Išsinuomoti butą gali atrodyti paprasta, tačiau svarbu žinoti, kokie mokesčiai ir įsipareigojimai tenka nuomininkui. Gavus sąskaitą už būsto administravimą ir komunalines paslaugas, galima išvysti įvairių paslaugų: laiptinės apšvietimas, liftas, bendrijos pirmininko alga, aplinkos tvarkymas, kaupiamosios lėšos, vieno ar kito gedimo remontas.
Tačiau kyla klausimas, ar nuomininkas privalo mokėti už visas šias paslaugas, įskaitant ir daugiabučio remonto fondą? Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas apibrėžia nuomininko atsakomybę, kokie įstatymai tai reglamentuoja ir kaip išvengti nesusipratimų.
Ketinant nuomotis būstą, dalyje skelbimų nurodoma, jog reikės ne tik sumokėti depozitą, sumą už einamąjį mėnesį, bet ir tarpininkavimo mokestį. Tad kokie yra pagrindiniai mokesčiai nuomojantis būstą?
Pagrindiniai Mokesčiai Nuomojantis Būstą
Ketinant nuomotis būstą, svarbu suprasti, kokie mokesčiai sudaro bendrą nuomos kainą:
- Nuomos mokestis: Tai yra pagrindinis mokestis, kurį nuomininkas moka nuomotojui už naudojimąsi būstu. Svarbu, kad nuomos mokestis ir mokėjimo terminai būtų aiškiai nurodyti nuomos sutartyje.
- Komunaliniai mokesčiai: Nuomininkas paprastai atsakingas už komunalinius mokesčius, tokius kaip elektra, vanduo, šildymas, šiukšlių išvežimas ir kt. Svarbu išsiaiškinti, kokie komunaliniai mokesčiai įskaičiuoti į nuomos mokestį, o už kuriuos reikės mokėti papildomai. Laiptinės apšvietimas, liftas, bendrijos pirmininko alga, aplinkos tvarkymas, kaupiamosios lėšos, vieno ar kito gedimo remontas - tai tik dalis paslaugų, kurias galima išvysti gavus sąskaitą už būsto administravimą ir komunalines paslaugas.
Nuomininko Atsakomybės Apibrėžimas
Nuomininko atsakomybės apibrėžiamos nuomos sutartyje. Dažniausiai būsto savininkas atsakingas už kaupimo lėšas (remonto ir atnaujinimo fondą) bei šilumos punkto ar kitų techninių įrenginių priežiūrą, nebent sutartyje būtų nurodyta kitaip. Nuomininkas paprastai moka tik už komunalines paslaugas, kurių reikia kasdieniniam būsto naudojimui (pvz., elektra, vanduo, šildymas pagal skaitliuką).
Jei sutartis numato kitus įsipareigojimus, būtina tai atidžiai peržiūrėti ir tartis su savininku dėl konkrečių sąlygų. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyse praktikoje sutarties šalys gali susitarti labai įvairiai, todėl reikia vertinti nuomos sutarties sąlygas, t. y. kas konkrečiai jose susitarta.
Jeigu nebuvo susitarta, tuomet nuomotojas privalo užtikrinti tinkamą gyvenamojo namo, kuriame yra išnuomota gyvenamoji patalpa, naudojimą, teikti nuomininkui už mokestį sutartyje numatytas būtinas komunalines paslaugas arba užtikrinti jų teikimą, užtikrinti daugiabučio namo bendro turto ir komunalinių paslaugų teikimo įrangos, esančios name, remontą.
Manytina, kad visos Jūsų išvardytos paslaugos būtų priskirtinos komunalinėms paslaugoms, išskyrus tokios įrangos remontą. Taigi kaupiamosios lėšos priskirtinos remonto išlaidoms, kurias dengia būsto savininkas.
Š. Tarutis teigia, kad jeigu naudą iš paslaugų gauna pats nuomininkas, jis už tai turėtų ir susimokėti. „Pasisakau už individualų vertinimą ir visus mokesčius perkelti nuomininkui nesiūlyčiau. Tačiau, jei šalys sulygtų, jog viską dengia nuomininkas, tardamiesi dėl nuomos sąlygų, tokią sutartį valdyti būtų daug lengviau“, - atkreipia dėmesį Š.
Tačiau, M. Čiulada priduria, kad yra objektyvių situacijų, kai nuomininkas neturėtų mokėti net ir už minėtas paslaugas. „Labai svarbu, kad tai nebūtų palikta kažkokiam vėlesniam pasiaiškinimui. Tai turi būti aprašyta arba bent jau aptarta žodžiu nuomos sutartyje pačios nuomos pradžioje“, - akcentuoja M.
M. Čiulada laikosi tos pačios pozicijos: „Bet, pavyzdžiui, bendrijos pirmininko dedamoji ar laiptinės apšvietimo dedamoji... Na, gyveni tame name, namas prižiūrimas, administruojamas, laiptinė apšviečiama, suremontuojama spyna - juk nuomininkas naudojasi tuo bendru gėriu. Nereikia galvoti, kad tik tiesiogiai jo suvartojama elektra ar vanduo yra jo priedermė“.
Anot M. Čiulados, nuosavybė prasideda nuo laiptinės durų ar net įvažiavimo į kiemą: „Tai tokie sovietinio mentaliteto likučiai, kurie po tuputį išsitrina, bet senesnėse bendrijose tas požiūris yra gajus - „mano nuosavybė baigiasi ties mano buto durimis, o laiptinę turi prižiūrėti kažkas - galbūt savivaldybė, galbūt seniūnija, galbūt kažkoks butaforinis administratorius“.
M. Čiulada tvirtina: „Seniau, kai jokių kaupimų apskritai nebuvo, viskas kaip ir buvo aišku, net nėra ką šnekėti. Dabar, kai atsirado kaupimas, kai bendrijos tapo didesnės, be abejo, atsiranda tie klausimai. Tikėtina, kad gali atsirasti ir kreipimasis į teismą ir tada teismas gali išaiškinti. Neatmesčiau ir tokios situacijos, bet bendra logika sako, kad tai yra susitarimo ir sveiko proto reikalas“.
Š. Tarutis teigia, kad „Visus einamuosius mokesčius perkelti nuomininkui nebūtų labai etiška“.
PASTABA: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.
Įstatyminė Bazė
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą Nr., kuriame numatyta, kad kaupiamosios lėšos - tai gyventojų sutaupyti (sukaupti) pinigai planuojamiems namo atnaujinimo (remonto) darbams. Vyriausybės nutarimas yra tik įstatymų lydimasis aktas, kuris privalo atitikti įstatymą ir, juo labiau, kodifikuotą įstatymą.
Vadovaujantis LR Civiliniu kodekso 4.82 straipsniu, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šio straipsnio 3 dalyje akcentuojama butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
Bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos). Balkonai yra priskiriami bendrajai namo inžinerinei konstrukcijai, už kurios remonto darbus turi mokėti visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pagal turimą plotą.
Bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir (bendrų patalpų) radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus). Vandentiekio stovai, nuotekų stovai yra bendra inžinerinė sistema, už kurios remonto darbus turi mokėti visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pagal turimą plotą.
Dažniausios Situacijos ir Jų Sprendimo Būdai
Smulkūs remonto darbai
Visos išlaidos už smulkius remonto darbus moka visi gyventojai. Už ką turi susimokėti visi daugiabučio gyventojai, o kas yra individualus butų savininkų reikalas, atskirti nėra lengva. Kartais tam, kad gyventojų ginčai būtų išaiškinti, kreipiamasi net į teisininkus.
Balkonų remontas
Balkonų išorinės konstrukcijos - balkono pagrindas ir turėklai.
Vamzdynų remontas
Nuotekų tinklai nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos.
Kapitalinis remontas
Ar tikrai tokiais atvejais turime mokėti? Kas per verslininkų įžūlumas?
Remonto Darbai: Kas Atsakingas?
| Remonto darbai | Atsakingas |
|---|---|
| Smulkūs remonto darbai | Visi gyventojai |
| Balkonų remontas | Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pagal turimą plotą |
| Vamzdynų remontas | Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pagal turimą plotą |
| Kapitalinis remontas | Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pagal turimą plotą |
Kaip Išvengti Ginčų
Svarbu sutartyje numatyti aiškias ir suprantamas sąlygas, vengiant skirtingo jų interpretavimo ar galimo vienos iš šalių piktnaudžiavimo. Sutarties turinio aiškumas ir sąlygų išsamumas perspektyvoje padeda išvengti ginčų, nesusipratimų ir nuostolių.
Jei vartotojas mano, jog paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, pirmiausia jis privalo raštu kreiptis paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimą.
PASTABA: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.
tags: #ar #privalo #nuomininkas #moketi #kaupiamasias