Neprižiūrimas privatus turtas Lietuvoje kelia nemažai problemų, pradedant estetiniu vaizdu ir baigiant galimomis grėsmėmis aplinkai bei visuomenės saugumui. Ši problema apima įvairius aspektus, įskaitant teisinį reguliavimą, savivaldybių veiksmus ir gyventojų nuomonę.
Teisinis Reglamentavimas
Minėtame įstatyme numatoma, kad „kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“.
Pagrindinės Sąvokos
Svarbu apibrėžti pagrindines sąvokas, susijusias su nekilnojamuoju turtu:
- Įsigyjamas nekilnojamasis turtas - pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, taip pat pagal pirkimo-pardavimo išsimokėtinai ar išperkamosios nuomos sutartį asmens valdomas nekilnojamasis turtas (ar jo dalis).
- Masinis nekilnojamojo turto vertinimas - nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė.
- Pagrindinis gyvenamasis būstas - gyvenamasis pastatas (patalpos), kuriame (kuriose) nekilnojamojo turto savininkas - fizinis asmuo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną, ir tuo pačiu adresu registruoti pagalbinio ūkio paskirties pastatai (patalpos), inžineriniai statiniai, susiję su gyvenamuoju pastatu (patalpomis) bendra ūkine paskirtimi ir skirti tik nuolatiniams gyvenamojo pastato (patalpų) poreikiams tenkinti.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos (prioriteto tvarka) Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme.
Savivaldybių Veiksmai
Savivaldybės turi imtis veiksmų, siekiant užtikrinti tinkamą privataus turto priežiūrą. Pavyzdžiui, Klaipėdoje yra tik 13 apleistų pastatų. Tačiau svarbu suprasti, kokie kriterijai lemia, kad pastatas yra laikomas apleistu.
Kriterijai
„Atsakymas buvo toks, kad statinys turi kelti grėsmę". Deja, bet estetinis ir bendras vaizdas teisės aktuose neegzistuoja.
Problematika
Pagrindinė problema yra ta, kad teisės aktuose nepakankamai dėmesio skiriama estetiniam vaizdui. Tai reiškia, kad net jei pastatas yra apleistas ir darko aplinką, savivaldybė gali neturėti teisinių priemonių priversti savininką jį sutvarkyti, jei pastatas nekelia tiesioginės grėsmės.
Klaipėdos Apleistų Pastatų Sąrašas
Klaipėdoje apleisti pastatai yra šiais adresais:
- Artojo g.
- Didžioji Vandens g.
- Didžioji Vandens g.
- Didžioji Vandens g. 28
- Kretingos g.
- Liepų g.
- Nemuno g.
- Prano Lideikio g.
- Pievų Tako g.
- Svajonės g.
- Šaulių g.
- Turistų g.
- Žvejų g.
tags: #nepriziurimas #privatus #turtas