Įmonės konkurencingumas lemia kompanijos sėkmę ilguoju laikotarpiu. Konkurencinis pranašumas arba kompanijos sugebėjimas laikyti konkurentus per atstumą yra bene svarbiausias faktorius, užtikrinantis kompanijos sėkmingą veiklą ateityje. Žiniasklaida gali daug dėmesio skirti ekonomikos prognozėms, trumpalaikiams akcijų kainų svyravimams ar vadovavimo kokybei, tačiau konkurencinis pranašumas yra svarbesnis už juos visus.
Apie investavimą reikia galvoti kaip apie plaukimą per jūrą. Jūs negalite daryti įtakos orams ir potvyniams. Galite tik galite laukti, kol vėjas nurims,potvynis atslūgs ir galėsite saugiai perplaukti jūrą, tačiau laukdami palankių sąlygų jūs prarasite laiką. Vienintelis dalykas, kurį galite kontroliuoti - tai pasirinkti laivą, kuriuo plauksi į jūrą. Apie laivą galvokite kaip apie konkurencinį pranašumą, o apie variklio galią kaip apie pinigų srautą. Vieni laivai yra padaryti iš tvirto metalo, turi aukštus bortus, kiti yra seni ir sutrūniję. Kurį laivą pasirinktumėte? Savaime aišku, kad kiekvienas pasirinktų tvirtą laivą su aukštais bortais (konkurencinis pranašumas) ir greitą (pinigų srautas). Toks laivas gali plaukti bet kokiomis laiko sąlygomis ir į krantą visuomet atplaukia laiku. Labai svarbus yra žmogus, kuris vadovaus įgulai - kapitonas (kompanijos vadovas).
Jeigu laivas yra geras, nebus ypatingai didelio skirtumo ar laivui vadovaus geriausias kapitonas ar geras kapitonas. Kaip kiekvienas laivas plaukia per bangas, taip ir akcijų kaina nuolatos svyruoja. Bangos gali iškelti laivus (akcijų kainas) labai aukštai, tačiau bangos neturi nieko bendro su laivo kokybe ir tvirtumu. Akcijos yra kaip laivas. Nesvarbu, ar jūra audringa, ir net nėra labai svarbu kas vadovauja kompanijai, svarbiausia yra pats laivas. Jeigu laivas yra geresnis už kitus, jis vis tiek krantą pasieks greičiau už kitus laivus.
„Ekonominis pranašumas“ galbūt nėra toks populiarus terminas kaip „akcijos ir pelno santykis (P/E), tačiau gali atnešti daug daugiau naudos. Ekonominis pranašumas - tai kompanijos konkurencinis pranašumas, bėgant laikui leidžiantis kompanijai uždirbti didžiulį pelną. Tokį „ekonominio pranašumo“ apibrėžimą pasiūlė viena garsiausių visų laikų investuotojų Vorenas Bafetas. Konkurencinis pranašumas yra būtent tai, ko turi ieškoti ilgalaikiai investuotojai.
Konkurencinis pranašumas užtikrina, kad kompanijos produkcijos kaina ir pelnas bus didesnis nei jos konkurentų. Konkurencinis pranašumas yra lyg vakuumas, kuriame kompanija gali veikti nevaržoma kitų rinkos žaidėjų.
Kaip nustatyti įmonės konkurencingumą?
Tam yra keletas būdų:
- Kompanijos istorinis pelningumas: Jeigu kompaniją ilgą laikotarpį gauna didesnį pelną, nei jos konkurentai, vadinasi kompanija yra kažkuo už juos pranašesnė.
- Ekonominio pranašumo priežastys: Jeigu aptikote pelningai veikiančią kompaniją, išanalizuokite kompanijos veiklą ir nustatykite, kodėl ši kompanija uždirba daugiau nei jos konkurentai.
- Ekonominio pranašumo trukmė: Svarbu, kad būtų įvertintas ne tik esamas įmonės konkurencingumas, bet ir galimybės konkurencinį pranašumą išlaikyti. Jeigu kompanija turi konkurencinį pranašumą ir jį sugeba išlaikyti, jos akcininkai ilgai galės džiaugtis solidžia investicine grąža.
- Pramonės šakos konkurencingumas: Svarbu nustatyti, koks konkurencingumas yra pramonės sektoriuje.
Konkurencingumo didinimas vykdomas keliais skirtingais metodais.
Pigios produkcijos tiekėjai - tai kompanijos, galinčios pasiūlyti produkciją pigesne kaina nei konkurentai. Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“ turi platų prekybos tinklą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šio tinklo parduotuves kasdien aplanko šimtai tūkstančių pirkėjų. Kadangi „Maxima“ turi daug klientų ir didelę apyvartą, todėl kompanija gali iš tiekėjų produkciją įsigyti pigiau ir ją pardavinėti mažesnėmis kainomis nei tai daro jos konkurentai.
Dideli produkto keitimo kaštai. Produkto keitimo kaštai yra vieną kartą patiriamos išlaidos, tačiau kai tai kompanijai kainuoja labai brangiai, kompanija susilaiko nuo tokių pokyčių. Geriausias pavyzdys būtų Microsoft kompanija. Visi yra pripratę prie operacinės programos „Windows“ ir naudojasi „Microsoft office“. Vietoj to, kad mokėtų didelius pinigus už šios kompanijos produkciją, kiekviena įmonė gali gauti nemokamą analogišką kitų tiekėjų produkciją, tačiau ji praras daug laiko kol perinstaliuos kompiuterius ir išmokys personalą dirbti su nauja programine įranga. Microsoft tėra vienas iš daugelio pavyzdžių. Daug kompanijų produkcijos keitimo kaštus dirbtinai padidina taip neleisdami tiekėjams patiems rinktis pigesnio produkto.
Tinklo efektas. Tinklo efektas yra viena geriausių priemonių pasiekti konkurenciniam pranašumui. Tinklo efektas atsiranda tuomet, kai prekės ar paslaugos vertė išauga prisijungiant vis daugiau naujų vartotojų. Šio tinklalapio paslaugomis naudojasi milijonai vartotojų. Visi suinteresuoti užsiregistruoti būtent šiame tinklalapyje, kadangi ten jau yra užsiregistravusi didžioji dalis draugų bei pažįstamų. Kuo daugiau naujų vartotojų prisijungia prie tinklalapio, tuo labiau išauga paslaugos konkurencinis pranašumas.
Konkurencinį pranašumą suteikia ir išvystytas produkcijos platinimo tinklas. Pavyzdžiui, „Gillet“ skutimosi peiliukus galima rasti beveik kiekvienoje parduotuvėje visame pasaulyje.
Nematerialus pranašumas. Kai kurios kompanijos yra pranašesnės už kitas nes turi gerą produkto vardą, intelektines nuosavybės teises ar išskirtinę geografinę padėtį.
Žinomas prekinis ženklas. Sunku konkuruoti su kompanijomis, turinčiomis gerą vardą ir gaminančiomis įvairią produkciją. Pavyzdžiui, Mercedes gamina ne tik automobilius, bet ir laikrodžius, dviračius, skėčius ir t.t. Tokias kompanijas sunku išstumti iš rinkos, nes žmonės nori turėti šios kompanijos produkciją ir už tai yra pasiryžę mokėti brangiau. Tokios prekės visuomet turės paklausą, todėl investicijos į tokias įmones yra ganėtinai saugios. Kompanijos vardo žinomumas bei patrauklumas yra be galo svarbi ekonominio pranašumo dalis. Juk kiekvienas mieliau turėtumėme pirktume automobilį „Mercedes“, motociklą „Harley-Davidson“ ar „Coca-cola“ gėrimą.
Intelektinė nuosavybė. Sunku konkuruoti su kompanijomis, kurios prekiauja unikalia produkcija. Pavyzdžiui, daug kompanijų pardavinėja gėrimus, bet nei vienas gėrimas nėra toks populiarus ir vertinamas kaip „Coca-Cola“. Konkurencija šioje srityje yra neįmanoma, nes „Coca-Cola‘os“ gamybos receptas laikomas paslaptyje. Sėkmingai veikia visos kompanijos, kurių produkcija yra patentuota, kadangi konkurentai neturi galimybės sudaryti lygiavertę konkurenciją.
Geografinė padėtis. Sunku konkuruoti su kompanijomis, kurios turi išskirtinę geografinę padėtį. Pvz. jeigu Lietuvoje būtų tik vienas žvyro karjeras, tuomet visi būtų priversti pirkti šiame karjere išgaunamas žaliavas, kadangi atsivežti produkciją iš užsienio kainuotų žymiai brangiau.
Sunku konkuruoti su kompanijomis, turinčiomis didelę patirtį, išskirtines žinias ir patentuotas technologijas. Galiausiai kompanijos gali pasižymėti ne vienu iš anksčiau paminėtų konkurencinių pranašumų, bet keliais iš karto. Pavyzdžiui, kompanijos, turinčios platų produkcijos realizavimo tinklą, realizuoja labai daug produkcijos, todėl gali sumažinti produkto kainą.
Porterio 5 jėgų modelis, padedantis įvertinti pramonės šakos konkurencingumą
Sėkmingas ilgalaikis investavimas reiškia kur kas daugiau, nei pirkti stabilių, pigių arba greitai augančių kompanijų akcijas. Svarbu įvertinti ir tai, kaip verslui seksis ateityje. Analizuodami įmonės konkurencinį pranašumą, galite atsakyti į šį klausimą. Kai analizuojamas įmonės konkurencingumas, turite atsižvelgti į konkurenciją visame pramonės sektoriuje. Pramonės šakos, kuriose yra didelė konkurencija niekada nėra pelningos.
Konkurencija pramonės šakoje stipriai priklauso nuo įėjimo į rinką ir pasitraukimo kaštų. Kuo sudėtingiau įeiti ir įsitvirtinti pramonės sektoriuje, tuo konkurencija bus mažesnė ir kompanijos dirbs pelningiau. Tuo tarpu jeigu įeiti ir išeiti į rinką lengviau, tuo konkurencija bus didesnė, o pelnas mažesnis.
Konkurenciją mažina, jei:
- pramonės šaka reikalauja didelės patirties ir išskirtinių žinių.
- pramonės sektoriuje veikia keletas didelių kompanijų gaminančių didelę dalį produkcijos.
- valstybė nustato patekimo į pramonės sektorių apribojimus, pavyzdžiui produkcijos, taršos kvotas arba riboja tame sektoriuje veikiančių kompanijų skaičių. Pavyzdžiui, vyriausybė gali išleisti teisės aktus, nustatančius, kad Baltijos jūroje žvejyba gali užsiimti tik 15 kompanijų.
- pramonės sektoriuje naudojamos sudėtingos technologijos ir reikia didelio pradinio kapitalo.
Tarpininkavimo versle („pirk-parduok“) yra nežmoniška konkurencija, nes tam nereikia ypatingų sugebėjimų. Tokio verslo antkainis yra mažas, todėl didelio pelno toks verslas negeneruoja.
Įmonės konkurencingumas priklauso nuo pasitraukimo iš pramonės sektoriaus kaštus. Jeigu pasitraukimo iš rinkos kaina yra labai didelė, kompanijos bus pasiryžę pardavinėti viską už savikainą, kad tik išgyventų sunkųjį periodą, nes, vieną kartą išėjus iš rinkos, grįžti į ją iš naujo bus be galo sudėtinga.
Svarbu įvertinti gamintojo galimybes padidėjusius gamybos kaštus perkelti klientui. Jeigu gamybos sektoriuje egzistuoja didelė konkurencija, to faktiškai padaryti negalima. Pavyzdžiui, ūkininkai, parduodantys pieną, faktiškai neturi galimybės didinti kainos, nes pieną superka tik kelios stambios kompanijos, kurios ir nustato kainą.
Analizuojant konkurencingumą, svarbu įvertinti, ar sudėtinga seną produktą pakeisti nauju. Į tokias pramonės šakas yra labai rizikinga investuoti. Pavyzdžiui, kompiuterinius diskelius pakeitė CD diskai, CD diskus pakeitė DVD diskai. Daugiausiai nerimauti dėl produkcijos pakeitimo naujesne turi kompanijos, kurių produkcija keičiama arba kokybiškesne, arba pigesne produkcija. Bijodamos prarasti užimamas pozicijas kompanijos skiria didelius pinigus reklamai, tačiau tai duoda tik trumpalaikį efektą. Rinkos poreikių pakeisti niekas negali.
Sumanus investuotojas turi nepamiršti, kad konkurencinis pranašumas yra nieko vertas, jeigu jis nevirsta pinigais. Automobilių gamyba ir oro linijų verslas turi išskirtinius prekinius ženklus ir konkurencinį pranašumą, tačiau uždirba tik vidutinį pelną, o ekonomikos nuosmukio metu beveik visuomet atsiduria ties bankroto riba. Taip pat nepatartina pirkti tų kompanijų akcijas, kurios turi konkurencinį pranašumą, bet neturi galimybės iš pasipelnyti dėl pramonės sektoriaus specifikos.
7 paprasti žingsniai, kaip atlikti konkurentų analizę
Šioje pamokoje sužinojote daug apie įmonių konkurencingumą. Jeigu nusipirktumėte įmone su dideliu konkurenciniu pranašumu, ateityje gerai iš to pasipelnysite, nes kompanija savo akcininkams nuolat uždirbs įspūdingą pelną. Nustatyti ekonominį pranašumą yra vienas svarbiausių žingsnių ieškant perspektyvių akcijų, tačiau tai tik dar vienas žingsnis sėkmės link.
tags: #nekilnojamo #turto #pirkimas #imones #vardu