Šiame straipsnyje išsamiai aptariama nekilnojamojo turto sąvoka, jos esmė, charakteristika ir teisiniai aspektai Lietuvos Respublikos įstatymuose. Taip pat nagrinėjami nekilnojamojo turto valdymo, administravimo ir investavimo klausimai.
Turto Sąvoka ir Klasifikavimas
Lietuvos Respublikos įstatymuose, ypač kalbant apie nuosavybės institutą, bei kitoje mokslinėje literatūroje dažnai vartojama sąvoka „turtas”. Ši sąvoka tapo ypač reikšminga nuo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atgavimo momento. Nuo šiuo laiko vis sparčiau pradėjo vystytis nuosavybės institutas, kuris buvo oficialiai įtvirtintas įsigaliojusiame civiliniame kodekse.
Iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės šis institutas paprastam žmogui neturėjo didelės reikšmės, nes socialistinė nuosavybė sudarė 97% visos tuo metu egzistavusios nuosavybės. Žeme, pastatai, ūkis, išradimai, meno kūriniai ir daug, daug kito turto priklausydavo buvusios Tarybų Sąjungos valdžiai. Paprastas žmogus “neturėjo teisės būti turtingas”. Po Tarybų Sąjungos žlugimo padėtys visiškai pasikeitė. Dabar turtas užima labai svarbią ir oficialią vietą mūsų gyvenime.
Kalbant tarpusavyje kiekvienas paaiškins:” turtas - tai daiktai, kurios aš turiu”. Bet tai nėra tik daiktai. Dar senovės laikose buvo sakoma: ”Turtingas ne tas, kuris daug turi, o tas, kuris protingas”. Taip, galima sakyti, buvo įtvirtinta nuostata, kad intelektinės veiklos rezultatai irgi yra nuosavybės teisės objektas. Kiekviena valstybė laikoma turtinga, jeigu išskyrus ekonominius išteklius turi didelį intelektinį potencialą. Kaip pavyzdys tai gali būti Japonija.
Sąvoka “turtas” yra labai plati. Galima drąsiai teigti, kad turto sąrašas nėra ir niekada nebus baigtas, nes gyvenimas keičiasi daug greičiau, negu keičiasi įstatymai. Įstatymų leidėjai patys tai suprasdami paliko turto sąrašą nebaigtu. Pavyzdžiui, ankščiau niekas net negalvodavo apie kompiuterį, internetą. O dabar tai vienas iš dažniausių nuosavybės teisės objektų. Be to, turtas turi labai didelę reikšmę tiek valstybės, tiek visuomenės ir paprastų žmonių gyvenime.
Lietuvos Respublikos įstatymai skiria turtui vos ne daugiausiai dėmesio (aišku po žmogaus gyvybės ir Valstybės saugumo). Beveik visas civilinis kodeksas skirtas turtui, nuosavybei ir kitiems aspektams su jais susijusiems. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXVIII skyrius skirtas nusikaltimams nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Tą patį galima pasakyti ir apie darbo kodeksą. Beveik kiekvienas dirbantis žmogus prisiima atsakomybę už jam patikėtą turtą.
Šio kursinio darbo tikslas - išanalizuoti turtą kaip teisinę kategoriją. Tai galima padaryti klasifikuojant turtą pagal skirtingus kriterijus. Be to, nagrinėjant įvairius įstatymus, nes tokie įstatymai, kaip pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas pateikia turto apibrėžimą remdamasi kriterijais būdingais verslui, o Lietuvos Respublikos paveldimo ar dovanojamo turto mokesčio įstatymas - visiškai kitais.
Lietuvos Respublikos įstatymai turtą apibūdina taip: ”nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, kuriam nustatyta teisinė registracija arba numatyta dovanojimo sutarties sudarymo notarinė forma”. Kilnojamuoju turtu įstatymuose taip pat laikomos: akcijos, obligacijos, vekseliai, kiti vertybiniai popieriai, meno kūriniai, brangieji metalai, brangakmeniai, pinigai. O taip pat materialios ir nematerialios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.97 str. 1 d. turtą, kaip civilinės teisės objektą apibūdina kaip materialu ir nematerialu. Nurodyta, kad civilinės teisės objektai yra: daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmu rezultatai, taip pat kitos turtinės vertybės.
Privačios nuosavybės teisės objektu šiuo metu Lietuvos Respublikoje gali būti bet koks turtas, jeigu įstatymais neuždrausta tą turtą turėti privačios nuosavybės teisė. Nėra nustatyta ir kiekio apribojimų turtui, kurį Lietuvos Respublikoje galima turėti privačios nuosavybės teisė. Netgi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje privati nuosavybė laikoma Lietuvos ūkio pagrindu.
Kalbant apie nuosavybę visada reikia turėti omenyje tą objektą, apie kurio priklausomybę kam nors kalbama. Taigi, ne tik tam tikro subjekto sukauptas turtas tiesiogiai priklauso nuo nuosavybės, bet ir nuosavybė visada išreikšta konkrečiu turtu. Turto kitimas negalimas be nuosavybės kitimo. Padidėjus turtui, būtinai turi padidėti ir savininko nuosavybė arba skolos tretiesiems asmenims, kuriems tas turtas priklauso.
Dėl to, labai dažnai tenka girdėti, kad kai kurie mokslininkai “stato” lygybes ženklą tarp “turto” ir “nuosavybės” sąvokos. Tačiau šios sąvokos nėra tapačios. “Turtas” tai platesnė sąvoka, apimanti tiek daiktus, tiek teises, tiek informacija ir pan. Turtas neabejotinai apima ir intelektinės nuosavybės objektus, tokius kaip: autorinius kūrinius, patentus, paslaugas ir prekių ženklus, firmos vardus ir teisės į juos.
Pažymėtina, kad į terminą “turtas” patenka ir tokios kategorijos kurias tradicinė teisė nedrįsdavo priskirti prie nuosavybės. Tai duomenų bazės, vertinga komercinė informacija ir pan. Taigi, ne bet koks turtas turintis komercinę verte juridinių požiūriu gali būti laikomas nuosavybe. Kaip pavyzdį galima pateikti bankų veiklą. Bankas skolindamas piniginės lėšas, kaip taisyklė, reikalauja tam tikro turto, kuri turi realią ir objektyvią rinkos kainą, kredito gražinimo užtikrinimui. Šio atveju, įkeistas turtas negali būti laikomas nei banko, nei tikro savininko visišką nuosavybė.
Pagal turto kieki dažnai vertinama įmonės arba fizinio asmens sėkmingą veiklą. Bet ne visais atvejais turto kiekis gali tai liudyti, nes turtas gali būti paveldėtas arba dovanotas. Greičiausiai visoje Lietuvoje nerastume nei vieno, kuris nenorėtų gauti dovanų, pavyzdžiui, automobilio. Tačiau brangias dovanas reikia dovanoti pagal įstatymus. Tinkamai nesutvarkius dokumentų, dovaną gaunantis pilietis praranda galimybę laisvai ta dovana naudotis - pavyzdžiui, parduoti ar įkeisti.
Kuo brangesnė dovana, tuo daugiau formalumų. Kiekvienas, gaunantis brangesnę nei penkių tūkstančių litų vertės dovaną, turi pasirašyti rašytinę sutartį. Tuo atveju, kai dovanojamas nekilnojamasis turtas arba pinigai bei daiktai už daugiau nei penkiasdešimt tūkstančių litų, privaloma sutartį pasirašyti pas notarą.
Beje, naujasis civilinis kodeksas, kaip ir daugelyje kitų sričių, dovanojimo procese numato nemažai naujovių. Teisininkų teigimu, dovanojimo sąvoka yra žymiai išplėsta. Dabar numatoma, kad galima dovanoti ne tik daiktą ar nekilnojamąjį turtą, bet ir turtines teises. Pasak teisininkų, tai leidžia dovanoti, pavyzdžiui, skolas. Dovanotojas tokiu atveju atsisako reikalavimo teisės iš savo skolininko.
Pagal dabar galiojančius įstatymus, sutuoktiniai dovanojant vienas kitam brangų turtą neišvengs skolų mokėjimo. Sutuoktiniai, vienas kitam dovanojantys brangų turtą, yra atsakingi už skolas, bet ne daugiau nei dovanoto turto verte. Taip turėtų būti išvengta piktnaudžiavimų, kai turtas dovanojamas vien bandant išvengti skolų mokėjimo.
Asmuo negali dovanoti tik to turto, kuris jam nepriklauso. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, dovanojant ginklus, reikia atsižvelgti ir į kitus tai reglamentuojančius įstatymus. Jei dovanojamas nekilnojamasisturtas, ši sutartis turi būti įregistruojama nekilnojamojo turto registre. Jei turtas viršija deklaruojamą sumą - keturiasdešimt šešis tūkstančius litų, jį taip pat teks deklaruoti.
Kaip ir anksčiau, jei dovanotojas ir gaunantis dovana asmuo nėra artimi giminaičiai, ne mažą dalį neuždirbto turto teks paaukoti valstybei. Mokesčio už dovanotą turtą neturi mokėti tik sutuoktiniai, vaikai ir tėvai. Kitiems privalomas 10 procentų nuo turto vertės mokestis.
Beje, Civilinis kodeksas leidžia ne tik dovanoti, bet ir atsiimti dovaną. Tiesa, to negalima padaryti paprasčiausiai persigalvojus ar supykus ant savo buvusio draugo ar giminaičio. Kodeksas leidžia atsiimti dovaną tada, kai pažeidžiama dovanojimo sutartis, dovanos gavėjas įžeidžia dovanotoją arba jį nužudo.
Įstatymai šiuo atveju numato ir senaties terminą - atsiimti dovaną galima tik per metus nuo to momento, kai buvo sužinota tai lemianti priežastis. Turėdami svarbią priežastį reikalauti, kad teismas grąžintų dovaną gali ir įpėdiniai. Beje, pretenzijų teisme gali turėti ir dovaną gavęs asmuo, išaiškėjus padovanoto turto trūkumams galima reikalauti, kad dovanotojas juos kompensuotų.
Dauguma bylų teismuose - yra turtinio pobūdžio. Turtas - tai dažniausias ginčo objektas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų valstybių. Netgi neturtinęs bylos (pvz. Dėl garbės ir orumo pažeminimo), tampa iš dalies turtinėmis, nes pabaigoje aptariamas atitinkamas kompensacijos dydis.
Teisę į žalos atlyginimą turi sugadinto ar sunaikinto turto savininkas (CK 147 str.) arba asmuo, kuris nors ir nėra savininkas, bet valdo turtą pagal įstatymus arba sutartį (CK 148 str.). Nuosavybės ir valdymo daiktinės teisės turi būti ginamos nuo bet kokių pažeidimų, todėl šių teisių turėtojai gali jas ginti reikšdami ieškinį.
Kaip bebūtu ciniška sakyti, bet turtu galima paversti absoliučiai visas mūsų vertybes. Tokias, kaip ramybe, sveikata, šeimos gyvenimas ir netgi vaikus (be abejo, jeigu šitiems vertybėms padaroma žalą ir atsiranda teisė reikalauti ją atlyginti). Tai tampa aišku analizuojant teismų praktiką.
Taigi, turto sąvoka nuo daiktų sąvokos skiriasi tuo, kad daiktai nuosavybės teisę priklausantys teisės subjektui - tai vieną iš turto kategorijų. Be to, daiktai gali būti tik materialiaisiais, o turtas tiek materialus, tiek nematerialus.
Turto Klasifikavimas
Teorijoje ir praktikoje naudojamas turto klasifikavimas pagristas įvairiais kriterijais, o pats turtas apibrėžiamas įvairiomis prasmėmis (pvz., teisinė, fizinė, ekonominė, socialinė ir kt.). Lietuvoje galiojančiame Turto vertinimo pagrindų įstatyme turtas apibūdinamas taip: ”…vertę ir savininką turintys ekonominiai ištekliai, kuriais disponuoja ekonominis subjektas”. Šiam turto apibūdinimui, kaip matome, reikia ne tik ekonominių, bet ir teisinių kategorijų. Jeigu bandysime turto sąvoka struktūrizuoti, tai pamatysim, kad turtą sudaro materialus ir nematerialus objektai. Turtas pagal savo pobūdį gali būti kilnojamasis ir nekilnojamasis.
Be to, mes dažnai vartojame sąvokas “valstybės turtas”, “savivaldybių turtas”, “sutuoktinių turtas”, “dovanotas turtas”, “nepilnamečių turtas”, “finansinis turtas” ir t.t. Visą tai yra turto kategorijas, kuriems yra nustatytas atitinkamas teisinis režimas.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ( LR CK ), pateikia tokią daiktų (t.y. nuosavybės teisės objektų), klasifikacija:
- LR CK 4.2 str. Kilnojamasis ir nekilnojamasis.
- LR CK 4.3 str. Pakeičiamas ir nepakeičiamas.
- LR CK 4.5 str. Suvartojamas ir nesunaudojamas.
- LR CK 4.6 str. Dalusis ir nedalusis.
Nekilnojamasis Turtas ir Investicijos
Nekilnojamas turtas dažnai visuomenėje yra apibrėžiamas labai paprastai - butas ar namas, ar kita žmogaus gyvenamoji vieta. Tačiau teoriniam apibūdinimui šito nepakanka. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į tai, jog nekilnojamasis turtas yra viena iš turto vertę ir savininką turinčių ekonominių išteklių, kuriais disponuoja ekonominis subjektas rūšių.
Nekilnojamasis turtas taip pat gali būti suprantamas kaip fizinis objektas arba kaip teisinė kategorija. Pirmuoju atveju nekilnojamasis turtas apibrėžiamas kaip žemė ir jos priklausiniai t.y. statiniai ir nurodoma, jog tai yra materialus turtas. Teisiniu požiūriu nekilnojamasis turtas apima visus turtinius interesus, privilegijas bei teises, susijusias su nuosavybe į fizinį nekilnojamąjį turtą. Todėl pasak Aleknavičiaus (2008) bendruoju atveju nekilnojamąjį turtą galima analizuoti kaip: fizinį objektą, kaip aibę teisių, kurias įgyja savininkas, ir kaip bendrą jų visumą.
Kaip pastebima iš pateiktų apibrėžimų galima išskirti šiuos bruožus, kurie nekilnojamam turtui yra būdingi: ryšys su žeme, paskirtis, vertė, nekilnojama prigimtis. Taip pat nekilnojamas turtas yra charakterizuojamas pagal fizinę, ekonominę bei teisinę charakteristiką.
Nekilnojamo turto charakteristikos
Nekilnojamojo turto rinka jau seniai pritraukia investuotojus, kurie ieško stabilios ir ilgalaikės grąžos. Nors investavimas į šią sritį gali pasirodyti sudėtingas, tinkamai pasirinkus objektus ir turint žinių apie rinką, galima pasiekti itin gerų rezultatų. Pirmiausia, svarbu suprasti, kad nekilnojamasis turtas - tai ilgalaikė investicija. Palyginti su kitais investiciniais produktais, tokiais kaip akcijos ar obligacijos, nekilnojamasis turtas pasižymi didesniu stabilumu ir mažesniu rizikos lygiu.
Be to, per laiką šis turtas gali ženkliai padidinti savo vertę dėl rinkos pokyčių ar infrastruktūros vystymosi. Kitas svarbus nekilnojamojo turto privalumas - tai galimybė uždirbti pasyvius pinigus. Jei nusprendžiate įsigyti būstą arba komercinį objektą nuomai, galite gauti stabilias mėnesines pajamas, kurios ilgainiui gali būti reikšmingas finansinis šaltinis. Tai ypač aktualu, jei turite galimybę pasirinkti vietas, kur nuomos kainos yra stabilios ir aukštos, pavyzdžiui, miesto centruose arba populiariuose turistiniuose regionuose.
Norint pasiekti sėkmingų investicijų nekilnojamajame turte, reikia gerai suprasti rinką ir pasirinkti tinkamus objektus. Pirmiausia svarbu išnagrinėti vietovę, kurioje norite investuoti. Dažnai tai priklauso nuo jūsų investavimo tikslų - jei norite gauti stabilias nuomos pajamas, geriausia rinktis miesto centrą, kur žmonės nuolat ieško gyvenamųjų ar komercinių patalpų. Be to, svarbu pasirinkti objektą, kurio priežiūra nepareikalaus didelių investicijų ateityje. Nors naujos statybos objektai gali būti brangesni, jie dažnai reikalauja mažesnių priežiūros išlaidų, nes yra šiuolaikiškesni ir mažiau linkę į remontą.
Kaip ir bet kurioje kitoje investavimo srityje, nekilnojamajame ture svarbu diversifikuoti savo portfelį. Tai reiškia, kad nereikėtų visų savo investicijų sutelkti į vieną turtą ar vietą. Geriau pasirinkti kelis skirtingus objektus skirtingose rinkos nišose - tiek gyvenamosios, tiek komercinės paskirties, tiek skirtinguose geografiškai regionuose.
Investavimas į nekilnojamą turtą yra itin patraukli galimybė, tačiau kaip ir bet kuris kitas investicinis sprendimas, jis reikalauja atsakingo požiūrio, rinkos analizės ir strateginio mąstymo. Pasirinkus tinkamus objektus ir vietas, galima ne tik pasiekti gerą grąžą, bet ir sukurti stabilų pajamų šaltinį, kuris gali būti ilgaamžis.
Nekilnojamajam turtui, vertinant investicijų požiūriu, būdinga tam tikra specifika, išskirtinė nekilnojamąjį turtą iš kitų investavimo objektų. Investavimas į nekilnojamąjį turtą nagrinėjamas nekilnojamojo turto projektų kontekste ir vertinamas projektiniu požiūriu t.y. efektyvumui vertinti taikomos investicinių projektų vertinimo metodikos, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto projektų specifiką ir ypatumus.
Vertinant investicijų į nekilnojamąjį turtą sprendimus, svarbiausia yra išsiaiškinti, ar investuotos lėšos grįš. Konkrečių kiekvieno investuotojo tikslų pasiekimas gali būti vertinamas taikant įvairius kriterijus, atsižvelgiant į įvairius apribojimus. Galima teigti, kad investavimo procesas yra rizikos ir naudos palyginimo analizavimo priemonė.
Vertinti ir prognozuoti nekilnojamojo turto rinkos perspektyvas pakankamai sunku. Procesas reikalauja nuodugnios, gilios rinkos analizės, kadangi nekilnojamojo turto rinka savo specifiškumu yra labai sudėtinga - sudėtinga ne tik tuo, nes didelę įtaką daro valstybės leidžiami įstatymai, šalyje vykstantys biurokratiniai veiksmai, priklausomybė nuo kitų sričių vystymosi, bet ir dėl galybės kitų nekilnojamojo turto rinką supančių ir įtakojančių veiksnių.
Apibrėžti nekilnojamojo turto sampratą, išanalizuoti jo savybes. Išanalizuoti nekilnojamojo turto rinką, jos segmentavimą. Apibrėžti investicijų sanpratą, išanalizuoti jų klasifikacijas. Išanalizuoti investavimo būdus. Išanalizuoti investicijų į nekilnojamąjį turtą vertinimo metodus.
Pirmojoje, teorinėje dalyje analizuojama nekilnojamojo turto samprata, nagrinėjami nekilnojamojo turto rinkos unikalumą sąlygojantys veiksniai bei išskiriami pagrindiniai šios rinkos segmentavimo būdai ir segmentai. Taip pat nagrinėjama investicijų klasifikacija, jų samprata, nes nekilnojamojo turto rinkos pokyčiai bei vykstančios tendencijos yra glaudžiai susijusios su investicijomis, kuriomis ir vertinama nekilnojamojo turto rinka.
Nekilnojamojo Turto Valdymas
Nekilnojamojo turto valdymas apima įvairius aspektus, įskaitant pastatų ūkio valdymą, gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimus, būklės įvertinimą ir priežiūros organizavimą. Svarbu laikytis Lietuvos higienos normų ir užtikrinti darbo pakeitimo garantijas.
Šiuolaikiniame pasaulyje didėjančioms pajamoms ir augančiam BVP, gerėja ir žmonių gyvenimas. Nekilnojamos turtas yra ne tik gyvenamoji vieta, bet tai yra ir prekė skatinanti ekonomikos augimą. Žmonės didžiąją dalį savo laisvo laiko leidžia namuose, o ir dažnas atvejis, kai namai yra ne tik laisvalaikio praleidimo vieta, tačiau ir darbo vieta. Taip pat nekilnojamas turtas yra vienas iš investavimo būdų. Tai lemia, kad nekilnojamo turto kainų kilimas arba kritimas parodo, kad paklausa yra didesnė už pasiūlą ir atvirkščiai.
NT rūšys - gyvenamasis nekilnojamas turtas, komercinės paskirties nekilnojamas turtas, gamybinės paskirties nekilnojamas turtas, žemės sklypai.
NT vertę lemiantys veiksniai
NT vertę lemiantys veiksniai - ekonominiai, socialiniai, politiniai, fiziniai (gamtiniai ir visuomenės sukurti).
Svarbiausia ir būtiniausia pradžioje pateikti paties nekilnojamo turto, kaip tyrimo objekto apibūdinimus, siekiant supaprastinti nekilnojamo turto vertinimą. Nekilnojamas turtas yra svarbus kiekvienam žmogui, kaip pirmo būtinumo prekė, todėl kasdieniniame gyvenime pati sąvoka, kaip „nekilnojamas turtas“ yra kiekvienam žmogui aiški ir suprantama. Nekilnojamas turtas gyvenime apibrėžiamas labai paprastai - butas ar namas, ar kita žmogaus gyvenamoji vieta. Taip pat su šia sąvoka, kaip nekilnojamu turtu yra įvardijama žemė, lėktuvai ar laivai. Dar su šia sąvoka siejamas ir investicinis klausimas, nes nekilnojamas turtas daug kam gali būti, kaip patikima investicija, kurią vėliau bus galima panaudoti, kaip verslo ar veikos priemonę. Žinoma skirtingose šalyse nekilnojamasis turtas suprantamas nevienodai. Daugelyje Europos šalių nekilnojamas turtas tai žemė.
Pati sąvoka, kaip nekilnojamas turtas atsirado labai seniai, ir evoliucionavo kartu su visuomene. Šią sąvoka verta išanalizuoti, kas išvengti netikslumų, kurie gali kilti apibrėžiant tiriamą objektą. Nekilnojamas turtas sudaro didelę dalį visos žmonijos turto ir dėl šios priežasties jis tampa daugumos mokslininkų, knygų autorių, bei žmonių kurie apskritai analizuoja rinką, investicijas, bei ekonomiką tyrimų objektu.
Prieš analizuojant nekilnojamo turto kainų kaitą, bei tai darančius veiksnius, reikia puikiai suprasti nekilnojamo turto sąvoką.
Šaltinis: Nekilnojamo turto charakteristikos (sudaryta darbo autorių, pagal A. Aleknavičių.
Nekilnojamojo turtui būdingos charakteristikos pavaizduotos Paveikslas 1 tai yra fizinė, ekonominė ir teisinė, kurios taip pat suskirstomos. Fizinė charakteristika suskirstyta į nejudinamumo, nesunaikinamumo ir nehomogeniškumo savybes, kurios ir padaro nekilnojamą turtą skirtinga nuo kitų produktų ir bei tiesiogiai ir netiesiogiai daro įtakos žmogaus naudojimuisi juo. Ekonominė charakteristika suskirstyta į savybes: retumo, modifikacijos, investicijų ir pirmenybės vietai. Pagrindinis teisinis nekilnojamojo turto bruožas dažniausiai laikomas norminis reguliavimas. Tačiau ekonominė ir fizinė taip pat yra labai svarbios nekilnojamojo turto sampratoje, bet priežastis kodėl jos nėra dažniausiai išskiriamos labai paprasta: tarp šių charakteristikų riba kartasi labai sunkiai nustatoma.
Taip yra todėl, kad fiziniai nekilnojamojo turto bruožai daro labai didelę įtaką žmonių ekonominiam požiūriui į nekilnojamąjį turtą. Tačiau šios charakteristikos nėra taip paprastai suprantamos ir turi būti paaiškintos plačiau.
Nesvarbu, ar ekonomika klesti ar susiduria su sunkumais, nekilnojamojo turto rinka visuomet išlieka dėmesio centre ir sulaukia įvairių tiek gyventojų, tiek specialistų vertinimų. Tai natūralu, nes nekilnojamasis turtas vaidina svarbų vaidmenį tiek bendrai ekonominiu aspektu, tiek ir svarbus kiekvienam žmogui asmeniškai.
Nekilnojamasis turtas, jo vertė, rinkos pokyčiai turi didelę įtaką šalies ekonomikai, nes būtent nekilnojamasis turtas sudaro daugiau nei pusę Lietuvos nacionalinio turto. Nekilnojamojo turto rinka sudaro sąlygas efektyviau panaudoti žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą. Didelis nekilnojamojo turto sandorių skaičius šalies mastu daro teigiamą poveikį bendrai šalies ekonomikai.
Pagrindiniai nekilnojamojo turto ir investicijų teorijos aspektai:
- Nekilnojamasis turtas
- Investicijos į nekilnojamąjį turtą
- Nekilnojamojo turto investicijų vertinimo metodai
Į Pliusą: Investicija į nekilnojamąjį turtą | Ką reikia žinoti? || Laisvės TV. Pinigai
Šiame straipsnyje aptarėme nekilnojamojo turto sąvoką, jo savybes, klasifikavimą ir valdymo aspektus. Taip pat išnagrinėjome investicijų į nekilnojamąjį turtą teorinius aspektus.
tags: #nekilnojamojo #objektas #referatas