Nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje

Nekilnojamojo turto mokestis yra tiesioginis mokestis, imamas iš nekilnojamojo turto savininkų - fizinių ir juridinių asmenų, išskyrus valstybę ir savivaldybes. Šis mokestis taikomas pastatams ir statiniams, taip pat žemės sklypams, jei šalyje nėra atskiro žemės mokesčio.

Vilniaus senamiesčio panorama

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifas gali būti proporcinis arba diferencijuotas, priklausomai nuo nekilnojamojo turto paskirties. Jis nustatomas procentais nuo turto vertės.

Pavyzdžiui:

  • Suomijoje - 0,41-1 % būstui ir 0,93-2 % kitiems objektams
  • Prancūzijoje - 0,5-1,5 %
  • Jungtinėse Amerikos Valstijose - iki 5 % per metus

Kartais nekilnojamojo turto mokestis imamas tik iš savininkų, kurių turto vertė didesnė už įstatymų nustatytą ribą, neturtingieji socialiniai sluoksniai šio mokesčio nemoka.

Nekilnojamojo turto mokesčio istorija Lietuvoje

Lietuvoje nekilnojamojo turto mokestis miestuose ir miesteliuose pradėtas rinkti XVIII a. pabaigoje, Lietuvą (išskyrus Užnemunę) prijungus prie Rusijos imperijos. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę 1918-1940 m., nekilnojamojo turto mokestis imtas nuo bruto pelno, gauto iš nekilnojamojo turto miestuose ir miesteliuose (iki 1935 m. - 10 %, vėliau - 11-13 %), ir nuo nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo arba pripažinimo (4 % pirkimo ir pardavimo kainos).

SSRS okupacijos metais gyventojai, kooperatinės įmonės ir organizacijos mokėjo vietinį pastatų (iki 1981 trobesių) mokestį už ekonominei veiklai vykdyti naudojamą nekilnojamąjį turtą ir gyvenamuosius namus miesto vietovėse.

Nekilnojamojo turto mokestis atkūrus nepriklausomybę

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1995 m. įvestas įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis. Pagal naująjį Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą (2005, įsigaliojo 2006), be juridinių asmenų, nekilnojamojo turto mokestį moka ir fiziniai asmenys už ekonominei ar individualiai veiklai vykdyti skirtus pastatus, patalpas ir statinius, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre.

Nekilnojamojo turto mokesčio schema

Savivaldybių vaidmuo

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą (0,3-3 % nekilnojamojo turto mokestinės vertės per metus) nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, taryba. Savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis diferencijuotus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, atsižvelgdama į nekilnojamojo turto paskirtį, techninės priežiūros būklę, buvimo vietą, t. p. mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, socialinę padėtį). Surinktos lėšos pervedamos į savivaldybės biudžetą.

Štai duomenys apie gautas lėšas iš nekilnojamojo turto mokesčio skirtingais metais:

Metai Suma (mln. litų)
2000 260,8
2004 214,9
2008 253,6
2014 290,9
2018 98,3

tags: #nekilnojamo #turto #pardavimo #mokestis #2013