Nekilnojamojo turto registravimas yra svarbus procesas, užtikrinantis nuosavybės teisių apsaugą ir leidžiantis saugiai vykdyti sandorius. Pilietis, įsigijęs žemę ar pastatus, tačiau neįregistravęs jų Nekilnojamojo turto registre, negali savo turto valdyti, o tam tikrais atvejais gali net jo netekti. Kol naujasis savininkas neįregistruoja savo įsigyto turto, mokesčių inspekcija žemės ir kito nekilnojamojo turto mokesčius toliau skaičiuoja registre užfiksuotam senajam savininkui.
Jei naujasis savininkas neįregistruoja nuosavybės teisės į savo įsigytą turtą, buvęs savininkas gali jį dar kartą parduoti, išnuomoti ar įkeisti. Pavyzdžiui, turtą pardavęs asmuo po sandorio gali pasitikrinti registre, ar pirkėjas įregistravo savo teises. Pamatęs, kad tai dar nepadaryta, jis gali išsiimti pažymą kitam sandoriui ir įkeisti, išnuomoti ar net perleisti turtą kitam asmeniui. Jei pastarasis pirma įregistruos savo nuosavybės teises, tai teisme aiškinantis abiejų savininkų teisę į tą patį turtą, pirmenybė bus teikiama turtą įregistravusiam asmeniui. Tai labai aktualu ir tvarkant paveldėjimo dokumentus, kai miršta turto savininkas.
Nekilnojamojo turto registro įstatymas nustato, jog daiktines teises įgijęs asmuo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui kartu su prašymu įregistruoti šias teises turi pateikti dokumentus, patvirtinančius prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Todėl asmenys, norėdami įregistruoti savo nuosavybės teises į kaimo vietovėje esančius senus statinius, susiduria su problema, kurie dokumentai patvirtina šios teisės atsiradimą ir yra teiktini. Ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas, ir iki šio įstatymo įsigaliojo galioję nuosavybės teisių registravimą reglamentavę teisės aktai, šio klausimo detaliai nereglamentavo; įstatyme nurodyti tik bendri nuosavybės teisių įregistravimo pagrindai.
Nurodyta problema pirmą kartą buvo aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bendroje konsultacijoje dėl Nekilnojamojo turto registro įstatymo normų taikymo, kurioje buvo apibendrinti nuosavybės teisių į pastatus, esančius kaimo vietovėje, registravimo pagrindai. Šie pagrindai vėliau buvo įtvirtinti ir Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 patvirtintame Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąraše.
Nuosavybės Teisės Įteisinimo Tvarka
Komentuojant nurodytu Vyriausybės nutarimu patvirtintą dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašą, būtina pažymėti, jog nuosavybės teisės į statinius, esančius kaimo vietovėje, įteisinimo tvarka priklauso nuo to, kada ir kokiu teisiniu pagrindu asmuo įgijo pastatus. Nuosavybės teisės atsiradimas siejamas su šios teisės atsiradimo momentu galiojusiais įstatymais, t. y. dokumentai, su kuriais siejamas nuosavybės teisės atsiradimas, turi atitikti jų sudarymo momentu galiojusių teisės aktų reikalavimus.
Jeigu gyvenamasis namas ar kiti pastatai buvo pastatyti laikantis statybos metu galiojusių teisės aktų, tai statyba yra teisėta. Iki 1991-07-25 kaimo vietovėje pastatytas namas turėjo būti įregistruotas Darbo žmonių deputatų tarybos (toliau - DŽDT) vykdomojo komiteto vedamose ūkinėse knygose kaip namų valda. Namų valdos sąvoka apėmė gyvenamąjį namą bei kitus pastatus (ūkiniai pastatai, garažas ir t.t.), kaip gyvenamojo namo priklausinius. Nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, atsiradusi sandorio pagrindu, gali būti registruojama, jeigu sandoris atitiko jo sudarymo metu galiojusių įstatymų reikalavimus.
Iki 1949 m. balandžio 14 d. galioję įstatymai nustatė, jog nuosavybės teisė į daiktą, tame tarpe ir į pastatus, atsirasdavo nuo sandorio sudarymo, t. y. įstatyme nebuvo reikalavimo sandorį, kurio pagrindu atsirado nuosavybės teisė į pastatus, tvirtinti notariškai ir registruoti. Todėl iki minėtos datos sudaryti ir galiojantys sandoriai patvirtina nuosavybės teisės į pastatus atsiradimą ir jų pagrindu turi būti Nekilnojamojo turto registre registruojami tiek pastatai, tiek ir nuosavybės teisės į juos.
1949 m. balandžio 14 d. teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimą reglamentuojantys įstatymai buvo pakeisti, nustatant, kad trobesių pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir įregistruota atitinkamame komunaliniame skyriuje, nes tik šios registracijos pagrindu atsirasdavo nuosavybės teisė į pastatus. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir nuo 1965 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame 1964 m. Lietuvos civiliniame kodekse. Kaimo vietovėje ši registravimo tvarka galiojo iki 1991 m. liepos 25 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos įsigaliojimo. Pagal šią instrukciją pastatai tiek kaimo, tiek miesto vietovėje buvo pradėti registruoti valstybiniuose inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuruose.
Reikalavimai Dokumentams
Taigi, jeigu pastatai buvo pastatyti iki minėtos instrukcijos įsigaliojimo, tai jie registruojami Nekilnojamojo turto registre registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises į jį ir:
- jeigu statiniai pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai - savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose;
- jeigu statiniai pastatyti nuo 1989 m. sausio 1 d. iki 1991 m. liepos 25 d. įskaitytinai - savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose ir dokumentus, patvirtinančius statybos teisėtumo faktą.
Jeigu pastatai buvo įgyti po 1949 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokio sandorio pagrindu ir šis sandoris buvo įregistruotas ūkinėse knygose, tai kartu su prašymu įregistruoti pastatus ir nuosavybės teisę į juos, be sandorį patvirtinančio dokumento, turi būti pateikti ir dokumentai, patvirtinantys sandorio, kurio pagrindu buvo įgyta nuosavybės teisė, įregistravimo vietinio vykdomojo komiteto ūkinėse knygose, faktą. Dokumentais, patvirtinančiais sandorio, kurio pagrindu buvo įgyta nuosavybės teisė, ar pastatyto statinio įregistravimo vietinio vykdomojo komiteto ūkinėse knygose faktą, gali būti seniūnų, merų išduotos pažymos apie tai, kad vietinio vykdomojo komiteto vestose ūkinėse knygose yra atitinkami įrašai apie pastatus ir jų savininką. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas reikalauja, jog šiuose dokumentuose namų valdą sudarantys pastatai būtų identifikuoti.
Jeigu ūkinės knygos, kuriose buvo padaryti atitinkami įrašai, neišlikusios, dingusios, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl pastato valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo. Pažymėtina, kad pastatų valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymas negalimas, jeigu statytojo pastatyti pastatai (namų valda) ūkinėse knygose apskritai nebuvo įregistruoti, nes tai reiškia, jog statybos metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka jie nebuvo pripažinti tinkamais naudoti. Tokiu atveju statiniai ir daiktinės teisės į juos gali būti įregistruojami tik suinteresuoto asmens inicijuojamų viešojo administravimo procedūrų metu priimtų individualių teisės aktų, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą sudarančių sąlygas šiam viešojo administravimo veiksmui atlikti, pagrindu.
Jeigu įstatymų nustatytais atvejais ūkinėje knygoje nebuvo įregistruotas sandoris, kurio pagrindu buvo įgyti pastatai, tai nuosavybės teisė taip pat neatsirado, kadangi nebuvo vieno faktinės sudėties, kurios pagrindu atsiranda nuosavybė teisė, elemento - sandorio registracijos. Tačiau esant šioms aplinkybėms, asmuo, valdantis pastatus neįregistruoto sandorio pagrindu, turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl nuosavybės teisės į pastatus įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Jeigu pastatų savininkas yra miręs, jo įpėdiniai, priėmę palikimą, turi teisę įregistruoti nuosavybės teises į pastatus, jeigu ūkinėse knygose yra pažymėta apie pastatų paveldėjimą ir pastatai įtraukti į apskaitą įpėdinių vardu. Tačiau būtina atsižvelgti į palikimo priėmimo momentą. Jeigu palikimas atsirado ir yra įpėdinių priimtas iki 1964 m. Lietuvos civilinio kodekso įsigaliojimo (1965-01-01), bei vykdomojo komiteto ūkinėje knygoje yra įrašas apie palikimo priėmimą, tai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikiama savivaldybės ar archyvo išduota pažyma apie įrašus ūkinėje knygoje. Įpėdinis, priėmęs palikimą po 1965-01-01, kartu su prašymu įregistruoti nuosavybės teises be nurodytos pažymos apie įrašus ūkinėje knygoje privalo pateikti paveldėjimo teisės liudijimą.
Kai gyvenamajame name gyvena buvusio savininko įpėdinis, tačiau ūkinėse knygose namas yra įtrauktas į apskaitą mirusiojo vardu, ir įpėdinis neturi dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktą (t. y. asmuo neturi paveldėjimo teisės liudijimo), įpėdinis turi teisę kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Tačiau praktikoje registruojant asmenų teises į senos statybos pastatus, esančius kaimo vietovėje, susiduriama ir su kitomis problemomis. Antai, nutarimu patvirtintame sąraše yra nurodoma, jog į pastatytus senus pastatus nuosavybės teisės turi būti registruojamos registro tvarkytojui pateikus savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose. Archyvas asmenims išduoda patvirtintą ūkinės knygos kopiją dalyje dėl įrašų apie asmenis dominančius pastatus. Tačiau nurodytuose archyvo dokumentuose dažniausiai asmens valdomi pastatai nėra identifikuoti, nėra nurodytas jų įgijimo pagrindas. Todėl valstybės įmonė Registrų centras papildomai reikalauja ir savivaldybės (seniūno) pažymos apie įrašus ūkinėse knygose.
Dauguma seniūnijų vykdomojo komiteto vestas ūkines knygas yra perdavusios archyvams, todėl neturi galimybės išduoti atitinkamos pažymos apie įrašus šiose knygose. Be to, vykdomojo komiteto vestose ūkinėse knygose įrašai dažniausiai yra padaryti rusų kalba, todėl archyvo išduotas ūkinės knygos kopijas, prieš pateikiant registro tvarkytojui, reikia išversti į lietuvių kalbą. Paprastai verčiamų dokumentų apimtys yra didelės, kadangi ūkinėse knygose buvo aprašoma ne tik asmens vardu įregistruota namų valda, bet ir šeimos sudėtis, turimas ūkis ir t. t. Tokiu būdu, dokumentų vertimas dažnai kainuoja kelis ar net keliasdešimt kartų daugiau už registro tvarkytojui sumokamą atlyginimą už daiktinių teisių įregistravimą.
Civilinio Kodekso Pakeitimai
Naujasis Civilinis kodeksas, išaiškinantis, kada atsiranda nuosavybės teisė, įsigaliojo 2001 m. Senajame Civiliniame kodekse nuosavybės teisės atsiradimas apibrėžtas labai paprastai - ji atsiranda nuo turto įregistravimo viešajame registre momento (įsigytą turtą buvo privaloma įregistruoti per 3 mėn.).
Naujasis Civilinis kodeksas apibrėžia, kad nuosavybės teisė atsiranda, kai patvirtinama turto perleidimo sutartis ir tas turtas pagal priėmimo ir perdavimo aktą perduodamas naujajam savininkui. Taigi nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo įgijėjui momento. Privalomos registracijos čia jau lyg ir nėra, kaip ir daugelyje Europos šalių (remiantis jų patirtimi buvo parengtas ir mūsų Civilinis kodeksas).
Kita vertus, tas pats Civilinis kodeksas sako, kad teisiškai disponuoti (valdyti, t. y. parduoti, pirkti, mainyti, dovanoti, paveldėti ir pan.) turtu negalima, kol jis neįregistruojamas. Naujasis Civilinis kodeksas nebenumato termino, per kurį įgytas turtas turi būti įregistruotas.
Notaro Vaidmuo
Pats svarbiausias tuose sandoriuose yra notarų vaidmuo. Tvirtindami sandorį, jie prisiima ir visą atsakomybę už tai, kad abi šalys geranoriškai susitartų: viena - turtą perleisti, kita - įsigyti, nežiūrint, kokios sąlygos yra su tuo turtu susijusios (tarkim, turtas yra įkeistas, taigi notaras turi apie tai perspėti pirkėją, nes šiam reikės prisiimti su turtu susijusius įsipareigojimus).
Visi notarai yra prisijungę prie registro duomenų bankų, kad galėtų užtikrinti vartotojams duomenų patikimumą. Įstatymai juos įpareigoja prieš tvirtinant sandorį patikrinti, ar turto būklė tikrai yra tokia, kokia įrašyta pirkimo ir pardavimo dokumentuose.
Notarai privalo įspėti ir įspėja žmones, kad šie registruotų turtą. Ši sąlyga yra įrašyta ir turto pirkimo bei pardavimo sutartyje, tačiau vis tiek pasitaiko atvejų, kad žmonės to nepadaro, o paskui patys nukenčia.
Notaras, patvirtinęs sandorį dėl turto pirkimo ir pardavimo, tą pačią ar (vėliausiai) kitą dieną informuoja apie tai registro duomenų banko tvarkytoją.
Svarbu: Pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis pasirašoma pas notarą, kuomet nekilnojamojo turto pardavėjas turi visas reikalingas pažymas, leidimus ir kt. dokumentus sandoriui sudaryti, o pirkėjui yra išduotas banko garantinis raštas dėl paskolos suteikimo arba jau yra pasirašyta kredito sutartis.
Turto Registracijos Kainos
Turto registracijos kaina yra socialiai orientuota į dabartinės mūsų visuomenės išgales. Tarkim, 50 tūkst. Lt vertės turto registracija kainuoja tik 20 Lt, o pati didžiausia registracijos kaina už milijoninį turtą neviršija 1 tūkst. Lt. Turto registracijos tinklas veikia visuose rajonuose ir miestuose. Visus dokumentus, susijusius su turto tvarkymu, žmogus gali užsakyti ten, kur pats gyvena.
Supaprastinta Tvarka Seniems Statiniams
Vyriausybė 2003 m. vasario 26 d. priėmė nutarimą “Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, registruojant senus statinius”. Šiuo nutarimu supaprastinta tvarka pateikti dokumentus, įrodančius teises į pastatus, statytus iki 1989 m. Dabar pakanka seniūno pažymos, kad Ūkinėse knygose yra įrašas apie tai, kas valdo vieną ar kitą pastatą.
Žmonių patogumui Vyriausybė priėmė nutarimą Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonę nuo 2003 m. balandžio 1 d.
Reikalingi Dokumentai Nekilnojamojo Turto Registravimui
Šiame skyriuje pateikiamas dokumentų sąrašas, reikalingas registruojant nekilnojamąjį turtą Lietuvoje:
- Būsto nuosavybės dokumentai: objekto pirkimo-pardavimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas, privatizavimo, dovanojimo ar kita sutartis.
- Nekilnojamojo turto registro pažyma: užsakoma Registrų centre.
- Inventorizacijos byla: schema, patvirtinanti baigtinį būsto planą.
- Asmens tapatybės dokumentai: pasas arba tapatybės kortelė.
- Pažymos apie skolas: atsiskaitymo už komunalines paslaugas bei bendrijos pažyma.
- Energinio naudingumo sertifikatas: užsakomas notarų biure arba tiesiogiai iš įgaliotų specialistų.
Svarbu: Rekomenduojama įvertinti, ar visi būtini dokumentai yra tvarkingi, vos paskelbus apie būsto pardavimą. Nors dalį reikalingų pažymų paruošti galima tik artėjant sandoriui notarų biure, tam tikri dokumentai gali būti sutvarkyti ir iš anksto.
Jei vėliau atliekamas kapitalinis būsto remontas, kurio metu pakeičiamas būsto išplanavimas, inventorizacija turi būti atliekama iš naujo. Byla, kuri pateikiama pirkėjams notarinio sandorio metu, turi atvaizduoti esamą nekilnojamojo turto objekto išplanavimą.
Sulaukus galutinio pasiūlymo ir pasirašius preliminariąją būsto pirkimo-pardavimo sutartį, pradedamas dokumentų notariniam sandoriui rengimas.
Kiekvieno būsto pardavimo atveju, notariniam sandoriui reikalingas pastato energinio naudingumo sertifikatas.
Svarbu: Kiekvienas sandoris - unikalus. Dėl tikslaus dokumentų sąrašo patartina konsultuotis su nekilnojamojo turto brokeriu arba notaru.
Papildomi Aspektai
- NT vertinimas, kuris turėtų būti atliekamas prieš pasirašant preliminariąją sutartį.
- Preliminarioji sutartis turi būti rašytinės formos.
- Pirkimo-pardavimo sutarties tvirtinimo pas notarą kaina 0,45-0,5 proc. nuo sandorio sumos.
- Registruojant nuosavybės teisę į įsigytą NT pasirenkate terminą, per kurį pageidaujate, kad turtas būtų įregistruotas.
Prisijungimas Prie Registrų Centro Savitarnos
Prie Registrų centro savitarnos gali prisijungti asmenys turintys galimybę pasinaudoti elektronio identifikavimo priemonėmis bei norintys gauti registrų centro paslaugas elektroniniu būdu. Savitarnos paslaugomis gali naudotis fiziniai asmenys bei juridinių asmenų atstovai. Gyventojai gali peržiūrėti informaciją bei gauti duomenis apie savo nuosavybės teise valdomą nekilnojamą turtą.
Registrų centro savitarnos sistema yra sukurta taip, kad ja asmenys gali pasinaudoti tuojau pat, be išankstinių sutarčių, registracijų, prašymų ar įsipareigojimų. Tai itin patogu, kadangi prisijungimui pakanka turėti sertifikuotą elektroinės atpažinties priemonę (žr. Norėdami prisijungti prie Registrų centro turėsite praeiti iPasas tapatybės nustatymo internete procedūrą. Atlikę šį žingsnį galėsite pasinaudoti visomis registrų centro paslaugomis.
Prisijungimui prie registrų centro sistemos pakanka turėti mobilųjį parašą ar kitą elektroinės atpažinties priemonę kuri naudojama prisijungimui prie Elektroninių valdžios vartų ar Internetinės bankininkystės sistemų. Kartais dėl sistemų atnaujinimo darbų ar ryšio sutrikimų nesuveikia mobilaus parašo sistema ar kita autentifikacijos posistemė.
Fiziniai asmenys norintys teikti ar gauti informaciją iš nekilnojamojo turto registro (kadastro). Juridiniai asmenys (jų vadovai arba kiti įgalioti atstovai) norintys pasinaudoti juridiniu asmenų registro teikiamomis paslaugomis.
Nekilnojamojo Turto Mokestis
Nekilnojamojo turto (toliau ― NT) mokestis yra skaičiuojamas nuo visų Jums priklausančių, įsigyjamų NT objektų (gyventojams už komercinės paskirties, o juridiniams asmenims už visą nuosavybės teise priklausantį, įsigyjamą ar ir perimtą iš fizinio asmens nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį)), bendros mokestinės vertės.
Masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto objekto mokestinę vertę galima sužinoti Valstybės įmonės Registrų centras svetainėje įvedus NT unikalų numerį. Unikalus numeris yra suteiktas kiekvienam registruotam objektui. Naujai nustatytos NT objektų mokestinės vertės nekilnojamojo turto mokesčiui apskaičiuoti naudojamos 5 metus, pradedant nuo 2021 m. mokestinio laikotarpio.
Gyventojai neatlygintinai vieną kartą per mokestinį laikotarpį gali užsisakyti Nekilnojamojo turto mokestinės vertės išrašą vienam NT objektui arba (savininkui paprašius) visiems NT objektams esantiems viename registre. Registrų centras per 7 darbo dienas parengia ir įteikia Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodoma nekilnojamojo turto objekto mokestinė vertė.
Kaip Užsakyti Pažymą?
Į Registrų centrą dėl pažymos užsakymo galite kreiptis keliais būdais:
- Elektroniniu būdu per Registrų centro klientų savitarnos sistemą išskyrus turtui, kuris turi būti vertinamas išlaidų (kaštų) metodu.
- El. paštu išsiuntus užpildytą ir e. parašu pasirašytą laisvos formos prašymą el.
Jeigu išraše esančio NT objekto vertės nustatymo būdas yra „Atkuriamoji vertė“ ir nustatymo data yra anksčiau nei 5 metai, arba neradote ieškomo NT objekto mokestinės vertės Registrų centro internetinėje svetainėje, pvz.: Jums reikia kreiptis į Registrų centrą ir užsakyti NT vidutinės rinkos ir / ar mokestinės vertės perskaičiavimą vienu iš aukščiau nurodytų būdų.
Vidutinės rinkos vertės apskaičiavimas išlaidų (kaštų) metodu atliekamas NT, kurio vidutinė rinkos vertė nėra nustatoma masinio vertinimo būdu (pvz. sandėliavimo, pramoniniai ir inžineriniai statiniai, kūrybinės dirbtuvės ir pan.). Apskaičiuotos vidutinės rinkos vertės mokesčiams galioja ne ilgiau nei 5 metus.
Jei jums priklauso tik dalis NT objekto, tuomet tos dalies mokestinė vertė apskaičiuojama visą NT objekto vertę padauginus iš turimos dalies. Pvz.: jums priklauso 1/3 administracinės patalpos, kurio mokestinė vertė yra 12 000 eurų, tai turimos dalies mokestinė vertė 12 000 eurų x 1/3 = 4 000 eurų.
Mokesčio tarifus nustato savivaldybės - nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Savivaldybių sprendimus dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų rasite čia. Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 formoje yra nurodoma savivaldybėje esančio nuosavo ar perimto nekilnojamojo turto, apmokestinamo pagal nurodytą tarifą, vertė. Jei turite keletą NT objektų vienoje savivaldybėje, tuomet jų vertes turite sudėti, jei tiems objektams yra taikomas tas pats mokesčio tarifas.
Turto Registravimo Problemos
Viena rimčiausių kliūčių, su kuria susidurdavo SAPARD paramai gauti verslo planus rengiančios firmos, buvo jų klientų neįregistruotas nekilnojamasis turtas - žemė ir pastatai. Paskutiniaisiais metais padėtis šioje srityje gerokai pasikeitė. Dabar tie, kurie teikia projektus ES struktūrinei paramai gauti, turtą ir nuosavybės teises į jį yra įsiregistravę, tačiau daugeliui žemės ūkio subjektų ši veiklos sritis vis dar kelia rimtų problemų.
Akmenės r. žemės ūkio skyriaus vedėja Julija Juškienė pasakoja, kad nuosavybės teisių į žemę ir pastatus dažniausiai neįteisina smulkieji ūkininkai, nes jiems tai yra per brangios procedūros: reikia sklypą išmatuoti, parengti projektą, eiti pas notarą ir pan.
„Labai daug neregistruoto turto kaime, ir tai yra pagrindinė kliūtis, neleidžianti žmonėms teikti paraiškų ES struktūrinei paramai gauti. Pinigų jie dar kaip nors sukrapštytų, dabar jau bankų palūkanos nedidelės, labai gelbsti ir Paskolų garantijų fondas, kuris ir konsultuoja, ir palūkanas dengia, bet turto registravimo problemos lieka neišspręstos“, - aiškina J. Juškienė.
Pasak jos, ūkininkai kelia klausimą, kodėl valstybinė įmonė ima už paslaugas didelius pinigus, kai, tarkim, rajono žemės ūkio skyrius paslaugas jiems teikia nemokamai.
Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis sako manantis, kad ne tik smulkieji, bet ir bendrovės nėra įteisinusios viso savo turto. „Bendrovės turto yra įregistravusios tiek, kiek to būtinai reikėjo SAPARD ar dabar ES struktūrinių fondų paramai gauti - vieną ar du pastatus įregistravo, kad gautų valdos numerį, taip ir sustota, nes tai nepakeliama našta, prakeiktai brangu“, - piktinasi J. Sviderskis.
Pasak jo, Žemės ūkio ministerija paleido Registrų centrą iš savo reguliavimo srities (anksčiau ji buvo viena iš steigėjų). „Dabar jis yra Teisingumo ministerijos žinioje, tai jo niekas nebegali suvaldyti. Valdininkai susikūrė aplink save tokį gaubtą, pro kurį niekas negali prasiskverbti.
Pakruojo r. Žvirblonių žemės ūkio bendrovės statybos inžinierius Algimantas Bulskis sakosi kaip tik šiuo metu dirbantis, anot jo, šį Sizifo darbą - turįs įregistruoti visą bendrovės turtą.
tags: #nekilnojamo #turto #nuosavybes #teisiu #iteisinimas