Informacinės technologijos skatina el. visuomenės plėtrą ir prieigos prie informacijos apie nekilnojamąjį turtą elektroniniu būdu poreikį. Vienas iš pagrindinių informacinės visuomenės plėtros prioritetų - užtikrinti elektroninės demokratijos kūrimąsi. Tapusi Europos Sąjungos nare, o Europos Sąjungos valstybėms narėms, patvirtinus „e. Europe 2005“ veiksmų planą, Lietuva tapo aktyvia šios iniciatyvos dalyve.
Ši tema yra aktuali ir analizuotina, kadangi civilinės apyvartos objektais dažniausiai būna nekilnojamieji daiktai, todėl darbe bus išsamiai aptariami pagrindiniai registrai (Nekilnojamojo turto, Hipotekos ir Juridinių asmenų), kuriuose registruojami nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir juridiniai faktai, bei trumpai apžvelgti ir kiti valstybės registrai.
Įmonių verslumas yra ekonomikos augimo pagrindas, todėl turi būti siekiama sudaryti kuo patrauklesnes sąlygas pradėti ir plėtoti verslą. Greitas, nesudėtingas įmonių kūrimo procesas, panaudojant informacines technologijas, palankiai skatins verslininkus steigti naujas įmones. Šiam procesui įtakos turi ir notaro veikla.
Valstybės registruose kaupiama informacija yra aktuali įvairioms visuomenės grupėms. Gyventojams ir įmonėms registruose kaupiama informacija apsaugo asmens teisėtus interesus ir užtikrina civilinės apyvartos skaidrumą, nes leidžia identifikuoti turto savininką, turto perleidimo faktus ir perleidėjus, daiktinių teisių suvaržymus ir t. t.
Darbe bus aptariamos vienos iš pagrindinių institucijų - valstybės registrai ir notarai, kurie užtikrina, kuriant stabilumo ir apibrėžtumo atmosferą Lietuvos verslo santykiuose. Viešai prieinama valstybės registrų kaupiama informacija padeda apsaugoti vartotojų civilines teises, padeda kurti palankų investicijų ir prekybos santykių klimatą bei skatina sėkmingą Lietuvos ekonomikos augimą.
Skaitmeninės tranformacijos nauda | #DigitalEU
Hipotezė - nepakankamas Lietuvos valstybės registrų integralumas, valstybės registrų teikiamų duomenų išsamumas, tikslumas, aktualumas, prieinamumas. Nepakankamai išnaudojamos informacinių technologijų galimybės teikiant, tiek valstybės registrų, tiek notaro elektronines paslaugas.
Šios valstybės registrų ir notaro veiklą Lietuvos Respublikoje ir kitose pasirinktose Europos valstybėse (Italijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Latvijoje ir kt.) Pasirinkta tema turi tiek teorinę, tiek ir praktinę reikšmę.
Lietuvos Respublikos Valstybės registrų įstatymas nustato valstybės registrų steigimo, tvarkymo, naudojimo ir panaikinimo tvarką, taip pat už jų atnaujinimą atsakingų institucijų teises ir pareigas jų vartotojams. Kiekvieno konkretaus registro įstatymas nustato registruojamus daiktus, kiekvieno registro sudėtį, duomenų atnaujinimo ir duomenų, pavyzdžiui, apie juridinius, fizinius asmenis ir nekilnojamąjį turtą, teikimo sąlygas.
LR CK vartojamas terminas viešasis registras, kurio tikslas viešumas, kuris yra teisinio tikrumo prielaida. Valstybės registrų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nurodyta, kad valstybės registras (kadastras) - teisinis, organizacinis, technologinis priemonių visuma, skirta registruoti įstatymų nustatytus registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti bei teikti fiziniams ir juridiniams asmenims registruojamų objektų kiekybinius, kokybinius, geografinius ir kitus duomenis bei dokumentus.
Įstatymas įtvirtino principinę nuostatą, pagal kurią susijusius registrų duomenis draudžiama pakartotinai rinkti iš pirminis šaltinis. Tai reiškia, kad turi būti integruota registrų sistema, kuri leidžia registrams keistis duomenimis tarpusavyje ir nereikalauti iš duomenų teikėjo pakartotinai pateikti duomenis skirtingiems registrams. Valstybės registrų duomenys ir dokumentai yra vieši (išskyrus tam tikrus įstatymo nustatytus atvejus).
Įstatymai nustato skirtingus atitinkamų sandorių registravimo, viešumo reikalavimus. Vienais atvejais, juridiniai faktai registruojami informavimo, viešumo tikslu (vedybų sutartys), tuo tarpu kitais atvejais, registravimas lemia dokumento galiojimą (hipotekos sandoris). Duomenys duomenų gavėjams teikiami duomenų teikimo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo visus duomenų bazėje saugomus duomenis arba jų dalį.
Registrų integravimas gerina šalies informacinę infrastruktūrą, užtikrina geresnį valdymą ir keitimąsi duomenimis. Lietuvoje dalį pagrindinių Valstybės registrų tvarko VĮ Registrų centras. Įmonės tvarkomi kadastrai ir registrai yra visiškai integralūs. VĮ Registrų centras yra pasirengęs integruoti dar vieną pagrindinį valstybės registrą, kuris iki šiol yra atskirtas nuo kitų pagrindinių valstybės registrų - Gyventojų registrą.
Priklausomai nuo valstybėse įtvirtintos teisinės sistemos tradicijos, skiriasi notaro funkcijos, kas kartu lemia ir valstybės registrų vaidmenį šių funkcijų atlikimui. Šiame darbe bus aptariamos notaro funkcijos, užtikrinant teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, lyginant skirtingas teisines sistemas. Šiame skyriuje bus nagrinėjama Lietuvos teisinėje sistemoje veikianti lotynų notariato sistema, kuri savo veiklą pradėjo 1992 m. Lietuvos notariatas buvo vienas iš pirmųjų, kuris 1994 m. vasario 11 d. buvo priimtas į Tarptautinę lotynų notariato sąjungą (UINL). 2004 m. gegužės 1-ąją Lietuvos notariatas tapo tikruoju CNUE nariu.
Europos Sąjungos notariatai, išskyrus Portugalijos notariatą, pagal savo etinę ir ūkinę koncepciją veikia kaip laisvosios profesijos atstovai. Šios užtikrinti atitikti aukštiems etikos standartams. Už įstatymus ir kitus teisės aktus pažeidimus, padarytus atliekant notarinius veiksmus, notaras atsako kaip valstybės pareigūnas ir jam taikoma ne tik drausminė atsakomybė, bet ir baudžiamoji, civilinė atsakomybės.
Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnį notaras atsako ne tik už paties notaro kaltais veiksmais padarytą žalą, bet ir notaro atsakomybė už žalą, kilusią dėl jo darbuotojų kaltės. Išaiškinamas fizinių ir juridinių asmens subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmens ir valstybės teisėtus interesų apsaugą. Taigi lotynų notariato valstybėse notaro įgaliojimai, dalyvauti sudarant sandorius, leidžia kalbėti apie teisminę notaro funkciją, jo skirtį apsaugoti teisėtumą.
Anglosaksų notariato tipo valstybėse notaro patvirtinti dokumentai neturi prima facie galios. Anglosaksų notaras yra eliminuojamas iš dalyvavimo sudarant sandorius ar juos tvirtinant. Pripažįstama, kad lotynų tipo notariato valstybėse notaro veiklos sfera yra kur kas platesnė nei anglosaksų. Notariato įstatymo 26 straipsnis įgalioja notarą ne tik liudyti dokumentų nuorašus ir išrašus bei vertimų tikrumą, priimti jūrinius protestus ir protestuoti vekselius, bet ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimus, nuosavybės teisės liudijimus, tvirtinti, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, priimti saugoti testamentus, priimti pinigus į depozitinę sąskaitą, tvirtinti juridinio asmens steigimo dokumentus ir įstatymų reikalavimams atitikimą bei galimybę registruoti juridinį asmenį ir pan.
Tuo tarpu anglosaksų tipo notariato valstybėse notaras įgaliotas tvirtinti tik juridinius faktus kaip: gimimo ir mirties data, tėvų, vaikų, brolių ar seserų, taip pat sutuoktinio vardus, vedybų ar skyrybų datas. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notaras užtikrina fizinių ir juridinių asmens teisių ir teisėtų interesų gynimą. Notaras remiasi ne tik šalių valia, įstatymų normomis, bet ir įvertina visas atliekamo notarinio veiksmo aplinkybes bei galimus padarinius.
Įstatymai numato, kad svarbiausi ir sudėtingiausi sandoriai turi būti notarinės formos, tai įpareigoja notarą, kad vykdydamas savo pareigas, privalo ne formaliai atlikti notarinius veiksmus, bet veikti taip, kad asmens teisėti interesai apsauga būtų užtikrinta realiai. Notarai atlieka viešo pobūdžio funkcijas, kurios turi teisines pasekmes ne tik notarinio veiksmo šalims, bet ir kitoms teisinėms institucijoms, tretiesiems asmenims ir apskritai visuomenei, bei gina valstybės interesus. LR CK notaro funkcijos civiliniuose teisiniuose santykiuose dar labiau išsiplėtė. Tai įgyvendinamas vieno langelio principas, suteikiant galimybę gauti visą reikalingą informaciją ir paslaugas vienoje vietoje.
Nuosavybės teisės apsaugos užtikrinimas yra neatsiejamas nuo notariato institucijos. Išskiriamas notaro, kaip vartotojų teisių apsaugos užtikrintojo, vaidmuo. Notaras vykdo valstybės deleguotas funkcijas, veikdamas valstybės vardu. Apie notarą galima kalbėti, tiek kaip apie duomenų teikėją, tiek kaip apie vartotoją, kuris siekdamas užtikrinti valstybės jam paskirtų funkcijų vykdymą, ekonominių santykių vystymąsi bei stabilumą rinkoje, naudoja valstybės registrų duomenis. Pagal Valstybės registrų įstatymą, registro duomenys teikėjas - asmuo, teikiantis registrui teisės aktų nustatytus duomenis ir dokumentus.
Notaro perduoti duomenys valstybės registrams vienais atvejais atlieka tik informavimo funkciją, o kitais tai yra pagrindas registruoti duomenis ir dokumentus valstybės registruose. Šiamas pranešimas (prašymas) ir elektroninis dokumentas bus pagrindas registruoti nuosavybės teises, juridinius asmenis, hipotekos (įkeitimo) sandorius. Notaro pareiga tikrinti valstybės registrų duomenis, perduoti duomenis valstybės registrams įtvirtinta daugelyje teisės aktų. Notariato įstatymas numato, jog notaras, patvirtinęs perleidimo sandorį per 24 valandas privalo pateikti duomenis apie patvirtintą sutartį viešo registro tvarkytojui. LR CK 5.32 straipsnis numato, kad notaras per tris darbo dienas privalo pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie patvirtintus, priimtus saugoti ar panaikintus testamentus.
Taip pat Centriniam hipotekos registrui notaras turi perduoti duomenis apie palikimo priėmimo faktą. Šiuos juridinius faktus įregistravus viešajame registre jie tampa prieinami vartotojams ir taip apsaugomos vartotojų teisės. Todėl galima pritarti S. Čaltauskienės (2002) teiginiui, jog „viešasis registras tikslas - viešumas, kuris yra teisinio tikrumo prielaida“. Tuo tarpu notaras - pagrindinė institucija, užtikrinanti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose.
| Registras | Duomenų viešumas | Tikslas |
|---|---|---|
| Nekilnojamojo turto registras | Vieši (išskyrus įstatymo nustatytus atvejus) | Užtikrinti civilinės apyvartos skaidrumą |
| Hipotekos registras | Vieši | Informuoti apie turto įkeitimus |
| Juridinių asmenų registras | Vieši | Suteikti informaciją apie juridinius asmenis |
Kiekvienoje teisinėje valstybėje turi būti saugomos ir užtikrinamos asmens teisės ir teisėti interesai. Valstybės, siekdamos įgyvendinti šį tikslą, imasi įvairių teisinių priemonių. Notaro institucija yra viena svarbiausių teisinių institucijų, kurios pagrindinis uždavinys - teisėtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose užtikrinimas. Notaras, atlikdamas valstybės jam pavestas funkcijas, naudoja kitas valstybės sukurtas teisines priemones. Viena iš jų - valstybės registrai, kurių teikiami duomenys padeda notarui tinkamai ir efektyviai įgyvendinti jam pavestus uždavinius, užtikrinant tiek sąžiningų šalių interesus, tiek apskritai sąžiningumo, viešumo principų įgyvendinimą civiliniuose teisiniuose santykiuose.
Ši tema aktuali ir analizuotina, kadangi darbe bus aptariamos vienos iš pagrindinių institucijų - valstybės registrai ir notarai, įgyvendinantys vartotojų teisių apsaugą. Taip pat valstybės registrų ir notaro sąveiką analizuoti skatina vis didėjanti informacinių technologijų svarba įvairiose srityse, įskaitant „elektroninės valdžios“, „vieno langelio“ principo įgyvendinimo ir informacinės visuomenės sritis. Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, aktualus yra valstybės registrų prisijungimo prie Europos Sąjungos ir tarptautinių registrų klausimas.
Be to, registrų ir notaro sąveika beveik nenagrinėta teisinėje mokslinėje literatūroje, šia tema pasigendama sisteminės, kompleksiaškos analizės. Teisiniuose šaltiniuose notaras ir valstybės registrai nagrinėjami atskirai, nepateikiant detalesnės valstybės registrų ir notaro institucijos sąveikos analizės.
Šio magistrinio darbo tyrimo objektas yra „valstybės registras - duomenų teikėjas“ ir „notaras - registro duomenų teikėjas“ sąveikos aspektai. Magistro baigiamojo darbo tyrimo dalykas yra valstybės registrų ir notars veiklą reglamentuojantys teisės aktai, mokslinė literatūra ir notarinė praktika. Išanalizavus visą turimą medžiagą, pateikti pasikėlymus dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo, kad valstybės registrų sistema būtų pakankamai efektyvi, iš tikrųjų padedanti notarui atlikti jam valstybės pavestas funkcijas, taip ginant visuomenės interesus.
Šio darbo hipotezė - Lietuvos valstybės registrų sistema nepakankamai integrali, o valstybės registrų teikiami duomenys nėra pakankamai išsamūs, tikslūs, aktualūs ir prieinami. Siekiant užsibrėžto tikslo, atliekant tyrimą buvo taikomi įvairūs teoriniai tyrimo metodai. Pagrindinis tyrimo metodas - loginė analizė, kuri buvo taikyta tiriant norminę ir specialiąją literatūrą, darant ir pagrindžiant išvadas, apibendrinimus. Šios valstybės registrų ir notaro veiklą Lietuvos Respublikoje ir kitose pasirinktose Europos valstybėse.
Istorinis metodas naudotas analizuojant kaip kito valstybės registrų ir notaro sąveika, priklausomai nuo teisinio reglamentavimo pakeitims. Lingvistinis metodas naudotas sąvokų apibrėžimui.
Apibendrinant galima teigti, kad valstybės registras - tai teisinis, organizacinis ir informacinis technologijų priemonių sistema, kuri yra vieša, steigiama įstatymų pagrindu, atliekanti informavimo ir registravimo funkcijas. Šiuo nagrinėjamu klausimu. Išskiriama bendriausia sąvoka, valstybės registras, registru, akcentuojant jo steigimo ir veiklos teisinį pagrindą, tuo tarpu viešasis registras, registru, akcentuojant duomenų viešumą.
Įstatymai nustato skirtingus atitinkamų sandorių registravimo, viešumo reikalavimus. Vienais atvejais, juridiniai faktai registruojami informavimo, viešumo tikslu (pvz.: vedybų sutartys), tuo tarpu kitais atvejais, registravimas lemia dokumento galiojimą (pvz.: hipotekos sandoris). Toliau daugiausiai bus vartojama valstybės registro kaip viešojo registro sąvoka, pabrėžiant valstybės registrų duomenų viešumą.
Teisėje skiriamas lotynų notariatas (Latin notaries) ir anglo-saksų notariatas (Public notaries), kuriam, pagal atliekamų funkcijų panašumus, gali būti priskiriamas ir Skandinavijos valstybių notariatas.
Juridinių asmenų registras - vienas iš pagrindinių valstybės registrų, kuris kaupia, saugo, naudoja ir teikia duomenis ir dokumentus apie juridinius asmenis, jų filialus ir atstovybes, užsienio juridinių asmens ir kitų organizacijų filialus ir atstovybes. Juridinių asmenų registro, pradėjusio veikti nuo 2004 m. sausio 1 d., veiklą reglamentuoja Europos Sąjungos (toliau ES) direktyvos, LR CK, Juridinių asmens registro įstatymas, Juridinių asmens registro nuostatai ir kiti teisės aktai. Registro kaupiami duome...
tags: #nekilnojamo #turto #registras #isviesinti #duomenys