Nekilnojamasis turtas (NT) Lietuvoje yra privalomai registruojamas turtas, apimantis žemę, pastatus, inžinerinius objektus, tokius kaip gatvės ir keliai. Sandoriai su NT turi būti tvirtinami notariškai, o pastatams ir statiniams taikomas NT mokestis. Lietuvoje taip pat egzistuoja žemės mokestis, kuriuo apmokestinama įvairios paskirties žemė.
Šiuo metu NT rinka Lietuvoje išgyvena bumą, o ekonomistai pripažįsta, kad būsto pardavimų skaičius yra išaugęs. Vis dėlto, kitąmet laukia pokyčiai, kurie palies ir būsto rinką. Apie tai, ar verta pirkti būstą dabar, ar palaukti, galite pažiūrėti čia:
turtas365 #45 Ar dabar tinkamas metas pirkti ar parduoti būstą? #podcast #pranešimas
NT Rinkos Apžvalga ir Tendencijos
- Šių metų rugpjūčio mėnesį Vilniuje buvo parduoti 507 butai - dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
- Lietuviai šluoja prabangius būstus, o butų ir namų kainos viršija ir porą milijonų eurų.
- Būsto rinkoje dalyje miestų sandorių ir rezervacijų - dvigubai daugiau nei pernai.
- Dalis nekilnojamojo turto ekspertų prognozuoja, kad naujų butų kainos sostinėje gali pakilti ir 15 procentų.
Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinka žengia į naują etapą - pirkėjai renkasi butus, kainuojančius tiek, kiek įprastai kainuoja prabangus namas. Vilniaus senamiestyje vystomame „Žygimantų 12“ projekte sudarytas sandoris už 2,2 mln. eurų. „Mūsų duomenys rodo, kad šis sandoris patenka tarp 10 brangiausių butų per pastaruosius metus Vilniuje. Pilnai įrengus šį butą, jo vertė gali siekti ir 3 mln.
Lietuviai vis daugiau investuoja užsienyje, perka nekilnojamąjį turtą, namus, vilas Ispanijoje, Graikijoje. O tokio nekilnojamojo turto vieneto kainos siekia šimtus tūkstančių eurų. Negana to, užsienyje plečiasi ir lietuvių pramonės įmonės - nuo kaimyninių šalių iki Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) - esą ten palankios mokestinės sąlygos ir didesnis pelningumas.
Lietuvoje vis dažniau svarstoma apie nekilnojamąjį turtą ne tik kaip apie vietą gyventi, bet kaip apie ilgalaikį kapitalo augimo įrankį. Vilniaus transformacija - geriausias pavyzdys: buvę pramoniniai rajonai tampa paklausiausiomis gyvenimo erdvėmis. Tie, kas prieš penkerius metus pirko Vilkpėdėje, šiandien skaičiuoja dvigubą vertės augimą.
NT Mokesčiai ir Įstatymai
Seimas galutinai priėmė Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis pakeista tvarka, kas ir kiek turės mokėti už gyvenamąjį būstą ir kitos paskirties turtą. Už įstatymo pataisas balsavo 77 Seimo nariai, 46 buvo prieš, o 4 - susilaikė.
Seimui pradėjus svarstyti Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisas, visuomenėje ir tarp politikų toliau netyla diskusijos dėl jų. Kiti jau svarsto, kad pakeitus įstatymą, ieškos būdų, kaip didesnio mokesčio išvengti. Valdantieji galutinai nesutaria, kaip apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą (NT). Daugelis anksčiau pasisakė už tai, kad pirmajam būstui išvis nebūtų taikomas NT mokestis. Tačiau pirmadienį Seime po svarstymo priimta naujausia įstatymo pataisų versija - apmokestinti NT vertę, viršijančią 450 tūkst.
Kilęs didžiulis nepasitenkinimas dėl gresiančio nekilnojamojo turto mokesčio, Vyriausybė atsisako neapmokestinamojo būsto dydžio ribų ir leis pačioms savivaldybėms spręsti, kokį mokestį gyventojai mokės už būstą, kuriame yra registravę gyvenamąją vietą. Tačiau už visą kitą nekilnojamąjį turtą, jei jo vertė viršys 20 tūkst. eurų jau teks mokėti.
Pagrindiniai NT mokesčio pakeitimai nuo 2026 m.
- Savivaldybėms nustatomos 10 tūkst. eurų neapmokestinamojo turto „grindys“ fizinio asmens pagrindiniam gyvenamajam būstui ir 50 tūkst. eurų „grindys“ (vietoje anksčiau siūlytų 20 tūkst.).
- Savivaldybės taryba nustatys tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį 10 tūkst. eurų.
- Seimui priėmus patikslintus NT mokesčio įstatymo pakeitimus, jie įsigaliotų 2026 m.
NT mokesčio tarifai
Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį 10 tūkst. eurų, nustatys šiuos tarifus:
- neviršijančiai 50 tūkst. eurų;
- viršijančiai 50 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 200 tūkst.;
- viršijančiai 200 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 400 tūkst.;
- viršijančiai 400 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 600 tūkst.;
- viršijančiai 600 tūkst.
Gyventojai ieško būdų, kaip išvengti didesnės mokestinės naštos. Lietuviai sugalvojo, kaip vengti NT mokesčio: pasiteisins ar mokės 6 tūkst. Valdžiai svarstant, kaip didinti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, dalis gyventojų pradėjo ieškoti alternatyvų, kaip šią mokestinę naštą išeitų sumažinti.
Nuo kitų metų visiems Lietuvos gyventojams brangs šildymas, kadangi iki šiol centralizuotam šildymui ir malkoms taikytas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bus grąžinamas į 21 proc. Nuo 2026 m. lietuviams teks daugiau mokėti už karštą vandenį - Seimas nusprendė jam nebetaikyti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo ir nuo 9 proc. grįžti prie 21 proc. Ši iniciatyva buvo svarstyta kartu su mokesčių pakeitimus numatančiu paketu, skirtu užtikrinti papildomą gynybos finansavimą.
Praėjusią savaitę Registrų centras atnaujino ir pateikė preliminarias 2026 m. nekilnojamojo turto (NT) mokestines vertes. Per penkerius metus būsto vertė išaugo maždaug du kartus. Atnaujintos mokestinės vertės ypač aktualios turint omenyje tai, kad nuo kitų metų keisis NT mokestis: pagrindiniam būst...
Žemės Mokesčio Pakeitimai
Vyriausybė pritarė Žemės įstatymo pataisoms, kurios turėtų užkirsti kelią ydingai praktikai, kai išnuomoti sklypai naudojami ne pagal paskirtį. Verslui, norinčiam užstatyti nuomojamą plotą bent 5 proc. didesniais statiniais, nei buvo nupirktas, žemės mokestis bus didinamas.
„Jeigu yra keičiama paskirtis ir užstatomas visas sklypas, tai už tą dalį, kuri didesnė nei reikia pastato eksploatacijai, būtų mokamas vienkartinis 20 proc. sklypo vertės mokestis. Daug kartų buvom susitikę su verslininkais ir investuotojais, ir manom kad kompromisas yra pasiektas. O naujai sudaromoms sutartims bus galimas tik išsipirkimas, nuomos nebus“, - sakė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.
„Labai gaila, kad nė į vieną verslo teiktą pasiūlymą atsižvelgta nebuvo. Pirmiausia tai palies didžiuosius miestus, miestų senamiesčius, teritorijas, kurios anksčiau buvo gamybinės, sandėliai ar panašiai, kurios nori regeneruotis, atsinaujinti. Nes verslui tai bus sunku tuos projektus įgyvendinti, gerokai pabrangs tų projektų įgyvendinimas“, - kalbėjo Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.
Padidinto žemės mokesčio netaikyti siūloma tik kai išnuomotame sklype statoma pagal investicijų sutartį. Tą turės patvirtinti vyriausybė.
Nekilnojamojo Turto Mokesčio Lengvatos Religinėms Bendruomenėms
Visoms religinėms bendruomenėms Lietuvoje priklauso 7997 religiniai (būtent religinės paskirties) NT, už kuriuos nėra mokamas nekilnojamojo turto mokestis, rodo Registrų centro duomenys. O tradicinėms religinėms bendruomenėms (kurių Lietuvoje yra 9) priklauso net 8187 komerciniai, ne religinės paskirties pastatai, už kuriuos taip pat nereikia mokėti nekilnojamojo turto mokesčio.
Yra net 41 paskirtis, kam šie pastatai naudojami. Pavyzdžiui: paslaugoms, mokslui, kultūrai, sportui, poilsiui, maitinimui, prekybai, gydymui, garažams, gyvenamosioms patalpoms, viešbučiams ir kt. Taigi religinės bendruomenės, nuomodamos šiuos NT, uždirba pajamas, kurios nėra apmokestinamos pelno mokesčiu, jei yra skiriamos visuomenei naudingoms veikloms.
Taip pat religinėms bendruomenėms priklauso ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM), ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos. Lietuva kasmet praranda mažiausiai 2,4-14,5 mln. eurų.
Finansų ministerija nurodė, kad, 2021 m. duomenimis, vien dėl religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams taikomos nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos savivaldybių biudžetai netenka nuo 2,4 iki 14,5 mln. eurų, priklausomai nuo to, koks tarifas būtų taikomas šiam turtui jo apmokestinimo atveju (lengvatos įverčiai apskaičiuoti 0,5-3 proc. tarifų intervalui). O dėl tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams nuosavybės teise priklausančios žemės neapmokestinimo žemės mokesčiu, tuo pačiu laikotarpiu savivaldybių biudžetai neteko 161,8 tūkst. eurų pajamų.
Kas yra atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio?
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė primena, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartis dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų. Joje nustatyta, kad Lietuva pripažįsta Katalikų Bažnyčiai juridinio asmens statusą ir nurodo, jog juridiniai asmenys, išvardyti šioje sutartyje, bei bažnyčios, koplyčios ir kiti sakralūs statiniai, parapijų namai, kurijos, seminarijos, vienuoliniai namai ir kita šių juridinių asmenų nuosavybė, naudojama sielovados, karitatyviniams, socialiniams, švietimo ir kultūros tikslams, neapmokestinami valstybiniais mokesčiais.
Pašnekovė išskyrė, kad yra pripažįstamos devynios tradicinės Lietuvos religinės bendruomenės ir bendrijos: lotynų apeigų katalikų; graikų apeigų katalikų; evangelikų liuteronų; evangelikų reformatų; ortodoksų (stačiatikių); sentikių; judėjų; musulmonų sunitų; karaimų.
Ir įvardijo, kad nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas tradicinėms religinėms bendruomenėms, bendrijoms, centrams nuosavybės teise priklausantis ar jų įsigyjamas nekilnojamasis turtas (NT) bei neterminuotai arba ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perimtas naudotis NT (arba jo dalis), nuosavybės teise priklausantis fiziniams asmenims arba jų įsigyjamas, neatsižvelgiant į jo naudojimo tikslus.
„Kitoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, veikiantiems pagal Religinių bendruomenių įstatymą, nuosavybės teise priklausantis arba jų įsigyjamas NT (ar jo dalis), taip pat jų neterminuotai arba ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perimtas naudotis NT (arba jo dalis), kuris nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims arba yra jų įsigyjamas, NT mokesčiu neapmokestinamas, jei naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenims gaminti“, - aiškino R. Virvilienė.
Paprastai tariant, aukščiau minėtoms devynioms religinėms bendruomenėms nekilnojamojo turto mokesčio nereikia mokėti net ir už komercinį NT. Pavyzdžiui, patalpas, nuomojamas verslams ar gyventojams. O visoms likusioms religinėms bendruomenėms šio mokesčio nereikia mokėti tik už būtent religijai skirtus NT.
Religinių bendrijų, kaip ir kitų pelno siekiančių vienetų, apmokestinamasis pelnas, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, vidutinį sąrašuose esančių darbuotojų skaičių ir uždirbtų pajamų dydį, apmokestinamas taikant 5 proc. arba 15 proc. pelno mokesčio tarifus.
Religinės bendrijos, kaip ir kiti pelno nesiekiantys vienetai, nuo 2019 m. mokestinio laikotarpio apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną gali susimažinti lėšomis, tiesiogiai skiriamomis vykdant visuomenei naudingą veiklą, iš kurios neuždirbamos pajamos, kompensavimui arba numatomomis panaudoti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti.
Religinių bendruomenių viešąjį interesą tenkinančiai veiklai priskiriama religinių bendruomenių karitatyvinė veikla, veikla sielovados, kultūros, švietimo, meno, religijos, socialinės globos ir rūpybos bei kitose visuomenei naudingomis pripažįstamose srityse.
Vadovaujantis šiomis nuostatomis, jeigu religinė bendruomenė priims sprendimą, kad, pvz., už išnuomotą turtą gautos pajamos bus naudojamos jos statutuose ar kanonuose numatytai veiklai finansuoti, tokios pajamos nebus pelno mokesčio objektas. T. y. jos pelno mokesčiu nebus apmokestinamos. Šios nuostatos taikomos visoms pelno nesiekiančioms organizacijoms.
Religinės bendruomenės pelno mokestį mokės tik nuo ūkinės komercinės veiklos plėtrai panaudoto apmokestinamojo pelno. Pavyzdžiui, įsigyti ūkinei komercinei veiklai skirto ilgalaikio materialaus NT (ar jo daliai), investicijoms į vertybinius popierius ir pan.
Religinėms bendrijoms yra numatyta specifinė PVM lengvata T. y. PVM neapmokestinamos religinių bendrijų savo nariams teikiamos paslaugos, jeigu jos atitinka šių asmenų kanonuose, statutuose ir kitose normose numatytus tikslus. PVM neapmokestinamos ir šių asmenų savo nariams tiekiamos prekės (kai šis prekių tiekimas yra susijęs su minėtų paslaugų teikimu), kai už šias prekes ir paslaugas, be aukojamų lėšų, negaunamas joks papildomas atlygis. Jokių kitų išimčių PVM įstatymas religinėms bendrijoms nenustato.
Religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų) dvasininkų bei religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo pajamos, gautos kaip išlaikymas, nėra priskiriamas apmokestinamosioms pajamoms. Taip pat neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ar centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų) dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo pajamos, gautos iš tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ar centrų už tradicinei religinei bendruomenei, bendrijai ar centrui teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, jeigu tos teikiamos paslaugos ir atliekami darbai yra susiję su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais.
Statybos Inspekcijos Pozicija Dėl Neteisėtų Statybų Griovimo
Įdomu ir tai, kad Statybos inspekcija laikosi pozicijos, jog ji neturi teisės organizuoti neteisėtai rekonstruoto pastato griovimo. Ir tuo pačiu prieštarauja teisės aktų pakeitimams, kad tokią teisę įgytų. Vis dėlto viešąjį interesą ginanti prokuratūra laikosi priešingos nuomonės: Statybos inspekcijai įstatymas nedraudžia organizuoti tokio statinio griovimo.
Delfi susipažino su raštu, kuriame Statybos inspekcija nurodė, kad statytoja vykdė ne naujo statinio statybą, bet statinio rekonstravimą, todėl esą VTPSI neturi teisės organizuoti ginčo statinio (priestato su mansarda) griovimo. Tuo metu Aplinkos ministerija, kuriai yra pavaldi Statybos inspekcija, atsakydama į prokuratūros raštą, nurodė, kad iš VTPSI nėra gavusi informacijos dėl praktinių įstatymo nuostatų taikymo problemų ir galimos neigiamos įtakos teismo sprendimui dėl statybos padarinių šalinimo vykdyti.
Taip pat ministerija prokurorams išdėstė poziciją, kad VTPSI įstatymu nėra uždrausta organizuoti neteisėtai rekonstruoto pastato griovimo. Ministerija nurodė, kad iš turimos informacijos negali daryti išvados, jog Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatytos VTPSI teisės, atsižvelgiant ir į Civilinio proceso kodekso nuostatas, suteikia nepakankamai priemonių veiksmingam teismo sprendimų dėl statybos padarinių šalinimo ir privalomųjų nurodymų vykdymui užtikrinti.
Tačiau situacija tampa dar labiau paradoksali, kai Statybos inspekcija, teigianti, jog teisiškai negali organizuoti tokio statinio griovimo, savo rašte Generalinei prokuratūrai ir Aplinkos ministerijai nurodo, jog keisti teisės aktų ir aiškiau apibrėžti Statybos inspekcijos funkcijas nereikia.
VTPSI prokurorams ir ministerijai dėstė, kad pakeitus teisinį reglamentavimą, VTPSI nuomone, tai neatitiktų Konstitucijos nuostatų, numatančių nuosavybės neliečiamumą, tokiu teisiniu reglamentavimu esą būtų nepagrįstai suvaržomos asmens teisės savo nuožiūra valdyti, naudoti, keisti nuosavybės teisės objektą jį perstatant pasirinktu ir įstatyme nedraudžiamu būdu.
Be to, VTPSI nuomone, vykdant statinių rekonstravimo už skolininką darbus būtų neproporcingai švaistomos valstybės lėšos, nes jų susigrąžinimo tikimybė labai maža. Galiausiai Statybos inspekcija teigė nenorinti daugiau įgaliojimų, nes išaugtų piniginių lėšų ir žmogiškųjų išteklių poreikis.
Vis dėlto prokuratūra visą laiką laikėsi pozicijos, kad VTPSI teisės aktai nedraudžia organizuoti neteisėtai rekonstruotų statinių griovimo.
Statybos inspekcija atsakyme Generalinei prokuratūrai išsakė nuomonę, kokią įtaką galėtų turėti įstatymo pakeitimai, kuriuos siūlo įtvirtinti Generalinė prokuratūra.
Teisės aktuose nustačius teisę Statybos inspekcijai vykdyti pastato ardymo/perstatymo darbus (rekonstravimo, kapitalinio remonto atvejais) ir Statybos inspekcijai šia teise pasinaudojus, įstaigos atžvilgiu būtų keliamos pretenzijos dėl įvairių su pastato (jo dalies) vykdytais ardymo/perstatymo darbais, pvz., parinktos stogo konstrukcijos, spalvos, dangos, garso izoliacijos, insoliacijos, apšiltinimo būdo ir medžiagų, patalpų sutvarkymo, sienų perdažymo, organizuotų rekonstravimo, kapitalinio remonto darbų kokybės ir apimties ir pan., būtų keliamos bylos dėl nekilnojamo turto šiuose statiniuose savininkų teisės į nuosavybę pažeidimų, iš valstybės, o ne iš neteisėtai statinį perstačiusio asmens būtų reikalaujama atlyginti tretiesiems asmenims dėl Statybos inspekcijos organizuotų statybos darbų padarytą žalą (jei jie dalį laiko negalėtų naudotis savo turtu ar patirtų neigiamas pasekmes dėl atliktų darbų ir t.t.), taip pat būtų sukeltos ir kitos mūsų atsakyme Generalinei prokuratūrai minimos neigiamos pasekmės.
Taip pat Statybos inspekcijai organizuojant tokių statybos darbų vykdymą, ji turėtų tikrinti savo veiksmų teisėtumą tais atvejais, jei gautų asmenų skundų dėl ardymo/perstatymo (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbų teisėtumo ir t.t.“
Aplinkos ministerijos nuomone, teismai už privalomojo nurodymo nevykdymą skirdami didesnes finansines baudas (šiandien gali skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną) labiau prisidėtų, kad pats statytojas būtų suinteresuotas prisiimti atsakomybę ir nevilkinti proceso.
Generalinės prokuratūros manymu, viešasis interesas negali būti apgintas, kai to reikalaujantis teismo sprendimas dėl valstybės bei visuomenės interesus privalančių atstovauti institucijų pasyvumo lieka realiai neįgyvendintas, tai žlugdo žmonių pasitikėjimą valstybe ir teisingumu.