Nekilnojamojo turto mokestis bendra jungtine nuosavybe Lietuvoje

Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra mokamas gyventojų už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą. NT mokestį mokėti reikia tada, kai bendra asmens NT vertė yra didesnė nei 150 tūkst. eurų.

Prieš apmokestinimą atsižvelgiama į tai, kiek objektas turi savininkų, ar jis laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe - tuomet 150 tūkst. eurų neapmokestinamoji vertė taikoma kiekviena atskirai.

Kas turi mokėti NT mokestį?

S. Aliukonytė-Šnirienė detaliau paaiškino, kas turi deklaruoti ir sumokėti NT mokestį.

NT mokestis už gyvenamosios paskirties, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių objektus, kurį moka NT objekto savininkas, skaičiuojamas kiekvienam gyventojui atskirai už visą jo turimą turtą ar turto dalį (neapmokestinamoji vertė taikoma fiziniam asmeniui). Mokesčio deklaraciją pateikti ir mokestį sumokėti reikia kasmet iki gruodžio 15 dienos.

Už šeimos narių asmenine, bendrosios jungtinės nuosavybės ar dalinės nuosavybės teise valdomą ar jų įsigyjamą apmokestinamąjį NT deklaraciją teikia kiekvienas iš sutuoktinių atskirai už jam priklausančią dalį, nes neapmokestinamoji vertė (150 tūkst. eurų) taikoma kiekvienam individualiai.

NT laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai NT registre yra įregistruotas juridinis faktas - bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Neįregistravus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, laikoma, jog NT asmeninės nuosavybės teise priklauso vienam iš sutuoktinių ir NT mokestis yra skaičiuojamas tik tam vienam asmeniui, t. y. NT vertė nebus dalinama sutuoktiniams lygiomis dalimis.

Sutuoktiniai, norintys prisitaikyti individualią neapmokestinamąją NT vertę, turėtų kreiptis į Registrų centro bet kurį teritorinį padalinį su prašymu įregistruoti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

Svarbu prisiminti, kad įprastu atveju (jei nėra sudaryta vedybinė / povedybinė sutartis) visas turtas įgytas santuokoje automatiškai tampa bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Pvz. Šeimai priklauso butas, kurio mokestinė vertė yra 200.000 Eur, paprastai tai reikštų, kad 50.000 Eur turėtų būti apmokestinami 0,5 % NTM tarifu arba 250 Eur per metus. Tačiau šiuo atveju, kadangi turtas priklauso dviem asmenims, mokestinė vertė kiekvienam yra 100.000 Eur, tai mažiau apmokestinamosios ir mokesčių mokėti nereikia.

Kiekvienas gyventojas turi skaičiuoti savo turimo nekilnojamojo turto objektų mokestinę vertę individualiai.

Atkreipiame dėmesį,kad, jei pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nekilnojamasis turtas priklauso tik vienam iš sutuoktinių (nuosavybės teisė įregistruota tik vieno iš sutuoktinių vardu), visa turimo nekilnojamojo turto mokestinė vertė apskaičiuojama vienam asmeniui (nėra dalijama), kuriam taip pat taikoma individuali neapmokestinamoji riba.

Sutuoktiniai, pageidaujantys nekilnojamojo turto mokestinę vertę dalinti lygiomis dalimis ir tokiu būdu kiekvienam iš jų taikyti individualią neapmokestinamąją ribą, turi įregistruoti juridinį faktą ― bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (nuosavybės dokumente turi būti matomi abiejų sutuoktinių duomenys).

Tai padaryti galite, pateikdami prašymą dėl juridinio fakto apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę įregistravimo, bet kuriame Valstybės įmonės Registrų centro teritoriniame padalinyje.

Nekilnojamojo turto mokestis mokamas nuo visų nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų bendros mokestinės vertės, kuri viršija neapmokestinamąją ribą (150 tūkst. eurų arba 200 tūkst. eurų, jei taikoma lengvata). Žemė nėra nekilnojamojo turto mokesčio objektas.

Kaip apskaičiuojamas NT mokestis?

S. Aliukonytė-Šnirienė išdėstė, kaip NT mokestis apskaičiuojamas.

Neapmokestinamasis NT dydis ir progresinio NT mokesčio apskaičiavimas taikomas gyventojo turimai minėtų NT objektų bendrai vertei. Kai apmokestinamojo NT vertė mokestiniu laikotarpiu nekito, NT mokestis apskaičiuojamas padauginus apmokestinamąją NT vertę iš NT mokesčio tarifo.

Jeigu apmokestinamojo NT vertė mokestiniu laikotarpiu keitėsi, NT mokestis apskaičiuojamas sudėjus visas per 12 mėnesių apskaičiuotas mokesčio sumas. Gyventojui savarankiškai deklaracijoje nurodžius bendrą NT mokestinę vertę ir taikomą neapmokestinamąjį dydį, NT mokestis apskaičiuojamas automatiškai.

Šiuo metu Lietuvoje galioja tokie NT mokesčio tarifai:

  • nuo 150 tūkst. iki 300 tūkst. eurų, taikomas 0,5 proc. tarifas;
  • nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų, taikomas 1 proc. tarifas;
  • virš 500 tūkst. eurų, taikomas 2 proc. tarifas.

Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, neapmokestinamasis NT dydis yra 200 tūkst. eurų. Bendrai mokestinei vertei viršijus šią ribą taikomi tarifai:

  • nuo 200 tūkst. iki 390 tūkst. eurų, taikomas 0,5 proc. tarifas;
  • nuo 390 tūkst. iki 650 tūkst. eurų, taikomas 1 proc. tarifas;
  • virš 650 tūkst. eurų, taikomas 2 proc. tarifas.

Pvz. Jūs turite namą, butą, sodybą ir bendra viso šio turto mokestinė vertė yra 600.000 Eur. Gauname 150.000 Eur x 0 % + 150.000 Eur x 0,5 % + 200.000 Eur x 1 % + 100.000 Eur x 2 % = 4.750 Eur.

Reikėtų įsidėmėti, kad gyvenamosios paskirties nekilnojamas turtas apmokestinamas tuo atveju jei turto mokestinė vertė viršija 150.000 Eur (iki 2019 gruodžio 31 d. buvo 220.000 Eur) - tai yra pagrindas. Pvz.: Jūs nusipirkote butą už 200.000 Eur, kad tai yra rinkos vertė neabejojate, nes prieš pirkdami atlikote turto vertinimą.

NT mokestines vertes pagal unikalų numerį galite rasti čia. Nekilnojamojo turto objekto unikalų numerį galite sužinoti čia, įvedę nekilnojamojo turto adresą.

NT vertę sužinoti galima Registrų centro internetinėje svetainėje suvedus NT adresą, pagal kurį surandamas NT unikalus numeris (unikalaus numerio paiešką galite atlikti čia). Suvedus NT unikalų numerį galima lengvai sužinoti mokestinę NT vertę (NT vertės paieška čia).

Svarbu!

Kitos paskirties (komercinės, prekybos, viešbučių, sporto ir kt.) nekilnojamo turto objektams NTM tarifą nustato savivaldybės, jis gali svyruoti nuo 0,5 iki 3 %.

Už negyvenamos paskirties objektus NTM turi būti deklaruotas ir sumokėtas iki vasario 15 d.

Kaip užpildyti ir pateikti Gyventojo nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją KIT715?

Lengvatos ir išimtys

NT mokesčiu neapmokestinamas NT (arba jo dalis), kuris gyventojo naudojamas socialinei globai ir socialinei priežiūrai; pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti); švietimo darbui; kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai (kai gyventojas turi meno kūrėjo statusą), taip pat NT (ar jo dalis), esantis kapinių teritorijoje. Taip pat NT mokesčiu nėra apmokestinamas gyventojo turtas, kurį jis nuomoja įmonei.

Atkreiptinas dėmesys, kad NT mokestis mokamas ne nuo visų gyventojo nuosavybėje esančių NT objektų. Mokestis netaikomas turtui, kuris fizinio asmens naudojamas: socialinei globai ir priežiūrai; pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti; švietimo darbui.

Praktikoje yra atvejų, kai kitokios paskirties (pvz., viešbučių, poilsio) nekilnojamojo turto savininkai atskirų savivaldybių sprendimais yra atleidžiami nuo NT mokesčio mokėjimo. Tai gali būti taikoma tais atvejais, kai gyventojai faktiškai gyvena tokiame NT kaip gyvenamajame būste.

Be to, savivaldybių tarybos gali savo biudžeto sąskaita sumažinti arba visiškai atleisti nuo mokesčio fizinius asmenis, turinčius komercinės paskirties NT (pvz., administracinės, prekybos, maitinimo ar sporto paskirties patalpas).

Svarbu pažymėti, kad tais atvejais, kai gyventojai nekilnojamąjį turtą neterminuotai arba ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui perduoda naudotis juridiniams asmenims, mokestinę prievolę perima pastarieji.

Jei nesutinkate su nustatyta verte

S. Aliukonytė-Šnirienė sakė, kad NT mokestinė vertė atitinka NT vidutinę rinkos vertę.

NT vertinimą atlieka turto vertintojas - Registrų centras. Paprastai NT vidutinė rinkos vertė nustatoma atliekant NT masinį vertinimą kas 5 metus.

Atkreipiame dėmesį, kad kiekvieno NT vieneto ar objekto ataskaita nerengiama, t. y. kiekvienas objektas nėra įvertinamas atskirai. Dėl šios priežasties, atlikus NT masinį vertinimą ir nustačius objektų vertę tik tam tikroje teritorijoje, kai kuriais atvejais vidutinė rinkos vertė gali skirtis nuo įsigyjamo konkretaus objekto rinkos (ar pardavimo) kainos.

Jei po masinio turto vertinimo gyventojas nesutinka su nustatyta NT mokestine verte, per 3 mėnesius nuo vertės nustatymo jis gali kreiptis į Registrų centrą ir pateikti skundą.

Taip pat gyventojas vieną kartą per mokestinį laikotarpį (3 pirmus laikotarpio mėnesius) turi teisę Registrų centrui pateikti prašymą, jog NT mokestinė vertė būtų laikoma individualaus vertinimo metu nustatyta mokestinė vertė.

Deklaracijos patikslinimas ir konsultacijos

S. Aliukonytė-Šnirienė dėstė, kad jei NT mokesčio deklaraciją reikia patikslinti (gyventojo iniciatyva ar VMI dėl esančių klaidų arba pasikeitusių duomenų) gyventojas jau pateiktą deklaraciją gali koreguoti, jei nėra suėjusi teikimo senatis t. y. mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti galima už einamuosius ir 3 praėjusius kalendorinius metus.

Taigi, jei po deklaravimo termino buvo atliktas individualus vertinimas ir naujai nustatyta NT mokestinė vertė yra įregistruojama Registrų centre, tuomet mokesčių mokėtojas gali patikslinti jau pateiktą deklaraciją (jei už tą tikslinamą mokestinį laikotarpį nėra taikoma senatis).

Paklausimus dėl apskaičiuoto mokesčio dydžio arba paaiškinimus gyventojai gali pateikti elektroniniu būdu per „Mano VMI“ (Paslaugos > Užsakyti paslaugą > Paklausimai > Paklausimo pateikimas) taip bendruoju Mokesčių informacijos telefonu 1882.

Statistika

Kaip „Delfi“ informavo Valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė, už 2020 metus 17,8 tūkst. gyventojų pateikė NT mokesčio deklaracijas ir deklaravo mokėtiną 5,7 mln. eurų NT mokesčio sumą.

„Už 2021 metus valstybės biudžeto pajamų plane nurodyta, kad pajamos iš prabangaus NT mokesčio turėtų siekti 7 mln. eurų“, - sakė ji. Taigi šiemet tikimasi surinkti 1,3 mln. eurų daugiau.

Tačiau VMI atstovai kol kas negalėjo pasakyti, koks skaičius asmenų suneš šią sumą. „Šiuo metu vyksta duomenų perkėlimas į VMI informacines sistemas“, - paaiškino jie.

„Registrų centras kiekvienais metais atnaujina statinių vidutines rinkos vertes, tačiau kas 5 metus jos būna prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių skaičiuojamas NT mokestis. Tai šiemet gyventojai mokės pagal tas vertes, kurios buvo perskaičiuotos 2020 metų rudenį ir įsigaliojo 2021 metų sausio 1 dieną. Pernai perskaičiuotos vertės mokestinėmis bus laikomos ateinančius 5 metus“, - informavo atstovas Mindaugas Samkus.

Kada atsiranda prievolė teikti deklaraciją?

Deklaraciją KIT715 teikti ir nekilnojamojo turto mokestį mokėti reikia tada, kai fizinio asmens turimo nekilnojamo turto (gyvenamosios paskirties, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių) bendra mokestinė vertė viršija 150 000 eurų.

Asmenims auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat auginantiems vaiką su negalia (įvaikį) iki 18 metų, vyresnį vaiką su negalia (įvaikį), kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis, nekilnojamo turto deklaravimo ir mokesčio mokėjimo prievolė atsiranda, jeigu prieš tai išvardinto nekilnojamo turto bendra mokestinė vertė viršija 200 000 eurų.

Ar galima pateikti bendrą šeimos deklaraciją?

Gyventojas turi pateikti ne šeimos, o individualią deklaraciją KIT715.

Už šeimos narių asmenine, bendrosios jungtinės nuosavybės ir / arba dalinės nuosavybės teise valdomą ar jų įsigyjamą apmokestinamąjį nekilnojamąjį turtą deklaraciją teikia kiekvienas iš sutuoktinių atskirai, nes neapmokestinamoji vertė 150 000 eurų (arba atitinkamai 200 000 eurų) taikoma kiekvienam individualiai.

Atkreipiame dėmesį, jog neįregistravus bendrosios jungtinės nuosavybės Nekilnojamojo turto registre, Valstybinė mokesčių inspekcija preziumuoja, jog nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso vienam iš sutuoktinių ir neapmokestinamas dydis bus taikomas tik vienam asmeniui, t. y. nekilnojamojo turto vertė nebus dalinama sutuoktiniams lygiomis dalimis.

Individuali neapmokestinamoji nekilnojamojo turto vertė kiekvienam sutuoktiniui gali būti taikoma atskirai, jeigu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas juridinis faktas - bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Todėl sutuoktiniai, norintys prisitaikyti individualią neapmokestinamąją nekilnojamojo turto vertę, turėtų kreiptis į Valstybės įmonės Registrų centro bet kurį teritorinį padalinį su prašymu dėl juridinio fakto apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę įregistravimo.

Tad svarbu nepamiršti pasitikrinti, ar jūsų turimas NT atitinka apmokestinamojo turto kriterijus.

Gruodis - ne tik jaukiausių metų švenčių laukimas, bet ir metas, kai verta prisiminti svarbius finansinius įsipareigojimus. Vienas tokių - nekilnojamojo turto mokestis.

Kiekvienas asmuo, turintis NT, gali pasinaudoti neapmokestinama suma - 150 000 arba 200 000 eurų, priklausomai nuo lengvatų. Kai turtas priklauso abiem sutuoktiniams bendrai (bendroji jungtinė nuosavybė), jo vertė dalijama per pusę, ir kiekvienam iš jų taikoma atskira neapmokestinama suma.

tags: #nekilnojamo #turto #mokestis #uz #bendra #nuosavybe