Nekilnojamojo turto vertinimo tikslai

Kaip ir kiekvienas procesas, turto vertinimas turi savo tikslą. Kitaip tariant, turto vertinimo tikslas yra ta priežastis, kodėl reikia atlikti vertinimą. Turto vertinimo tikslai, atvejai ir priežastys yra labai įvairūs.

Aiškiai suformuluotas turto vertinimo tikslas yra svarbus ne tik užsakovui, bet ir vertintojams, nes, tik tiksliai žinodamas turto vertinimo tikslą, specialistas galės parengti tinkamą dokumentaciją. Būtinai pateikite visą turimą ir vertintojo prašomą informaciją. Tai užtikrins proceso sklandumą ir skaidrumą.

Pagal LR įstatymus šią procedūrą gali atlikti tik licencijuoti vertintojai kurie yra įtraukti į turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą. Tik jie išmano, pagal kokius galiojančius įstatymus ar nutarimus parengta dokumentacija bus tinkama kiekvienu skirtingu turto vertinimo atveju ir tikslu, kaip parengti skaidrius ir nešališkus vertinimo išvadų dokumentus.

Jums aktualus turto vertinimo tikslas bus pasiektas, kuomet galėsite džiaugtis turėdami tikslią kruopščios analizės išvadą, kuri padės efektyviau sudaryti sandorius, teismui, antstoliams, valstybinėms tarnyboms ar verslo partneriams pateikti reikiamus dokumentus.

Pagrindiniai turto vertinimo tikslai

  • Finansinių ataskaitų sudarymo
  • Apmokestinimo
  • Draudimo, nuostolių nustatymo
  • Įkeitimo
  • Nuosavybės teisės perleidimo
  • Kitais tikslais

Kaip vertinti ugdymo procese?

Kada reikia nustatyti turto vertę?

Nekilnojamojo turto vertinimas reikalingas šiais atvejais:

  • kai nekilnojamojo turto objektas perkamas / parduodamas / nuomojamas / dovanojamas;
  • draudžiant / deklaruojant turtą;
  • imant banko paskolą nekilnojamajam turtui (dažniausiai būstui ar žemės sklypui) įgyti;
  • sprendžiant ginčus dėl turtinės objekto vertės;
  • nustatant turtui padarytą žalą;
  • sudarant turto dalybų sutartis santuokos ar skyrybų atvejais;
  • nustatant investicinę objekto vertę.

Kilnojamojo turto vertinimas reikalingas šiais atvejais:

  • keičiantis turto savininkams;
  • kai turtas parduodamas / perkamas / nuomojamas / dovanojamas / įkeičiamas;
  • deklaruojant / apmokestinant turtą;
  • sprendžiant ginčus dėl turto vertės;
  • draudžiant / nustatant nuostolius;
  • nustatant nuomos mokestį.

Verslo vertinimas reikalingas šiais atvejais:

  • keičiantis turto savininkams;
  • perkant / parduodant / įkeičiant įmonę;
  • likviduojant / restruktūrizuojant / reorganizuojant įmonę;
  • vertinant vertybinius popierius;
  • nustatant prekinių ženklų vertes;
  • perkainojant ilgalaikį materialųjį turtą;
  • sprendžiant ginčus dėl turto vertės.

Turto vertinimo etapai

  1. Užduoties suformulavimas / Užsakymo registravimas
  2. Supažindinimas su vertinimo darbų atlikimo eiga / Sutarties pasirašymas
  3. Dokumentų pateikimas / Analizė
  4. Turto apžiūra / Identifikavimas / Fotofiksacija
  5. Rinkos analizė / Duomenų rinkimas
  6. Turto vertės nustatymas / Išvados suformulavimas
  7. Turto vertinimo ataskaitos parengimas / Pateikimas užsakovui

Susitikus su užsakovu ir išsiaiškinus kliento poreikius, iškart renkami ir tikrinami visi su vertinimo objektu susiję dokumentai (pavyzdžiui, vertinant nekilnojamąjį turtą, reikalingi Registrų centro išrašai, kadastrinių matavimų bylos, žemės sklypų planai ir kt.). Atlikus dokumentų patikrą ir patvirtinus turto vertinimo metodus, su užsakovu pasirašoma turto vertinimo sutartis. Apžiūrėjęs vertinamą objektą ir įvertinęs visus svarbiausius aspektus, turto vertintojas skaičiuoja vertinamo objekto vertę ir užsakovui pristato detalią turto vertinimo ataskaitą.

Kiek trunka nekilnojamojo turto vertinimas?

Turto vertinimo ataskaitos paruošimas vidutiniškai trunka nuo 2 iki 4 dienų. Toks terminas yra tikėtinas jeigu visi dokumentai yra sutvarkyti ir pateikti, tačiau jeigu jų nėra ar ne visi paruošti ar net gi pamesti, jų ieškojimas gali trukti iki 20 dienų. Todėl planuojant atlikti turto vertinimą, rekomenduojama iš anksto pasirūpinti reikiamais dokumentais.

Veiksniai, darantys didžiausią įtaką nekilnojamojo turto vertei

Vieta. Nekilnojamo turto lokacija yra vienas svarbiausių kriterijų, lemiančių turto vertę. Turto vieta nėra tik objekto rajonas, bet ir visa jį supanti aplinka. Gražus kraštovaizdis, miškas, parkas, ežeras ar tvarkingi, šiuolaikiški namai, taip pat patogus privažiavimas, puikiai išplėtotos komunikacijos ir infrastruktūra kelia nekilnojamojo turto vertę. Gamyklos, judrios, triukšmingos gatvės, netvarkinga ar neestetiška aplinka, prasta infrastruktūra, neišvystytos komunikacijos - priešingai - nekilnojamojo turto vertę mažina.

Objekto būklė. Tai, kaip įrengtas ir prižiūrėtas būstas, žemės sklypas ar kitas NT objektas, vaidina svarbų vaidmenį jį vertinant. Labai svarbu, kad vertinamas objektas nereikalautų papildomų investicijų, būtų įrengtas kokybiškomis medžiagomis. Jei objekto konstrukciniai sprendimai ir išplanavimo ypatumai vertingi ir kokybiški, tuomet turto vertė auga. Kitu atveju, kai statyboms ir apdailai naudojamos nekokybiškos, pigios medžiagos, o konstrukcijos prastos, turto vertė krenta. Vertinama ir aplinkos infrastruktūra: keliai, dangos, želdiniai.

Kiti veiksniai. Turto vertintojai visuomet atsižvelgia į nedarbo lygį, gyventojų skaičių, atlyginimo stabilumą, įsidarbinimo galimybes, teritorinį planavimą, kredito gavimo sąlygas ar bendrą ekonominę situaciją ir pan.

Pagrindiniai būsto vertinimo kriterijai:

  • Vieta
  • Statybos metai
  • Bendras plotas
  • Šildymo būdas
  • Kambarių skaičius
  • Pastato tipas

Dokumentai, kurie yra reikalingi norint atlikti buto ar namo vertinimą

  • VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas;
  • (jei butui priklauso žemės sklypas ar jo dalis);

Jeigu atliekamas namo vertinimas:

  • VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas;
  • Buto kadastrinė (inventorinė) byla;
  • Žemė sklypo planas;
  • Priklausinių kadastriniai dokumentai.

tags: #nekilnojamo #turto #vertinimo #tikslai