Kiekviena civilinė byla, tame tarpe ir civilinė byla dėl bankroto bylos iškėlimo, nagrinėjama ne chaotiškai, o nuosekliai, laikantis procesinėse teisės normose nustatytų reikalavimų bei eiliškumo. Fizinio asmens bankroto byla, kaip ir kiekviena civilinė byla, prasideda nuo suinteresuoto asmens kreipimosi į teismą.
Analizuojant užsienio valstybių praktiką, nustatyta, jog daugelyje ES valstybių narių tiek fiziniam asmeniui, tiek jo kreditoriams, suteikta galimybė inicijuoti bankroto procesą. Pagal Lietuvoje pasirinktą fizinio asmens nemokumo teisinio reglamentavimo modelį fizinio asmens bankrotą galės inicijuoti tik pats fizinis asmuo. Lietuvos Respublikos fizinio asmens bankroto įstatymo projekto aiškinamajame rašte, atsižvelgus į kai kurių suinteresuotų institucijų nuomonę bei įvertinus kitas projekto nuostatas, buvo siūloma nustatyti, kad inicijuoti fizinio asmens bankroto procesą galėtų tik pats fizinis asmuo.
Taigi, įstatymo leidėjo motyvai apribojant subjektų, kurie gali inicijuoti bankroto bylą, ratą lieka neaiškūs. Pažymėtina, jog pagal ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti turi teisę ir įmonės kreditorius. Manytina, jog bent fizinio asmens darbuotojams turėtų būti suteikta lygiavertė galimybė kaip ir juridinio asmens darbuotojams ginti savo pažeistus turtinius interesus į darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas fizinio asmens nemokumo atveju.
Be to, kyla pagrįstos abejonės ar Lietuvoje pasirinktas fizinio asmens nemokumo teisinis reglamentavimas suderintas su Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų nuostatomis. Reglamento Nr. 29 straipsnio a) punkte įtvirtinta, kad bankroto bylą gali inicijuoti ir likvidatorius pagrindinėje byloje. Manytina, jog subjektų, galinčių inicijuoti fizinio asmens bankrotą, ratą papildyti taip, jog pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo galėtų paduoti ir Tarybos reglamento Nr. 1346/2000 29 straipsnio a) punkte nurodytas asmuo.
Pagal Lietuvoje pasirinktą fizinio asmens nemokumo teisinio reglamentavimo modelį paduodant teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo fizinis asmuo gali pasikviesti bankroto administratoriaus kandidatūrą, o jei kreipiasi supaprastinto proceso tvarka pateikti bankroto administratoriaus sutikimą fizinis asmuo privalo. Pažymėtina, jog vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalimi kreditorius, pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, privalo pasikviesti teismui administratoriaus kandidatūrą, tuo atveju, kai pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei teikia įmonės darbuotojai - gali pasikviesti teismui administratoriaus kandidatūrą.
Praktikoje dažniausiai kreditorius savo teisę pasikviesti bankroto administratoriaus kandidatūrą įgyvendina teikdamas ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi Lietuvoje pasirinkto fizinio asmens nemokumo teisinio reglamentavimo modelyje nėra įtvirtinta galimybė kreditoriui kreiptis į teismą dėl fizinio asmens iškėlimo, kreditorius norėdamas pasikviesti bankroto administratoriaus kandidatūrą turės pats savarankiškai su prašymu kreiptis į teismą bei pateikti visus reikiamus dokumentus (bankroto administratoriaus sutikimą, bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimo kopiją ir kt.
Dar vienas svarbus klausimas pasirengimo nagrinėti fizinio asmens bankroto bylą bei bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurį teismas turi išspręsti, yra dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Bankroto bylose teismas yra įpareigotas būti aktyvus ir veikti ex officio siekiant atskleisti kuo daugiau reikšmingų aplinkybių, todėl teismas gali taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones savo iniciatyva. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymo leidėjas preziumuoja, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, nes teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ex officio suteikiama tik tais atvejais, kai tai būtina apsaugoti viešąjį interesą (CPK 145 str. 2 d.).
Apibendrintai galima pasakyti, jog įstatymo leidėjas tinkamai neapsaugojo fizinio asmens kreditorių interesų iki teismui iškeliant fizinio asmens bankroto bylą. Fizinio asmens kreditorius, net jei reikalavimai kilę iš darbo santykių, neturi teisės paduoti pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nors skolininkas ir nesugeba padengti net dalies turimo įsiskolinimo per ilgą laikotarpį. Manytina, jog subjektų, galinčių inicijuoti fizinio asmens bankroto bylą, ratą, įtraukiant į jį fizinio asmens kreditorius, taip pat jį suderinti su Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 29 straipsnio a) punktu.
Teismas įvertinęs fizinio asmens mokumą ir kitus atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindus, priima nutartį iškelti arba atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Vadovaujantis Lietuvoje pasirinktu fizinio asmens nemokumo teisinio reglamentavimo modeliui, jei teismas priėmė nutartį dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kreditoriui suteikta teisė šią nutartį apskųsti per septynias dienas. Jei nutartis nebuvo apskųsta ar skundas liko nepatenkintas, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį (ne trumpesnį nei 15 diens ir ne ilgesnį kaip 30 diens) pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Vėliau kreditoriai savo reikalavimus gali teikti tik tiesiogiai teismui, jei teismas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir reikalavimus pagrįstais.
Siekant užtikrinti kreditorių teises įgyvendinti savo teisę pareikšti kreditorinius reikalavimus ir pateikti šiuos įrodymus, labai svarbu fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo faktą paviešinti. Šis duomenys skelbiami teismo internetinėje svetainėje, bei Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos interneto svetainėje. Atsižvelgiant į duomenų apsaugos principu. Šiai nurodyti, kurie duomenys skelbiami viešai. nenurodomi fizinis asmens vardai, pavardės, asmens kodai.
Tuo tarpu Įstatymo 31 straipsnis įpareigoja Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos savo interneto svetainėje dešimt metų nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar baigimo dienos skelbti fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, vardą ir pavardę. Atkreiptinas dėmesys, kad dešimties metų terminas pasirinktas tikslingai - fizinis asmuo negali dar kartą bankrutuoti kol nepraėjo dešimt metų nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar baigimo dienos.
Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis, tiek 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis saugo kiekvieno privatumą. Pagal EŽTK 8 straipsnio 2 punktą jokia valstybės institucija negali trukdyti įgyvendinti šios teisės, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai valstybės institucijų įsikišimas į šios teisės įgyvendinimą demokratinėje visuomenėje yra būtinas nacionaliniam saugumui, viešajam saugumui arba ekonominei šalies gerovei, teisės pažeidimų ar nusikaltimų prevencijai, sveikatos ar moralės apsaugai arba kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugai užtikrinti.
Fizinis asmuo inicijuodamas bankroto bylą automatiškai įviešina savo sunkią finansinę padėtį. Tai fiziniam asmeniui gali sukelti tęstines neigiamas pasekmes. Pavyzdžiui, nors JAV griežtai draudžiama diskriminuoti skolininką vien dėl to, jog jam buvo iškelta bankroto byla, t.y. kaip parodė JAV praktika kartą bankrutavęs asmuo sunkiai gali gauti naują kreditą, sudaryti ilgalaikes sutartis (net ir dėl mobilaus ryšio paslaugų).
Manytina, jog vis dėlto, viešu fizinio asmens duomenų skelbimu po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo siekiama teisėto, pagrįsto bei proporcingo tikslo - kreditorių interesų apsaugos. Kaip jau minėta, kreditoriai turi ne trumpesnį kaip 15 diens ir ne ilgesnį kaip 30 diens laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pareikšti bankroto administratoriui iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius savo reikalavimus, o vėliau praleidus šį terminą kreditoriniai reikalavimai priimami tik teismui termino praleidimo priežastis pripažinus svarbiomis, o reikalavimus pagrįstais.
Fizinis asmuo privalo pervesti į bankroto administratoriaus nurodytą depozitinę sąskaitą lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti, fizinio asmens būtiniausiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti Planą įsiteisėjimo dienos, o po Plano patvirtinimo - pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti Plane nustatyta tvarka.
Be to, fiziniam asmeniui Įstatyme įtvirtintas reikalavimas prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, jei siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra, pridėti lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą, o fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plane nurodyti bankroto administravimo išlaidas sumą ir jos pagrindimą.
Tokiu atveju fizinis asmuo turės samdyti kvalifikuotus specialistus, o tai arba iš viso atims galimybę fiziniam asmeniui išsikelti bankroto bylą arba dar padidins jo įsiskolinimą. Manytina, jog ši nuostata neapsaugos fizinio asmens interesų, nes atsargus ir apdairus civilinių santykių subjektas gali nesuteikti paskolos ir taip į skolas įklimpusiam fiziniam asmeniui. Taigi, fizinis asmuo, kuris nebeturi jokio turto ir yra ties skurdo riba, ženkliai tikėtina, kad faktiškai negalės pasinaudoti Įstatymo suteikta galimybe gauti skolos amnestiją.
Šią problemą buvo siūloma spręsti nustatant išlygą, kad tais atvejais, kai skolininko turto nepakanka bylinėjimosi išlaidoms ir administravimo išlaidoms padengti, nemokumo byla gali būti keliama, jeigu asmuo atitinka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytus kriterijus ir yra priimtas sprendimas suteikti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Taip dalį administravimo išlaidų galėtų padengti Vyriausybė. Jei matyti, kad skolininko turto nepakaks administratoriaus dar...
Specialistų nuomone, abejotina, ar galima preziumuoti, kad fizinis asmuo yra padaręs viską, kad išvengtų bankroto, jeigu jis net nebandė susitarti su kreditoriais dėl skolos mokėjimo terminų atidėjimo, palūkanų ar delspinigių sumažinimo, taikos sutarties sudarymo ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad bankrutavusio asmens skolos yra nurašomos, teigtina, kad fizinis asmuo prieš jam iškeliant bankroto bylą turi būti ėmęsis visų įmanomų veiksmų, kad išvengtų bankroto.
Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Lietuvoje pasirinktu fizinio asmens nemokumo teisinio reglamentavimo modeliu reikalaujama kreditorių reikalavimų tenkinimo ir fizinio asmens mokumo atkūrimo plane nurodyti kreditorių pagalbą, t.y. kreditorių sutikimą atidėti reikalavimų vykdymo terminus, atsisakyti dalies ar visų reikalavimų, pakeisti piniginę prievolę kita prievole - duoti sutikimą fiziniam asmeniui atsiskaityti turtu arba įvykdyti prievolę natūra. Taigi, iškėlus fizinio asmens bylą, fizinis asmuo privalės aktyviai bendrauti, bendradarbiauti su savo kreditoriais ir siekti gauti jų pagalbą bei nuolaidas.
Svarstytina, ar tada nebūtų racionalu įtvirtinti ir taikos sutarties sudarymo bankroto procese galimybės. Jei fiziniam asmeniui siekiant gauti kreditorių pagalbą paaiškėtų, jog su jais pavyko susitarti, teismui būtų galima pateikti taikos sutartį, kurią teismas patvirtintų ir fizinio asmens bankroto byla būtų nutraukta. Pabrėžtina, kad Lietuvoje pasirinktu modeliu atsisakius bankroto procedūros ne teismine tvarka, įtvirtinama fizinio asmens bankroto procedūra supaprastinta tvarka.
Apibendrintai galima teigti, jog įstatyme įtvirtinti fizinio asmens bankroto bylos vykdymo būdai tinkamai neužtikrina sąlygų minimizuoti bylinėjimosi ir bankroto administravimo išlaidas, ir taip gali apriboti fizinio asmens galimybę išsikelti bankroto bylą. Pirmiausia siūlytina persvarstyti įstatymo leidėjo pasirinkimą atsisakyti fizinio asmens bankroto proceso ne teismo tvarka. Siūlytina įtvirtinti taikos sutarties tarp skolininko ir jo kreditorių bankroto procese sudarymo galimybę ir supaprastinto, pavyzdžiui, rašytinio, proceso, taikymą, kai fizinio asmens turto užtenka padengti tik daliai administravimo išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, jog kreditorių reikalavimų tenkinimo ir fizinio asmens mokumo atkūrimo plane vis tiek turi būti nurodyta kreditorių pagalba. Toks siūlomas teisinis reguliavimas taip pat kelia abejones. Šias nuostatas apsiribojama tik kreditorių informavimu pranešimu apie ketinimą teismui pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju jie raštu informuojami apie būsimą fizinio asmens bankroto bylos inicijavimą ne vėliau kaip prieš mėnesį, t.y. fizinis asmuo privalo laikytis ikiteisminės kreditorių informavimo tvarkos.
Ikiteisminė procedūra yra efektyvi, jei kreditorių nėra daug arba kai kreditoriai su skolininku susiję artimais draugystės, partnerystės ar giminystės santykiais. Šiuo atveju vartotojui yra suteikiamos galimybės išvengti didelis administravimo kaštų nustatant supaprastintą procesą, be to, teikiamas ypatingas dėmesys taikiam susitarimui ir tik jam nepavykus galima pereiti į teisminę procedūrą. Skolininkas turi teismui pateikti įrodymus, jog kreditoriams siūloma pasiekti taikos susitarimą. Jei nepasiekiamas ikiteisminis susitarimas, tada prasideda pirmasis teisminio proceso etapas, kurio metu vėl siekiama taikaus susitarimo su kreditoriais.
Šiuo atveju buvo minėta, Vokietijoje supaprastintas procesas siejamas su vartotojais, t.y. šiais asmenimis, siekiant minimizuoti administravimo kaštus. Šiuo atveju visiškai nesiejant jo su fizinio asmens turimo turto masės ir įsiskolinimo dydžio santykiu.
Kokie yra privatumo ribojimai fizinio asmens bankroto byloje?
tags: #bankrutuojancios #individualio #simones #savininko #turtas #buities