlis. Netoliese, to paties kalno šlaite, 1937 m. išbetonuoti Gediminaičių stulpai.
Sovietmečiu juos mėginta sunaikinti, tačiau paminklas buvo tik užkastas žemėmis. 1989 m. Gediminaičių stulpai atstatyti.
Žemaičių plento statistika
Žemaičių plento nuo Kauno miesto ribos iki Gargždų miestelio ilgis buvo 193,03 km. Šio plento tiesimas kartu su tiltais ir kitais pastatais kainavo 13 mln. 517 tūkst. 208 Lt.
Žemaičių plento statybai darbo jėgos sunaudota apie 2 mln. darbininko darbų dienų ir apie 350 tūkst.
Miško iškirsta 28,141 ha už 27 579 Lt; žemės darbų atlikta 1769370 kub. m. už 2 649 445 Lt.
Medžiagų pristatyta: skaldos 211 563 kub. m už 4 470 807 Lt; žvyro - 77 244 kub. m už 442 420 Lt ir smėlio 166 509 kub.
Buvo pastatyta 11 tiltų.
Visas plento ilgis - 96,44 % tiesiosios ir tik 3,56 % horizontalinių kreivių.
Visa Žemaičių plento statyba buvo suskirstyta į septynias distancijas.
Žemaičių plento statistika
| Rodiklis | Vertė |
|---|---|
| Ilgis | 193,03 km |
| Kaina | 13 517 208 Lt |
| Darbo jėgos sąnaudos | 2 mln. darbininko dienų |
| Iškirsta miško | 28,141 ha |
| Žemės darbų atlikta | 1 769 370 kub. m |
| Pastatyta tiltų | 11 |
| Tiesiosios | 96,44 % |
| Horizontalinės kreivės | 3,56 % |
Žemaičių plentas - tai ne tik kelias, bet ir svarbi Lietuvos istorijos dalis, kuri jungė regionus ir prisidėjo prie valstybės plėtros.
Arčiau naujovių Žemaitiją nuo Aukštaitijos ar Dzūkijos etnografinių regionų pirmiausia skiria senoji vienkiemių sodybų tradicija. Be to, ir sodybos čia gerokai didesnės nei kituose kraštuose - stambesnio ir vidutinio ūkininko sodybose buvo priskaičiuojama iki dvidešimties pastatų.
Žemaitiškas vienkiemis
Negandos neaplenkė Sodybų nykimas Žemaitijoje siejamas su sovietmečiu vykdyta kolektyvizacija ir melioracija.
Architektas J. Bomblauskas pasakojo, kad, prasidėjus naujojo gyvenimo bumui, ėmus stambinti žemes ir šluoti senąsias sodybas, nuo 1945 iki 1975 metų buvo sunaikinta kone visa kaimo architektūros tradicija.
Prarastos jaukios, malonios žemaičių sodybos. „Jas mėginama atkurti, tačiau įterpiant modernių detalių, nes žmonės nebesupranta, kas yra tikra tradicinė sodyba, - apgailestavo architektas. - Vienur kitur dar išlikęs autentiškas svirnas ar baigianti sugriūti trobelė, kuriai atstatyti pirmiausia reikia daug lėšų.“