Nekilnojamojo turto senaties terminai Lietuvoje: teisinis aspektas

Šiame straipsnyje aptariami nekilnojamojo turto senaties terminai Lietuvoje, įskaitant įgyjamosios senaties sąlygas, ieškinio senaties terminus ir mokesčių apskaičiavimo terminus. Straipsnyje remiamasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (CK), Mokesčių administravimo įstatymu (MAĮ) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais - tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta DELFI.

Įgyjamoji senatis

Pirmiausia reikia pažymėti, kad įgyjamosios senaties samprata apibrėžta Civilinio kodekso 4.68 str. 1 dalyje, kuri sako, jog asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Svarbu akcentuoti, kad nesantis daikto savininku asmuo, valdantis tą daiktą, turėtų būti sąžiningai jį įgijęs ir sąžiningai valdyti visą valdymo laiką. Valdymo atsiradimą įstatymas laiko sąžiningu (sąžiningo įgijėjo reikalavimas), kai valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti.

Be to, Civilinio kodekso 4.70 str. 1 dalis reikalauja valdytojui išlikti sąžiningu, t.y. įsitikinusiu, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į tą daiktą, visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgyjant daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų.

Taigi pagal LR Civilinio kodekso 4.68 str. 1 dalies nuostatas daiktą valdantis asmuo galėtų įgyti nuosavybės teisę į šį daiktą įgyjamosios senaties pagrindu tik tuo atveju, kai savininkas, kuris savo, kaip savininko, teisių jokia forma neįgyvendina bent 10 metų, nėra žinomas tą daiktą valdančiam asmeniui. Kitaip tariant, jo žiniomis, nėra kito asmens, kuris būtų daikto savininkas.

Spręsdamas į užduotą klausimą panašią situaciją, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėjo išvados, kad sutuoktinis, žinodamas, jog jo valdomo buto dalis priklauso jo buvusiam sutuoktiniui, nėra pripažintinas šiam buvusiam sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančio daikto (jo dalies) sąžiningu valdytoju. Asmens elgesys, kai žinodamas, kad jo valdomas daiktas ar daikto dalis turi savininką, vis tiek siekia įgyti nuosavybės teisę į to savininko nekilnojamojo turto dalį, nėra pripažintinas sąžiningu ir teisėtu, netenkina vienos iš sąlygų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti - sąžiningo turto įgijimo ir valdymo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, manau, kad nėra pakankamo pagrindo vienam iš buvusių sutuoktinių pripažinti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu į visą bendrąja jungtine nuosavybe įgytą butą. Tačiau dėl gyvenimiškų situacijų įvairovės, analizuotų teismų sprendimų, kilus ginčui, rekomenduoju būti aktyviam ir rūpestingam - kreiptis teisinės pagalbos į advokatą, nurodyti svarbius bylos teisingam išnagrinėjimui faktus ir pagrįsti juos įrodymais.

Iki 2001 m. liepos 1 d. nutrauktos santuokos (pagal 1969 m. Santuokos ir šeimos kodeksą) metu įgytas turtas, jeigu jis nebuvo padalintas nutraukiant santuoką, įprastai gali būti padalijamas bendru abiejų buvusių sutuoktinių sutarimu arba pagal vieno iš jų ieškinį teismui naujoje byloje, jei nėra praleistas ieškinio senaties terminas dėl sutuoktinių turto padalijimo.

Vieno iš buvusių sutuoktinių mirties atveju atsiras paveldėjimo teisiniai santykiai. Net ir nesant įpėdinių ar nė vienam įpėdiniui nepriėmus palikimo, arba mirusiajam testamentu iš visų įpėdinių atėmus teisę paveldėti, mirusiojo turtas (jo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) paveldėjimo teise pereina valstybei (Civilinio kodekso 5.2 str. 3 d.). Tai yra apibendrinto pobūdžio teisinė konsultacija.

Dėl išsamios ir tikslios informacijos pagal Jūsų konkrečią individualią situaciją prašome kreiptis į advokatą: www.advokatas-vilniuje.lt

Ieškinio senatis

Ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (1.124 Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, toliau - CK, straipsnis). Ieškinio senaties terminas reikalingas todėl, kad jam pasibaigus dažniausiai jau būna prarasta galybė įrodymų, pvz. miršta liudytojai, kurie būtų padėję išaiškinti realią situaciją.

Be kita ko, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas: „Ieškininės senaties institutas negali būti vertinamas kaip vienašalis, t.y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais. Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą, teisė nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškininės senaties terminą. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos.“

Bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų, tačiau įstatymai nustato ir specialiuosius terminus, kurie gali būti trumpesni arba ilgesni.

Pavyzdžiui:

• 2) 3 mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais, pvz. valdybos narys, manantis, kad jam nedalyvaujant valdybos posėdyje priimtas jo teises pažeidžiantis sprendimas, turėtų suskubti per šį ieškinio senaties terminą.
• 3) 6 mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, pvz.
• 4) 6 mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų, pvz.

Natūraliai kyla klausimas nuo kurios dienos turėtų būti skaičiuojami tiek aukščiau paminėti sutrumpinti, tiek bendrasis ieškinio senaties terminas. Nors vėlgi esama išimčių, kurios bus aptartos vėliau, tačiau paprastai ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Labai gerai, jei asmuo sužinojo apie savo teisių pažeidimą tuo pat metu, kai jos buvo pažeistos, pvz. parsinešęs namo ta pačią dieną pamatė, kad įsigijo nekomplektišką prekę. Pabrėžtina, kad ieškinio senaties terminas skaičiuojamas taip pat, kaip ir kitų terminų - pradedant nuo rytojaus dienos nulio valandų nulio minučių.

Tačiau kitais atvejais, kai šie laiko tarpai nesutampa, teismas visuomet vertindamas dieną, kai asmuo sužinojo apie savo teisės pažeidimą, lygina jį su diena, kurią protingas ir apdairus žmogus būtų sužinojęs apie savo teisės pažeidimą. Ir tokiais atvejais teismas atsižvelgia į aibę aplinkybių, kurios būtų leidusios asmeniui sužinoti kada jo teisės iš tiesų buvusios pažeistos, pvz. ką asmeniui reikėjo padaryti, kad jis apie savo teisių pažeidimą būtų sužinojęs anksčiau.

Nors pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, tai, kad ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs, tikrai nereiškia, kad teisė kreiptis į teismą prarasta.

Svarbiomis priežastimis praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti paprastai laikomos tokios kaip ieškovo neraštingumas, sunki liga, kreipimasis į ikiteismines ginčo nagrinėjimo institucijas siekiant ginčą išspręsti ir pan.

Pagal CK 1.130 straipsnį ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka bei skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę.

Jeigu pareikšti ieškinį trukdė nepaprastas įvykis, kuriam tomis sąlygomis nebuvo galima užkirsti kelio (nenugalima jėga), pvz.

Tačiau įsimintina, kad ieškinio senaties terminas sustabdomas tik tuo atveju, jei nurodytos aplinkybės atsirado arba buvo paskutiniuosius šešis ieškinio senaties termino mėnesius, o kai tas terminas trumpesnis nei šeši mėnesiai - visą ieškinio senaties laiką, pvz. jei senaties terminas yra dešimt metų, tai faktas, kad jo pradžioje pirmaisiais metais šalyje siautėjo visuotinai pripažinta epidemija, nereiškia, kad ieškinio senaties terminas bus sustabdytas - tačiau jei baigiantis dešimtiems metams ir likus šešiems ar mažiau mėnesių iki ieškinio senaties termino pasibaigimo epidemija prasidėjo, terminas sustabdomas iki bus pripažinta, jog ji liovėsi. Jai baigusis terminas eina toliau - tokiu atveju likusi termino dalis pailginama iki šešių mėnesių (CK 1.129 str.

Ieškinio senatis taikoma tik tuo atveju, jei yra ginčo šalies reikalavimas. Šiuo atveju pastebėtina, kad ieškinio senatis gali būti taikoma ne tik skolininko (atsakovo), o ir kreditoriaus (ieškovo) pageidavimu. Nors iš pirmo žvilgsnio tokia nuostata gali atrodyti keistai, tačiau jos aktualumas išryškėja tada, kai susiduriama su priešieškiniu.

Dėl didelio klausimų šia tema skaičiaus nebėra galimybės atsakinėti į naujus klausimus komentaruose. PAŽIŪRĖKITE: galbūt situacija, panaši į Jūsų, jau paaiškinta ankstesniuose komentaruose, bet turėkite omeny, kad įstatymai keičiasi. Jums visada galime suteikti *mokamą* asmeninę konsultaciją el. paštu. Advokatės el.

Iš krovinių, keleivių ir bagažo vežimo atsirandantiems reikalavimams taikomi atskirų transporto rūšių kodeksuose (įstatymuose) nustatyti ieškinio senaties terminai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

Ieškovas nurodė, kad 2017 m. vasarą su atsakove sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš atsakovės nusipirko butą. Nors atsakovė garantavo, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų buto trūkumų (numatyta sutartyje), jie išryškėjo 2017 m. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės nusipirkto nekilnojamojo daikto trūkumų šalinimo išlaidas.

Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad, sprendžiant dėl ieškinio senaties termino eigos, būtina įvertinti atsakovės veiksmus, sužinojus apie reiškiamas pretenzijas dėl parduoto daikto trūkumų. Byloje nustatyta, kad apie pastebėtus daikto trūkumus ieškovas atsakovę pirmiausia informavo žodžiu, vėliau šalys bendradarbiavo dėl patekimo į butą, siekiant jame atlikti remonto darbus. Kadangi įstatymas neįpareigoja šalių visus tarpusavio sutartinių įsipareigojimų vykdymo klausimus spręsti tik apsikeičiant rašytinės formos pranešimais, todėl pirkėjas, gavęs atsakovės pranešimus su prašymais suderinti galimo remonto darbus atliekančio darbuotojo atvykimo datą ir laiką, pagrįstai galėjo manyti, kad atsakovė ketina šalinti paaiškėjusius trūkumus.

Spręsdamas dėl perduodamo daikto kokybės, kasacinis teismas nurodė, jog CK nenustato specialių pardavimo sąlygų ne naujai pastatytiems pastatams ar juose esantiems butams, todėl CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir tokio daikto pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams, tačiau turi būti atsižvelgta ir į parduodamo daikto ypatumus, turinčius įtakos tokio daikto kokybei. Nagrinėjamoje byloje ieškovui buvo žinoma apie pastato (jo dalies) energinio efektyvumo klasę - G, todėl jis turėjo suprasti, jog butui reikalingas didesnis nei įprastas energijos kiekis, įskaitant energiją pastato šildymo reikmėms.

Tačiau kasacinis teismas pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kito ieškovo reikalavimo - išlaidų atsakovės remontuoto vamzdyno trūkumams pašalinti atlyginimo, nepagrįstai suabsoliutino ieškovo kaip daikto savininko pareigas šio turto priežiūros srityje, neatsižvelgdamas į aplinkybę, kada šie darbai buvo atlikti, ir ignoruodamas tokių darbų pobūdį.

Atsakovė, įsigijusi ginčo butą, jame, be kitų buto remonto darbų, atliko ir vandentiekio vamzdynų pakeitimo darbus. Remdamasis nurodytais argumentais, kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino statybas reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, susiedamas jas tik su reikalavimais energijos taupymui ir vandentiekio išsaugojimui.

Mokesčių apskaičiavimo terminai

Ūkio subjektams yra svarbu prisiminti, už kiek laikotarpių galima apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokesčius. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 68 straipsnį, mokesčių mokėtojas mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 3 praėjusius kalendorinius metus.

Tačiau yra numatytos ir išimtys, kai mokesčio apskaičiavimo ar perskaičiavimo senaties terminas yra einamieji ir 5 arba 10 praėjusių kalendorinių metų. Šiame straipsnyje konkrečiau apžvelgsime MAĮ 68 straipsnio reikalavimus.

Mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 3 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pavyzdžiui, mokesčių mokėtojas 2021 m. gali mokesčius apskaičiuoti arba perskaičiuoti už einamuosius metus 2021 m. ir 3 praėjusius kalendorinius metus, t. y. 2020 m., 2019 m., 2018 m.

Pagal įstatymą mokesčių administratoriui atliekant pakartotinį patikrinimą, aukščiau minėtos nuostatos netaikomos, nors tokio patikrinimo metu negalima apskaičiuoti mokesčio už ilgesnį laikotarpį negu pirminio patikrinimo metu.

Tarkim, pirminis patikrinimas buvo atliktas 2019 metais, kai buvo tikrinama visų privalomų mokėti mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumas už 2016-2018 metus. Mokesčių administratorius, 2020 metais atlikdamas pakartotinį patikrinimą, turi teisę tikrinti pirminį laikotarpį, t. y. 2016-2018 metus arba tik dalį pirminio tikrinto laikotarpio (pvz., 2016-2017 metus), priklausomai nuo to, dėl ko atliekamas pakartotinis tikrinimas.

Jeigu mokesčių mokėtojas pateikia deklaraciją arba patikslintą deklaraciją likus mažiau kaip 90 dienų iki numatyto mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) termino pabaigos, mokesčių administratorius gali patikrinti ne vėliau kaip per 90 dienų nuo deklaracijos pateikimo dienos. Pavyzdžiui, ūkininkas, perskaičiavęs gyventojų pajamų mokestį nuo pajamų už 2017 metus, 2020-12-30 pateikė patikslintą Metinę pajamų deklaraciją. Deklaracija buvo pateikta likus mažiau kaip 90 dienų iki mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) termino pabaigos, kuri šiuo atveju buvo 2020-12-31. Mokestinį patikrinimą galima pradėti ne vėliau kaip per 90 dienų nuo patikslintos deklaracijos pateikimo dienos, t. y. iki 2021-03-30.

Kai mokesčio apskaičiavimo ar perskaičiavimo senaties terminas yra einamieji ir 5 praėję kalendoriniai metai, apskaičiuoti nustatyta tvarka galima šiais atvejais:

1. kai apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (išskyrus fizinio asmens mokamas pajamų mokestis nuo pajamų iš individualios veiklos dalis). Ilgesnis senaties terminas nustatytas dėl to, kad dėl įvairių aplinkybių gali būti netinkamai vykdomos mokestinės prievolės;
2. kai mokesčių administratorius apskaičiuoja ar perskaičiuoja mokesčių mokėtojo, kuris neatitinka patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Jam taikomas senaties terminas, nes jau praeityje netinkamai vykdė savo mokestines prievoles, todėl yra suteikiamos didesnės galimybės tikrinti tokių prievolių vykdymą;
3. pagal įstatymą, mokesčių administratorius apskaičiuoja ar perskaičiuoja mokesčius pagal automatinių informacijos mainų pagrindu gautą informaciją;
4. kai mokestis apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas taikant Lietuvos Respublikos PM įstatymo 40 straipsnio 2 dalį, reikia išnagrinėti ne tik mokestinio laikotarpio, bet ir ankstesnių metų duomenis, kurie atskleistų vykdomos veiklos ypatumus;
5. kai siekiama įrodyti skolų beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti jas, išimtis taikoma mokesčių mokėtojui ir mokesčių administratoriui perskaičiuojant mokesčius, siekiant įsitikinti perskaičiavimo pagrįstumu;
6. kai mokestis apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas teismui pripažinus mokesčio mokėtojo bankrotą tyčiniu;
7. kai pagal PVM įstatymo nuostatas daroma ilgalaikio turto, kuris nėra nekilnojamasis turtas, atskaita.

Pavyzdžiui, įmonė „A“ PVM mokėtoja 2016 m. gegužės mėnesį įsigijo krovininį automobilį ir PVM sąskaitoje faktūroje pirkimo PVM įtraukė į atskaitą. 2020 m. kovo mėnesį paaiškėjo, kad įmonė „A“ neturėjo teisės įtraukti visos pirkimo PVM sumos. Kadangi įmonė automobilį naudojo mišriai veiklai, tai pagal PVM įstatyme taikomas 5 metų PVM tikslinimo laikotarpis. Įmonė „A“ turi patikslinti 2016 m. į atskaitą įtrauktą PVM sumą.

Pagal einamųjų ir 10 praėjusių kalendorinių metų senaties terminas bus taikomas apskaičiuojant ar perskaičiuojant mokestį šiais atvejais:

1. kai baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę BK nustatyti kaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai;
2. kai pagal PVM įstatymo nuostatas daroma nekilnojamojo turto, pripažinto ilgalaikiu turtu, atskaita.
3. kai vykdomos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūros, numatytos Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse. Apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį galima tik tiek, kiek tai numatyta sudarytose ir taikomose tarptautinėse sutartyse, taip pat kai mokesčių administratorius apskaičiuoja arba perskaičiuoja mokestį, atsižvelgdamas į minėtų procedūrų rezultatus.

Pavyzdžiui, įmonė „B“ PVM mokėtoja 2015 m. vasario mėnesį įsigijo naują administracinį pastatą ir PVM sąskaitoje faktūroje išskirtą pirkimo PVM įtraukė į atskaitą. 2020 m. kovo mėnesį paaiškėjo, kad įmonė „B“ neturėjo teisės įtraukti pastato pirkimo PVM atskaitą, paaiškėjus, jog pastatas nebuvo naudojamas ekonominei veiklai vykdyti. Atsižvelgus į tai, kad nekilnojamajam turtui PVM įstatyme taikomas 10 metų PVM atskaitos tikslinimo laikotarpis, tai įmonė „B“ turi pateikti 2015 m. vasario mėnesio PVM deklaraciją ir patikslinti į PVM atskaitą įtrauktą sumą;

Ūkio subjektams svarbu žinoti ir laiku prisiminti apie mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo galimybes.

Apibendrinti mokesčių apskaičiavimo terminus padės ši lentelė:

Žemiau siūloma tema video įrašo.

tags: #nekilnojamo #turto #senaties #terminas