Nekilnojamojo Turto Registro Įstatymo 42 Straipsnio 1 Dalies Komentarai

Šiame straipsnyje aptarsime Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 dalį, kuri reglamentuoja duomenų teikimą ir naudojimą.

Nekilnojamojo Turto Registro Įstatymas

LR nekilnojamojo turto registro įstatymas (42 str. 1996 m. rugsėjo 24 d. Nr. VIII-503) yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis nekilnojamojo turto registravimą Lietuvoje.

Šis įstatymas apibrėžia:

  • Nekilnojamojo turto registro paskirtį.
  • Registro tvarkymo principus.
  • Registruojamus objektus ir teises.
  • Duomenų teikimo ir naudojimo tvarką.

42 Straipsnis. Duomenų Teikimas ir Naudojimas

42 straipsnis nustato, kas turi teisę gauti duomenis iš nekilnojamojo turto registro ir kokia tvarka tai daroma.

42 Straipsnio 1 Dalis

42 straipsnio 1 dalis skelbia:

"Nekilnojamojo turto registro duomenys teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms, notarams, antstoliams, teismams, taip pat kitiems asmenims Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka pagal duomenų teikimo sutartis arba pagal asmenų prašymus."

Ši dalis nurodo, kad duomenys gali būti teikiami:

  • Valstybės ir savivaldybių institucijoms.
  • Notarams.
  • Antstoliams.
  • Teismams.
  • Kitiems asmenims.

Duomenų teikimo tvarka nustatoma Nekilnojamojo turto registro nuostatuose.

Duomenų Teikimo Būdai

Duomenys teikiami dviem būdais:

  1. Pagal duomenų teikimo sutartis.
  2. Pagal asmenų prašymus.

Duomenų teikimo sutartys sudaromos su institucijomis ar asmenimis, kuriems duomenys reikalingi nuolatiniam naudojimui. Prašymai teikiami vienkartiniam duomenų gavimui.

Kiti Įstatymo Straipsniai

Nekilnojamojo turto registro įstatymas apima ir kitus svarbius aspektus, susijusius su registru. Štai keletas iš jų:

  • 3 straipsnis: Nekilnojamasis turtas laikomas įregistruotu, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą.
  • 8 straipsnis: Nekilnojamojo turto registre registruojami daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus.
  • 13 straipsnis: Nekilnojamojo turto registre įrašomi duomenys apie nuosavybės teisę į tą daiktą, tų teisių suvaržymai, juridiniai faktai.
  • 23 straipsnis: Prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinių faktų atsiradimą gali pateikti daiktinės teisės turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu.
  • 26 straipsnis: Daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įrašyti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po prašymo padavimo.
  • 37 straipsnis: Nekilnojamojo turto registro duomenys kaupiami ir saugomi nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.

Duomenų Teikimo Apribojimai

Svarbu pažymėti, kad duomenų teikimas nėra neribotas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi užtikrinti, kad teikiami duomenys nepažeistų asmens duomenų apsaugos reikalavimų ir kitų įstatymų nuostatų.

Pavyzdžiui, 33 straipsnis nurodo, kad registratorius turi teisę atsisakyti įrašyti duomenis, jeigu tai pažeistų nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

Teismo pranešimų teikimas notarams, konsulams Įgaliojimų duomenų tekimo ir registravimo posistemyje

Duomenų Atnaujinimas

Nekilnojamojo turto registro duomenys turi būti nuolat atnaujinami. 31 straipsnis numato, kad asmuo, nesutinkantis su registratoriaus sprendimu, gali jį apskųsti. Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas įrašas.

Taip pat, 16 straipsnis nurodo, kad juridinis faktas gali būti išregistruotas pateikus įstatymų nustatytus dokumentus, patvirtinančius, kad juridinis faktas pasibaigė.


tags: #nekilnojamo #turto #registro #istatymo #42 #straipsnio