Skyrybos gali būti taikios, tačiau kartais jos - tarsi minų laukas, kuriame sproginėja emocijos. Vis tik galiausiai tenka dalytis ne emocijomis, o drauge užgyventu nekilnojamu ir finansiniu turtu ar net skolomis. Kad šios dalybos būtų kuo lengvesnės, būtina žinoti kelis svarbius aspektus.
Santuokai iširus labai svarbiu klausimu tampa bendro turto padalijimas. Šį klausimą svarbu išspręsti tinkamai, mūsų valstybės įstatymų numatyta tvarka tam, kad vėliau nekiltų jokių nesusipratimų iš nei vienos pusės.
Pakalbėkime apie sutuoktinių turto padalijimą. Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas ypač svarbus klausimas, kurį turi išspręsti teismas yra santuokinių turto padalijimas.
Skyrybų procesas gali būti sudėtingas, o kartais netgi painus. Nepaisant to, pagrindinis dalykas skyrybų metu yra pasidalijimas turtu, tačiau ne emocijomis.
Bendro turto dalybos principai
Nutraukiant santuoką yra dalijamas sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Jungtinės nuosavybės teise turtas yra įgyjamas po santuokos sudarymo.
Skyrybų metu dalijamas tik tas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. O kaip yra tais atvejais, kai buvęs sutuoktinis nori padalinti ir Jūsų iki santuokos įgytą turtą? Ar tikrai visada asmeninis turtas lieka nedalinamas?
Dalinant bendra nuosavybe sutuoktiniams priklausantį turtą remiamasi lygių dalių principu. Šis principas reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokiomis dalimis kiekvienas iš sutuoktinių prisidėjo prie bendro turto įsigijimo, bendra sutuoktiniams priklausanti nuosavybė dalinama į lygias dalis.
Bene geriausiai visiems žinoma taisyklė − santuokoje įgytas sutuoktinių turtas dalijamas laikantis lygių dalių principo. Santuokos nutraukimo bylose dalijant sutuoktinių turtą vadovaujamasi lygių dalių principu, kuris reiškia, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra 50:50.
Svarbu paminėti yra tai, kad turtas dalijamas laikantis lygių dalių principo, t. y. preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios.
Taigi, neretai pasitaiko, kad vienas iš sutuoktinių į santuoką „atsineša“ savo asmeninės nuosavybės teise iki santuokos nusipirktą turtą, santuokos metu tokį turtą paveldi arba toks turtas jam būna padovanojamas.
Nereti atvejai, kai tėvai dovanoja lėšas sūnui ar dukrai tam, kad šie įsigytų, įsirengtų ar pagerintų savo būstą. Jei sūnus ar dukra yra susituokę, jiems nusprendus nutraukti santykius ir pasidalinti bendrą turtą kyla nemažai klausimų.
Taigi iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė, o kitas sutuoktinis jokių teisių į šį turtą neturi. Išimtis taikoma turtui, esančiam šeimos būstu (šeimos gyvenamąja vieta), kadangi tokiu atveju atsiranda šeimos turto teisinis rėžimas.
Visgi net ir santuokos metu sutuoktiniai gali įsigyti turto asmeninės nuosavybės teise, kuris priklausys tik vienam iš partnerių.
Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų atžvilgiu yra taikomas įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Jo esmė yra ta, kad visas turtas, kurį įgyja sutuoktiniai, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, yra laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe, sako R.
Anot jos, svarbu nepamiršti bendros taisyklės, jog santuokos metu viskas kuriama šeimos labui, todėl ir santuokos metu įsigytas ar sukurtas turtas yra bendras, tai yra, bendroji jungtinė nuosavybė.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, santuokoje įgytas turtas dalijamas pusiau.
Ir dalijamas visas turtas, t.y. tiek kilnojamas, tiek nekilnojamas turtas, tiek santaupos banko sąskaitose, tiek vertybiniai popieriai, tiek kitas santuokos metu įgytas turtas.
Jeigu santuokos metu įsigijote obligacijų ar kitos rūšies vertybinių popierių, sukaupėte finansinę atsargą, pavyzdžiui, santaupas grynais - sutuoktiniams priklausančios turto dalys nustatomos šalių susitarimu arba teismo sprendimu.
Visos piniginėss lėšos - banko sąskaitose esančios piniginės lėšos, faktiškai valdomos piniginės lėšos, sukauptos lėšos (pensijų kaupimo, bet kokios rūšies draudimo ir (ar) kt.
Dažnai nusprendžiama, jog tam tikros rūšies sukauptas turtas atitenka vienam sutuoktiniui, o kitos rūšies - kitam. Dalinant ne grynuosius pinigus, vienam iš sutuoktinių taip pat gali būti sumokama kompensacija, proporcinga kitam sutuoktiniui palikto finansinio turto daliai.
Egzistuoja ir kitas finansinio turto dalybų kelias, kada sukauptas turtas atitenka vienam iš sutuoktinių, o šis kitam sumoka finansinę kompensaciją už jo dalį. Sutuoktiniams nesusitarus dėl to, kam koks finansinis turtas turėtų atitekti, teismo sprendimu gali būti nuspręsta turtą parduoti, o gautas lėšas paskirstyti pagal nustatytas turto dalis.
Svarbu žinoti, kad finansiniam turtui priskiriamos ir pagal draudimo sutartis kaupiamos lėšos ar III pakopos fonduose kaupiama pensija. Nusprendus skirtis, vienas sutuoktinis gali prašyti teismo, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę sukauptų lėšų. Kadangi paprastai draudimo ar pensijų kaupimo sutartis skyrybų atveju nėra nutraukiama, vienas sutuoktinis gali būti įpareigojamas kompensuoti kitam atitinkamą dalį sutartyje sukauptų lėšų.
Išimtys iš lygių dalių principo
Tačiau svarbu žinoti, kad tam tikromis aplinkybėmis teismas gali netaikyti šio principo. Pavyzdžiui, jei vienas iš sutuoktinių, su kuriuo lieka gyventi vaikai, paprašo jam ar jai priteisti didesnę turto dalį. Lygių dalių principo nesilaikymą gali lemti ir sutuoktinio sveikatos būklė ar prastesnė finansinė padėtis.
Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo ir kitais atvejais.
Tiesa, egzistuoja atvejai, kuomet teismas turi teisę nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į sutuoktinių sveikatos būklę, turtinę padėtį, vienos šalies didesnį prisidėjimą prie jungtinės nuosavybės teise įgyto turto asmeninėmis lėšomis, savo darbu ir t.t. Tokiu atveju teismas turi teisę, padalydamas turtą, padalinti jį nelygiomis dalimis. Pavyzdžiui, vieną trečdalį turto priteisti vienam sutuoktiniui, o dvi trečiąsias turto - kitam sutuoktiniui.
Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais.
Atsižvelgdami į nepilnamečių vaikų interesus teismai laikosi nuostatos, kad nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinamas jam tenkančia didesne našta.
Įstatymuose yra įtvirtintos sąlygos, kada sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. kitas svarbias aplinkybes.
Asmeninio turto pripažinimas bendru
Nors iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė nuosavybė, kuri nutraukiant santuoką nėra dalijama, čia taip pat gali pasitaikyti išimčių. Jei vienam iš sutuoktinių priklausęs būstas bendro gyvenimo metu buvo iš esmės pagerintas kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, šis turtas gali būti pripažintas bendru ir dalijamas skyrybų metu.
Tokiu atveju turtas gali būti pripažintas bendru sutuoktinių turtu (bendrąja jungtine nuosavybe) ir dalijamas santuokos nutraukimo byloje.
Šį turtą sutuoktiniai visą santuokos laikotarpį prižiūri, jį naudoja šeimos poreikiams, į turtą (jo pagerinimą) investuoja bendras santuokines lėšas ir tokiu būdu iš esmės padidina tokio turto vertę.
Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: (1) asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita); (2) asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; (3) iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.
Svarbu pažymėti, jog sprendžiant dėl vieno sutuoktinio asmeninio turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 str. Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš labai reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį.
Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne padėties rinkoje ir pan.
Taigi, jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, yra iš esmės pagerintas kito sutuoktinio dėka (ar abiejų bendrai), tai jis pripažįstamas abiejų bendru turtu. “Pagerinimas iš esmės” - pavyzdžiui, kapitalinis buto remontas, o ne tik sienų perdažymas.
Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, yra šiek tiek pagerintas kito sutuoktinio dėka, tai jis netampa bendru, bet pagerinusiam sutuoktiniui priteisiama kompensacija. Tarkime, jei vyras perdažė žmonos butą, tai vyrui už tai gali būti priteista kompensacija, bet butas liks žmonai. Analogiškai daroma, ir jei vienas sutuoktinis įdėjo daugiau nuosavų pinigų perkant tą daiktą.
Jeigu turtas, kuris yra bendra nuosavybė, iš esmės pagerintas vieno sutuoktinio dėka, tai tam sutuoktiniui gali būti priteista didesnė to turto dalis. Tarkime, jei bendras vyro ir žmonos namas buvo rekonstruotas iš vien žmonos paveldėtų pinigų, tai žmonai gali būti priteista ne 50%, bet 75% tokio namo (tikslus procentas priklausys nuo indėlio).
Asmeninė nuosavybė gali tapti bendru turtu, kai vienas iš sutuoktinių ženkliai pakelia kito sutuoktinio asmeninės nuosavybės vertę.
Turto padalijimo būdai
Turto padalijimas natūra laikytinas prioritetiniu būdu. Kiti, ne natūra, turto padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindu, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.
Stengiamasi turtą padalinti taip, kad kiekvienam sutuoktiniui tenkančios turto dalys būtų daugiau mažiau panašios.
Turto padalijimo būdai gali būti labai įvairūs - galima tiesiog viską pasidalinti per pusę, tačiau tai ne visuomet yra patogu. Kartais daug patogiau įvertinti turimo turto vertes ir pasidalinti turtą, neliekant jo bendrasavininkiais, kad ateityje galėtumėte laisvai spręsti dėl sau likusio turto realizavimo, pagerinimo ir panašiai.
Pavyzdžiui, butą paliekant vienam, o sodo sklypą ir automobilį kitam; arba butą paliekant vienam, o kitam išmokant pusės buto vertės dydžio kompensaciją.
Negalimumas yra objektyvus - techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pavyzdžiui, dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti).
Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė - čia vertinami bendraturčių santykiai, jų galimybės objektą bendrai valdyti ir naudoti.
Jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė arba po santuokos nutraukimo priteisiama vienam iš sutuoktinių, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzufruktas nustatomas, kol vaikai sulaukia pilnametystės.
Su banko paskola įsigyto turto padalijimas skyrybų atveju. | Teisinėskonsultacijos.lt
Su paskola įgyto būsto dalybos
Su paskola įgytas būstas, kurio kredito įmokos vis dar mokamos bankui, gali tapti nemažu galvos skausmu. Norint išvengti nesusipratimų ir maišaties, būtina įvertinti pagrindinius įmanomus scenarijus.
Taip gali nutikti ir tuo atveju, jei su paskola turtas buvo įsigytas dar iki santuokos, tačiau netrukus buvo susituokta, o paskolos įmokos mokėtos iš bendro šeimos biudžeto.
Pirmojo scenarijaus atveju būstas parduodamas, paskola grąžinama, o pelningo pardavimo atveju likusios lėšos padalinamos tarp sutuoktinių. Jei už pardavimą gautos sumos nepakanka visai paskolos sumai padengti, likusi skolos dalis turi būti grąžinama abiejų sutuoktinių, nebent su kreditoriumi sutariama kitaip.
Būsto nuosavybė ir būsto paskola taip pat gali būti perduota vienam iš sutuoktinių, jei jis gauna pakankamas pajamas ir tokiam scenarijui pritaria kreditorius. Kitas sutuoktinis gali dovanoti iki turto dalybų padengtos paskolos dalį arba prašyti piniginės kompensacijos.
Galimas ir trečiasis scenarijus, kada abu sutuoktiniai lieka bendraturčiais ir bendraskoliais, turinčiais paskolą ir po skyrybų grąžinti kartu. Sutuoktiniai gali tarpusavyje susitarti, kokiomis dalimis jie mokės mėnesines įmokas. Tiesa, tai - gana rizikingas kelias, mat tokiu atveju tenka prisiimti atsakomybę ir už kitą sutuoktinį, o jam nemokant savosios dalies, gali tekti ją padengti.
Ketvirtojo scenarijaus atveju būsto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai. Dažniausiai tokiu atveju būstas lieka tam sutuoktiniui, su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko ar vaikų gyvenamoji vieta, o jo pajamos yra nepakankamos paskolai grąžinti.
Poros, norėdamos įsigyti būstą, dažniausiai naudojasi banko finansavimo paslaugomis. „Tokiu atveju reikia įrodinėti, kas už ką buvo atsakingas finansiškai ir kieno lėšomis buvo mokamos paskolos įmokos, aptarti tolimesnių įsipareigojimų kreditoriui vykdymą.
Skolų dalybos skyrybų atveju
Kalbant apie bendrą turtą svarbu nepamiršti, kad sutuoktiniai kartu įgyja ne tik turtą, bet ir įsipareigojimus, todėl net ir vieno iš sutuoktinių parašu patvirtinti finansiniai įsipareigojimai, tokie kaip vartojimo kreditai ar lizingai, tampa abiejų sutuoktinių atsakomybe. Taigi skyrybų metu dalinamas ne tik sutuoktinių sukauptas turtas, bet ir skolos.
Bendras santuokoje yra ne tik turtas, bet ir įsipareigojimai, tad jie taip pat dalijami. Santuokos nutraukimas neatleidžia sutuoktinių nuo bendrų įsipareigojimų kreditoriams, nebent kreditorius išreiškia pritarimą, kad finansiniai įsipareigojimai liktų tik vienam iš sutuoktinių.
Santuokos nutraukimas neatleidžia sutuoktinių nuo bendrų įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, nebent kreditorius išreiškia pritarimą, kad finansiniai įsipareigojimai liktų tik vienam iš sutuoktinių, tačiau pritarimas yra būtinas.
Finansiniai įsipareigojimai be turto įkeitimo, pavyzdžiui, vartojimo kreditai, paprastai yra mažesni ir todėl gali būti lengviau grąžinti ar perdalyti. Tačiau nereikėtų į juos numoti ranka tikintis, kad situacija išsispręs savaime, ir šiuos finansinius įsipareigojimus ir toliau vykdys sutuoktinis, kuris tai darė iki tol.
Kiti finansiniai įsipareigojimai be turto įkeitimo, pavyzdžiui, vartojimo kreditai, lizingai paprastai yra mažesni ir todėl gali būti lengviau grąžinti ar padalyti. Tačiau nereikėtų į juos numoti ranka tikintis, kad situacija išsispręs tikint, kad šiuos finansinius įsipareigojimus ir toliau vykdys sutuoktinis, kuris tai darė iki tol.
Neišsprendus šių klausimų, gali susidaryti situacija, kai abu buvę sutuoktiniai nemoka paskolos įmokų manydami, kad tai - kito prievolė.
M. Šadbarė pažymi, kad neišmokėtos paskolos likutis svarbus tada, kai partneriai nesutaria dėl turto atsidalinimo kompensacijos forma.
Vaiko išlaikymo išlaidos
Vaiko išlaikymo išlaidos taip pat yra svarbus aspektas skyrybų procese. Teismas vertina tėvų pajamas, turtinę padėtį ir vaiko poreikius, nusprendžiant, kiek kiekvienas tėvas turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Bylos nagrinėjimo metu vertinamos realios tėvų pajamos, turtinė padėtis, būtini vaiko poreikiai, ir tuomet nusprendžiama, kokia dalimi prie vaiko išlaikymo turės prisidėti kiekvienas iš tėvų.
Vaiko išlaikymo sumos dydis turi užtikrinti būtinas sąlygas jam augti ir vystytis, būti proporcingas jo poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai.
Įprastai laikoma, kad minimalūs vaiko poreikiai - viena minimali mėnesinė alga. Šiuo metu ji sudaro apie 777 eurus atskaičius mokesčius. Taigi, teismo nustatytomis dalimis tėvai turėtų vaiką aprūpinti šia išlaikymo suma.
Tai gali apimti ne tik minimalią mėnesinę algą (išminusavus gaunamas išmokas vaikui), bet ir papildomas išlaidas, tokias kaip būrelių ar sporto užsiėmimų mokėjimai.
Tačiau svarbu žinoti, kad tai yra tik orientacinis dydis. Vaiko poreikiai gali būti ir didesni, jei jis, pavyzdžiui, turi ypatingų gabumų, lanko būrelius ar sporto užsiėmimus.
Skyrybų procesas schema
Vedybų sutartis
Esant sutuoktinių pasirašytai vedybinei sutarčiai, teismai, spręsdami santuokos nutraukimo bylą ir dalindami sutuoktiniams priklausantį turtą, skyrybų proceso metu vadovaujasi būtent šalių pasirašyta vedybine sutartimi. Taigi sutuoktiniai gali iš anksto būti taikiai susitarę, kaip jie ketina pasidalinti turtą skyrybų atveju, taip kartu sutrumpindami ir palengvindami skyrybų procesą.
Galiausiai, sutuoktiniai gali sudaryti vedybų sutartį: ikivedybinę, jei šalys dar tik rengiasi santuokai, ar povedybinę, jei šalys jau yra susituokusios. Taip pat sutuoktiniai gali pasirašyti turto pasidalijimo sutartį ir aiškiai apsibrėžti gyvenamojo būsto ar kito turto nuosavybės formą (asmeninė, bendroji dalinė ar bendroji jungtinė). Taip pat reikėtų susitarti ir kaip bus su tokio turto pagerinimu, jei toks būtų.
Įrodinėjimo svarba
Itin svarbūs aspektai yra susiję su įrodinėjimo pareiga ir jos išpildymu. Todėl šioje vietoje yra iš advokatų, besispecializuojančių skyrybų bylose, pusės dedamos visos pastangos tam, kad atkurti faktinę situaciją ir įrodyti teismui šalies didesnę dalį įgyjant arba sukuriant bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą.
Kilus ginčui, jo sprendimo sėkmė bet kokiu atveju priklauso nuo turimų įrodymų. Dažna situacija - tėvai dovanoja lėšas sūnui ar dukrai tam, kad šie įsigytų, įsirengtų ar pagerintų savo būstą.
Visgi yra atvejų, kai dovanojimo sutartyje nėra nuostatos, kad sutuoktinio tėvas ar motina dovanoja pinigus sutuoktiniams bendrai.
Dažna situacija, kai tėvai sūnui ar dukrai dovanoja lėšas nesudarydami jokios rašytinės sutarties. Be to, paprastai sutuoktinių bendro gyvenimo metu turtas, pavyzdžiui, šeimos gyvenamoji vieta, yra gerinamas nesudarant specialių susitarimų. Tai yra, sutuoktiniai tvarko būstą neakcentuodami, kiek lėšų kiekvienas skiria,išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai sudaro turto pasidalijimo ar vedybų sutartis.
Tokias atvejais norint įvertinti sutuoktinio tėvų ketinimus dovanojimo metu ir dovanotų lėšų nuosavybės formą (asmeninė ar bendroji jungtinė), tenka analizuoti aplinkybių visumą: dovanojimo aplinkybes, sutuoktinių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius”, - sako R.
Anot teisininkės, visgi yra keletas būdų, kaip apsidrausti nuo painių situacijų: „Pirmiausia, tėvams išreiškus norą padovanoti pinigų, reikėtų pasirūpinti rašytine dovanojimo sutartimi aiškiai nurodant, kokios lėšos yra dovanojamos, kam ir kokiu tikslu. Įstatymų numatytais atvejais dovanojimo sutartis turi būti tvirtinama notaro. Jei tėvai dovanoja asmeniškai sūnui ar dukrai, šios asmeninės lėšos turėtų būti laikomos atskiroje sąskaitoje, tam, kad būtų galima stebėti jų judėjimą.
Skyrybų kaina
Skyrybų kainai reikšmės turi sutuoktinių turimo turto balansas ir sutuoktinių pozicijos dėl atitenkančio turto dalių. Kuo daugiau turto turi sutuoktiniai ir kuo sunkiau jie sutaria dėl dalybų, tuo ilgiau užtrunka skyrybų procesas, todėl skyrybų kaina padidėja.
Sutuoktinių turimo turto kiekis ypač didelę reikšmę skyrybų kainai turi ginčo atveju, kadangi teismui papildomai turi būti sumokamas žyminis mokestis, kuris yra skaičiuojamas nuo reikalaujamo priteisti turto vertės.
Skyrybų kaina prasideda nuo 100 eurų ir priklauso nuo konkrečios jūsų skyrybų situacijos aplinkybių bei užsakomų teisinių paslaugų apimties.
tags: #nekilnojamo #turto #paskola #skyrybu #atveju