Nekilnojamojo turto operacijų sektorius Lietuvoje, kaip ir kitos paslaugų sritys, turi gilias istorines šaknis. Buitinės paslaugos atsirado kartu su amatais.
Amatininkai, be prekių gamybos pardavimui, teikė ir paslaugas pagal užsakymus. Iki 13 a. amatai plito iš Skandinavijos ir Rusios, 17 a. - iš Livonijos (Rygos). Nuo 14 a. Lietuvos didieji kunigaikščiai ėmė skatinti amatininkystę, miestuose plėtojosi batsiuvystė, kailiadirbystė, stalių ir kitų gaminių gamyba. 1383 Jogaila išleido privilegiją amatininkams, vykstantiems į Lietuvą iš Lenkijos.
Lietuvos I (1529) ir III (1588) Statutuose minimi dvidešimt penkių veiklos rūšių amatininkai: kalviai, mūrininkai, siuvėjai, plytininkai, kailiadirbiai, odininkai, račiai, kubiliai, puodžiai, degutininkai, anglininkai, rūdininkai, ginkladirbiai, dailidės ir kiti. 15-16 a. miestuose kūrėsi amatininkų cechai. Kiekvienas jų dažniausiai turėjo tam tikros veiklos monopolį.
Cechai gynė amatininkų interesus, padėdavo apsirūpinti žaliavomis, perduoti patirtį, pasidalyti veiklos teritoriją. Vilniuje pirmieji cechai (auksakalių ir siuvėjų) susikūrė 1495. 1795 jau veikė 38 cechai, juose dirbo 860 meistrų, 310 pameistrių, 420 mokinių. 1852 veikė 1862 cechai, juose dirbo 1990 meistrų, 1300 pameistrių, 1990 mokinių.
Kurį laiką Abiejų Tautų Respublikoje amatininkų cechų nariais galėjo būti tik krikščionys. 17 a. prie dvarų atsirado dirbtuvių (susikūrė dvarų pramonė), jos gamindavo rinkai ir priimdavo užsakymus iš pasiturinčių gyventojų. 16-17 a. pradėtos statyti privačios ir viešosios miesto pirtys, 19 a. pabaigoje veikė 11 pirčių. 1853-1886 panaikinti visi žydų ir vokiečių amatininkų cechai.
Daugėjant manufaktūrų ir fabrikų amatininkų cechų reikšmė mažėjo ir 19 a. 1914 Lietuvos miestuose veikė 15, 1935 (be Vilniaus krašto) - 38 viešosios pirtys. 1918-1940 ypač populiarios buvo dailidžių, krosnininkų, račių, kalvių, batsiuvių, siuvėjų, kailiadirbių, karšėjų, vėlėjų paslaugos.
Nedidelės paslaugų artelės greitai iširdavo. Daugiausia buvo privačių šeimyninių dirbtuvėlių; 1939 (be Klaipėdos krašto) jų veikė apie 34 000, jose dirbo apie 70 000 amatininkų. Apie 30 % paslaugas teikiančių amatininkų dar vertėsi ir žemdirbyste. Iki 20 a. vidurio buvo keliaujančiųjų siuvėjų, dailidžių, krosnininkų, statybininkų.
1940 SSRS okupavus Lietuvą sovietinė valdžia amatininkus subūrė į valstybės reguliuojamas arteles. Per Antrąjį pasaulinį karą jos iširo. 1945 panašiu principu sudaryti buitinio aptarnavimo kooperatyvai, pavaldūs Verslinės kooperacijos valdybai (1950-1952 taryba, nuo 1953 sąjunga). Jai priklausė 110 kooperatyvų (daugiausia kirpyklų, siuvyklų, avalynės dirbtuvių), jose dirbo apie 10 000 darbuotojų.
30 didelių kooperatyvų 1956 pertvarkyta į fabrikus, gamyklas ir perduota Vietinės pramonės bei Lengvosios pramonės ministerijoms. 1962 įsteigta Vyriausioji buitinio gyventojų aptarnavimo valdyba, 1966 pertvarkyta į Buitinio gyventojų aptarnavimo ministeriją, kooperatyvai pertvarkyti į buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatus ir specializuotas (autoserviso, buitinės technikos remonto ir kitas) įmones.
Kombinatai buvo kuriami teritoriniu principu (aptarnavo tam tikro rajono ar miesto gyventojus). Į jų sudėtį įėjo įvairios dirbtuvės (cechai) ir ateljė, pirtys, skalbyklos, kirpyklos, laidojimo ir informacijos biurai, nuomos punktai ir kitos įmonės. 1965 jau veikė 3139 buitinių paslaugų įmonės, 1974 - 4704 (jose dirbo 31 500 žmonių), 1985 - 3473 (iš jų - 636 kirpyklos, 461 siuvimo ir galanterijos gaminių įmonė, 386 pirtys ir dušai, 236 avalynės siuvimo ir taisymo įmonės, 221 fotografijos ir kino ateljė, 174 ritualinių paslaugų, 119 trikotažo mezgimo ir taisymo, 103 transporto priemonių remonto ir techninės priežiūros įmonės). 7 dešimtmetyje pradėjo plisti žinybų suomiškosios pirtys (saunos), 9 dešimtmetyje miestuose pradėti statyti pirčių kompleksai su karšto garo ir sauso kaitinimosi patalpomis, dušais, voniomis (kai kur buvo įrengti kontrastiniai baseinai, vandens kaskados, teikiamos masažo, gydymo šviesa paslaugos).
8 dešimtmetyje įkurti buitinių paslaugų įmonių respublikiniai ir miestų gamybiniai susivienijimai. 1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Buitinio gyventojų aptarnavimo ministerija ir paslaugų įmonių respublikiniai susivienijimai panaikinti, buitinio aptarnavimo kombinatai tapo buitinio gyventojų aptarnavimo įmonėmis ir perduoti miestų bei rajonų savivaldybėms. 1991 pradžioje veikė 63 specializuotos įmonės, 53 buitinių paslaugų kompleksai, 121 buities namai (juose buvo kirpykla, siuvykla, mezgykla, avalynės, buitinės technikos, laikrodžių taisyklos), 2355 ateljė, 704 kompleksiniai priėmimo punktai, buitines paslaugas teikė 33 440 darbuotojų.
1991 pradėta privatizuoti paslaugų įmones. Dalis didelių specializuotų įmonių tapo akcinėmis bendrovėmis, kitos suskaidytos į mažesnius padalinius arba nutraukė veiklą. 1991 privatizuota 487, 1992 - 457 buitinių paslaugų įmonės. Dalis privatizuotų cechų, dirbtuvių, kompleksinių priėmimo punktų nustojo teikti paslaugas, vietoj jų pradėjo veikti parduotuvės, kioskai ar kitos įmonės.
Labai sumažėjo buitinių paslaugų įmonių kaime. 1993 žemės ūkio bendrovių teritorijoje veikė tik 4 buities namai (1990 buvo 162), 2 kompleksiniai priėmimo punktai (1990 - 980). 1993 buitines paslaugas teikė 2786 ateljė ir dirbtuvės (iš jų - 73 % privačių) ir 660 kompleksinių prėmimo punktų (3 % privačių). Daugiausia buvo privačių kirpyklų (83 % visų kirpyklų), butų remonto (taip pat 83 %), transporto priemonių remonto (82 %), buitinės technikos remonto (70 %), mažiausiai - cheminio valymo ir dažymo įmonių (22 %), pirčių (38 %).
1993 suteikta buitinių paslaugų už 503,4 mln., 1994 - 818,3 mln., 1995 - 1186,2 mln., 1996 - 1650,2 mln. litų. 1997 buitines paslaugas (2144,7 mln. litų) teikė 6460 įmonių (iš jų 3900 - individualiosios), 1998 - 6680 (4000), 1999 - 6820 (4150) įmonių.
21 a. pradžioje paslaugų sektoriuje dirbo daugiau kaip 50 % šalies dirbančiųjų (2000 - 54,5 %, 2006 - 57,9 %, 2007 viduryje - 58,4 %). Jų skaičius nuolat didėjo: 2000 dirbo 761 700, 2002 - 768 800, 2004 - 803 900, 2006 - 867 700 darbuotojų. Paslaugų mastas nuolat didėjo, 2000 suteikta paslaugų už apie 5,0 mlrd., 2002 - apie 6,6 mlrd., 2004 - daugiau kaip 8,2 mlrd. litų. 2006 paslaugų sektoriuje veikė daugiau kaip 15 000 ūkio subjektų (vyravo vidutinio dydžio ir smulkiosios įmonės, dirbo daug verslo liudijimus įsigijusių fizinių asmenų), jie suteikė paslaugų už apie 14,0 mlrd. litų.
Paslaugų sektoriuje sukuriama daugiau kaip 60 % bendrojo vidaus produkto.
Siekiant gerinti specialistų rengimą, buvo patvirtintas ir paskelbtas Nekilnojamojo turto operacijų, finansinių, apskaitos ir draudimo paslaugų sektoriaus profesinis standartas. Šis standartas yra vienas iš penkių Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) kartu su kitais socialiniais partneriais bei konsultantais parengtų profesinių standartų.
„XXI amžiuje verslui visuose ūkio sektoriuose reikia vis aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų. Sparčiai kintant verslo poreikiams ir aplinkai įgytos žinios labai greitai praranda aktualumą. Neabejojame, kad šis bendras darbas pagerins situaciją ir padės rengti geresnius specialistus“,- sako S. Pasak specialisto, kartu su švietimo sistemos darbuotojais, peržvelgus profesinio mokymo ir studijų programas, pastebėta, jog nemažai dėmesio skirta kompetencijoms, kurios finansinių sričių specialistams mažiau reikalingos ir pritaikomos.
„Iki šiol susidurdavome su problema, kad tik baigę studijas ir pas mus įsidarbinę žmonės turėdavo gerą teorinį pagrindą, tačiau jokių jo pritaikymo įgūdžių. Parengti specialistą po aukštosios, kad galėtų dirbti savarankiškai, dar trukdavo apie metus. Verslui tai per ilgas laiko tarpas. Manome, kad pakoregavus studijų programas, studentai galės greičiau įsilieti į darbo rinką kaip pilnaverčiai specialistai“.
„Rengiant profesinius standartus verslo atstovai dalyvavo ne tik aptarimuose, bet ir ekspertų grupėse. Parengti profesiniai standartai turės teigiamos įtakos profesinio mokymo bei studijų programų kokybei“, - tvirtina profesinius standartus rengusios viešosios įstaigos Inovacijų ir kompetencijų ugdymo instituto direktorė Edita Juodienė.
Lietuvos NT ir 14% metinė grąža - Ar realu? | Crowdpear apžvalga
tags: #nekilnojamo #turto #operaciju #sektorius