Nekilnojamojo Turto Nuosavybės Teisės Įgijimo Būdai Lietuvoje

Nuosavybės teisė yra viena pagrindinių teisių, užtikrinančių asmens galimybę valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Lietuvoje nuosavybės teisės įgijimo būdai yra reglamentuojami Civilinio kodekso (CK) ir kitų įstatymų. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius nekilnojamojo turto nuosavybės teisės įgijimo būdus.

Nuosavybės Teisės Įgijimo Pagrindai

Nuosavybės teisę galima įgyti įvairiais būdais, kurie skirstomi į pirminius ir išvestinius. Įgyjant nuosavybės teisę pagal išvestinius būdus, įvyksta teisės perėmimas, o pagal pirminius - ne. Pagal pirminius įgijimo būdus įgijusiam nuosavybės teisę jokie šios teisės apsunkinimai negali būti nustatyti.

Civilinis kodeksas numato šiuos pagrindinius nuosavybės teisės įgijimo būdus:

• Sandoriai (pirkimas-pardavimas, dovanojimas, mainai ir kt.);
• Paveldėjimas;
• Naujo daikto pagaminimas;
• Bešeimininkio daikto įsigijimas;
• Radinio įsigijimas;
• Įgyjamoji senatis;
• Kiti įstatymų nustatyti pagrindai.

Sandoriai

Dažniausiai nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą įgyjama sandorių pagrindu. Tai gali būti pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų sutartys. Pagal CK 4.49 straipsnį, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas CK 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius.

Įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo (CK 1.75 str.).

Paveldėjimas

Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą gali būti įgyjama paveldėjimo būdu. Norint įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Kai nuomininkas - fizinis asmuo, išsinuomojęs nekilnojamąjį daiktą, miršta, jo teisės ir pareigos pereina įpėdiniams, jeigu įstatymai ar nuomos sutartis nenustato ko kita (CK 4.253 str.).

Naujo Daikto Pagaminimas

Asmuo, pagaminęs naują daiktą iš svetimos medžiagos, tampa daikto savininku, jeigu darbo vertė yra didesnė už medžiagos vertę ir jeigu, be to, šis asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti, kad medžiaga priklauso kitam. Jeigu medžiagos vertė yra didesnė už daikto pagaminimo vertę, daikto savininku pripažįstamas medžiagos savininkas (CK 4.55 str.).

Bešeimininkio Daikto Įsigijimas

Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą (CK 4.58 str.).

Radinio Įsigijimas

Radęs pamestą daiktą asmuo privalo grąžinti jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas. Daiktą radęs asmuo ar policija perduotą rastąjį daiktą privalo saugoti šešis mėnesius. Saugojimo metu radiniu negalima naudotis. Jeigu per tą laiką paaiškėja daiktą pametęs asmuo, daiktas jam grąžinamas, bet prieš tai jis turi atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas. Jeigu pametęs daiktą asmuo per nurodytą laiką nepaaiškėja, daiktas neatlygintinai pereina radusiojo nuosavybėn su sąlyga, kad šis sutinka atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas, jei radinį saugojo ne jis (CK 4.62 str.).

Jeigu bešeimininkis ir rastas daiktas dėl ilgo laikymo gali sugesti ar prarasti dalį vertės, tai policija, finansų, kontrolės ar savivaldybės institucija privalo imtis priemonių, kad daiktas, esant galimybei, būtų parduotas, o už jį gauti pinigai išsaugoti pametusiam ar kitaip praradusiam daiktą asmeniui (CK 4.63 str.).

Įgyjamoji Senatis

Pagal CK 4.68 straipsnį, asmuo, kuris sąžiningai įgijo daiktą, tačiau nuosavybės teisės neįregistravo, arba kuris sąžiningai valdo daiktą kaip savą daugiau kaip dešimt metų, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, kai yra įgyjamoji senatis, nustatoma pagal daikto buvimo vietos valstybės teisę.

Svarbu pažymėti, kad įgyjamoji senatis taikoma tik tuo atveju, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

tags: #nekilnojamo #turto #nuosavybes #teise