Šiuo metu Lietuvoje kultūros paveldo apsaugą įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija, o nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas.
Nors dauguma tarptautinių įsipareigojimų yra integruoti į pagrindinius Lietuvos teisės aktus, reguliuojančius kultūros paveldo apsaugą, vis dėlto, galutinai suderinti Lietuvos teisės aktus su ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis iki šiol nepavyksta.
Nors po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo paveldo apsaugos teisinė bazė ir administravimo struktūros keitėsi ne vieną kartą, tačiau ir toliau išlieka nesklandumų ir problemų saugant kultūros paveldą, šią sritį reguliuojantys teisės aktai nėra suderinti tarpusavyje, dažnai nesilaikoma įstatymų, nėra užtikrinta jų priežiūra ir kontrolė.
Lietuvoje nėra aiškiai atskirtos valstybės ir savivaldos funkcijos. Tiek savivaldybėms, tiek Kultūros paveldo departamentui yra priskirta daug funkcijų, kurios dubliuojasi. 1995 m. panaikinus Kultūros paveldo inspekciją nebeliko nepriklausomos kontrolės mechanizmo, kontrolės funkciją atlieka pats Departamentas. Dėl šių priežasčių itin sunkiai įgyvendinamas asmeninis valstybės tarnautojų ir ekspertų atsakomybės principas.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatos
Tvarkybos darbai ir jų priežiūra (9 straipsnis)
Šis straipsnis reglamentuoja veiksmus, susijusius su kultūros paveldo objektų tvarkybos darbais.
- Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paveldo objekto, dėl kurio nėra priimtas sprendimas skelbti jį saugomu ar neskelbti, valdytojas, planuojantis atlikti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes galinčius pažeisti tvarkybos darbus, turi pateikti savivaldybės paveldosaugos padaliniui projektinius siūlymus arba raštu išdėstytus numatomus darbus.
- Jeigu nustatoma, kad numatomi darbai žalotų vertingąsias savybes, per 15 dienų turi būti inicijuojamas kultūros paveldo objekto skelbimas saugomu. Sprendimą inicijuoti kultūros paveldo objektą skelbti valstybės saugomu priima Departamentas, o savivaldybės saugomu - savivaldybės paveldosaugos padalinys.
- Jei atliekant statybos ar kitokius darbus aptinkama archeologinių radinių ar nekilnojamojo daikto vertingųjų savybių, valdytojai ar darbus atliekantys asmenys apie tai privalo pranešti savivaldybės paveldosaugos padaliniui, o šis informuoja Departamentą. Departamentas gali sustabdyti darbus 15 dienų. Per šį terminą jis kartu su savivaldybės paveldosaugos padaliniu turi patikrinti pranešimą ir priimti sprendimą inicijuoti ar neinicijuoti aptiktos nekilnojamosios kultūros vertybės įregistravimą, kultūros paveldo objekto skelbimą saugomu ar aptiktos vertingosios savybės atskleidimą ir apsaugos reikalavimų patikslinimą.
- Departamentas taip pat gali sustabdyti darbus 15 dienų, jei išaiškėja, kad buvo pažeisti šio straipsnio 1 ar 2 dalies reikalavimai.
- Institucija, priėmusi sprendimą inicijuoti kultūros paveldo objekto skelbimą saugomu arba jau saugomo objekto naujai aptiktos vertingosios savybės nustatymą bei apsaugos reikalavimų pakeitimą, gali iki 6 mėnesių apriboti ar uždrausti darbus, kurie pačiame objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje galėtų pažeisti vertingąsias savybes. Jei teritorija ir apsaugos zona nenustatytos, apriboti ar uždrausti darbus galima iki 250 metrų atstumu nuo objekto. Jeigu dėl nepalankių klimato sąlygų trūkstami tyrimai neatliekami, terminas gali būti pratęstas. Bendras uždraudimo vykdyti darbus terminas negali būti ilgesnis negu 8 mėnesiai.
Šios nuostatos skirtos užtikrinti, kad bet kokie darbai, galintys paveikti kultūros paveldo objektus, būtų atliekami atsakingai ir pagal nustatytus reikalavimus.
Vilniaus senamiestis - vienas iš UNESCO Pasaulio paveldo objektų
Kultūros paveldo objekto perleidimas (15 straipsnis)
Šis straipsnis apibrėžia procedūras, susijusias su kultūros paveldo objektų nuosavybės perdavimu.
- Pardavėjas ar kitaip valdymo teises perduodantis kultūros paveldo objekto valdytojas (toliau - perdavėjas) apie ketinimą sudaryti sandorį ne vėliau kaip prieš mėnesį informuoja savivaldybės paveldosaugos padalinį.
- Kultūros paveldo objekto būklė tikrinama kultūros ministro nustatyta tvarka. Patikrinimo aktas, jei tokiame objekte nebuvo atliekami tvarkybos darbai, jei nenustatyta jo sužalojimų ir jei nebuvo pažeisti jo naudojimo reikalavimai, galioja 6 mėnesius nuo akto surašymo dienos. Perdavėjo ar įgijėjo pageidavimu už Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliavą toks būklės patikrinimas gali būti atliktas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo apie ketinimą sudaryti sandorį.
- Kultūros paveldo objekto perdavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė, patikrinus objekto būklę, pereina naujam valdytojui (įgijėjui) nuo perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo. Jeigu patikrinimo metu nustatyta būklė neatitinka nekilnojamosios kultūros vertybės pase užfiksuotos būklės, už tai atsako perdavėjas.
Šios nuostatos užtikrina, kad naujas savininkas būtų informuotas apie objekto būklę ir prisiimtų atsakomybę už jo priežiūrą.
Kauno pilis - svarbus Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo objektas
Kultūros paveldo apsaugos iššūkiai ir perspektyvos
Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduriama saugant kultūros paveldą Lietuvoje, yra teisės aktų nesuderinamumas, priežiūros ir kontrolės trūkumas, funkcijų dubliavimasis tarp institucijų bei nepakankamas savininkų ir naudotojų skatinimas saugoti paveldo vertybes. Siekiant efektyvesnės apsaugos, būtina tobulinti teisinę bazę, stiprinti kontrolės mechanizmus ir skatinti visuomenės įsitraukimą į paveldosaugos procesus.
Siekiant išsaugoti kultūros paveldą, užsienio valstybėse įvairiais būdais ir priemonėmis siekiama skatinti pačių paveldo savininkų ir naudotojų interesą saugoti paveldo vertybes.
tags: #nekilnojamojo #kulturos #paveldo #valstybinis #reguliavimas