Nekilnojamojo Turto Duomenų Atvėrimas Lietuvoje: Privalumai, Teisinis Pagrindas ir Prieinamumas

Šiandieninėje visuomenėje informacija yra vienas vertingiausių ir labiausiai saugomų išteklių. Viešasis sektorius, vykdydamas savo funkcijas, sukaupia didelį kiekį informacijos įvairiose srityse, įskaitant socialinę, politikos, ekonomikos, teisės, geografijos, aplinkos, meteorologijos, kelių eismo, turizmo, verslo patentų, švietimo ir kitose srityse. Prieiga prie tokio informacijos fondo yra neabejotinai naudinga tiek visuomenei, tiek verslui.

Kas yra Atviri Duomenys?

Atviri duomenys - tai laisvai prieinami duomenys, užfiksuoti konkrečioje veikloje ar dokumentuose, kurie publikuojami atviraisiais formatais, pritaikytais automatizuotam nuskaitymui. Bet kuris asmuo gali pakartotinai naudoti bei platinti šiuos duomenis teisėtu tikslu, laikydamasis nustatytų duomenų naudojimo sąlygų.

Svarbu atskirti atvirus duomenis nuo viešų duomenų. Vieši duomenys yra institucijos ar organizacijos atrinkti ir skelbiami duomenys (informacija) visuomenės informavimo arba organizacijos savireklamos tikslais. Šie duomenys nėra pritaikyti automatizuotam nuskaitymui - tai yra pagrindinis skirtumas, skiriantis viešus ir atvirus duomenis.

Ar Bet Kokie Duomenys Gali Būti Atviraisiais Duomenimis?

Ne visi duomenys gali būti pateikti kaip atviri. Pavyzdžiui, asmens duomenys negali būti atviri dėl teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ir asmens duomenų apsaugą. Siekiant atverti autorinės ar intelektinės teisės saugomus objektus, prieš juos surenkant, autoriui turi būti nurodytas tikslas, kurio pagrindu duomenys yra renkami ir bus panaudoti, taip pat atskleista, kad siekiama juos atverti atvirais formatais, ir gautas autoriaus sutikimas. Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus leidimo yra laikomas neteisėtu.

Tačiau, jeigu autorius viešai paskelbia, kad leidžia naudoti savo kūrinius tam tikra apimtimi arba tam tikroje plotmėje ir tam tikrais tikslais, arba patalpina juos specialiuose tinklapiuose, kuriuose taikoma CC Creative Commons licencija, leidžianti asmenims atsisiųsti, naudoti ir publikuoti kūrinius, tokiu atveju šie duomenys gali būti įtraukti į atvirų duomenų rinkinius, parsisiunčiami ir naudojami verslo reikmėms.

Duomenų Atvėrimo Teisinis Pagrindas

Duomenų atvėrimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, kuris 2021-07-17 buvo pakeistas ir pervadintas į Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymą (toliau - Įstatymas), įgyvendinant 2019-06-20 Europos parlamento ir tarybos direktyvą (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (toliau - Direktyva). Įstatymo tikslas yra sureguliuoti duomenų, kuriais disponuoja viešasis sektorius, gavimo ir panaudojimo procesą privatiems asmenims.

Kam Taikomas Įstatymo Reikalavimas Atverti Duomenis Visuomenei?

LR Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas įpareigoja visas valstybės ir savivaldybių institucijas bei įstaigas, įmones, viešąsias įstaigas ar šių subjektų asociacijas, regionų plėtros tarybas atverti jų tvarkomus duomenis, kurių atvėrimo nedraudžia teisės aktai, ir juos teikti Lietuvos atvirų duomenų portalui. Pagal šį įstatymą, minėti subjektai turi pareigą teikti informaciją apie jų veiklą bei turimus duomenis, kuriais jie disponuoja ir (ar) kuriuos jie tvarko vykdydami savo funkcijas bei kuriuos būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams.

Įstatymo Išimtys

Yra išimčių, reiškiančių, kad ne visi viešojo sektoriaus naudojami duomenys yra skirti atvirai prieigai. Įstatyme yra numatytas duomenų išimčių sąrašas, kuriems netaikomas atvėrimo reikalavimas:

1. duomenys, kurie nėra institucijos viešoji funkcija, išskyrus informacija apie darbo užmokestį;
2. duomenys, į kuriuos trečiosios šalys turi intelektinės nuosavybės teises;
3. duomenys, kurių teikimą draudžia arba riboja teisės aktai.

Kas Turi Pareigą Atverti Duomenis ir Kur Juos Galima Rasti?

Statistikos departamentas nuo 2023 m. sausio 1 d. praplėtė savo funkcijas ir tapo atsakingas ne tik už oficialią duomenų statistiką, bet ir už visos Lietuvos atvirų duomenų administravimą bei analitiką. Atitinkamai, įstaiga pakeitė pavadinimą ir šiai dienai Statistikos departamentas vadinamas Valstybės duomenų agentūra, kurios vienas iš pagrindinių tikslų yra sukurti vieningą sistemą, kurioje būtų centralizuotai atveriami visi Lietuvos valstybinių ir nevalstybinių įstaigų valdomi duomenys, galintys pasitarnauti tiek valstybės valdyme, tiek versle, tiek ir fiziniams asmenims.

Lietuvos atvirų duomenų portalas yra nuolatos pildomas ir atnaujinamas, o šiuo metu jame skelbiama daugiau nei 1600 duomenų rinkinių iš 138 organizacijų. Naudojantis portalu, jame galime išsirinkti dominančius duomenis tiek apie atskiras organizacijas (valstybės ir savivaldybių įmones, institucijas ir kt.), tiek pagal dominančias temas - energetika, aplinka, kultūra, sveikatos apsauga ir t.t.

Augantį susidomėjimą šia naujove rodo tai, kad per paskutinius dvejus metus 10 000 unikalių vartotojų įvairius duomenų rinkinius atsisiuntė jau daugiau kaip 250 000 kartų.

Galima pasidžiaugti, kad 2021 metų pabaigoje Europos duomenų portalo kasmetiniame tyrime Lietuva pagal atvirų duomenų portalo sritį pateko į pirmąjį dešimtuką, o pagal bendrus rezultatus užima net 14-ąją vietą tarp 34 šalių ir yra priskirta „sparčių sekėjų grupei“, kuriai priklauso tokios šalys kaip Danija, Norvegija, Vokietija, Nyderlandai ir kt.

Nekilnojamojo Turto Duomenų Rinkiniai

Didžiausių šalies registrų tvarkytojas Registrų centras savo iniciatyva visuomenei atvėrė pirmuosius atvirų duomenų rinkinius. Pirmuoju etapu visuomenei publikuojama Nekilnojamojo turto registre sukaupta nuasmeninta informacija apie beveik 5 mln. nekilnojamojo turto objektų.

Antradienį publikuota pirmoji ir didžiausia šiemet suplanuota atvirų duomenų dalis - Nekilnojamojo turto registre sukaupti duomenys apie Lietuvoje esančius pastatus ir žemės sklypus, detalizuotos šių NT objektų savybės, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių NT sandorių statistika, NT kainų indeksai, kita aktuali informacija.

Pavyzdžiai:

• Lietuvos Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų ribos ir kiti erdviniai duomenys.
• Nekilnojamojo turto registre (NTR) įregistruotų patalpų duomenys pagal savivaldybes (rinkinių grupė, viso 60 vnt.).
• Nekilnojamojo turto registre (NTR) įregistruotų inžinerinių statinių duomenys pagal savivaldybes (rinkinių grupė, viso 60 vnt.).
• Nekilnojamojo turto registre (NTR) įregistruotų pastatų duomenys pagal savivaldybes (rinkinių grupė, viso 60 vnt.).
• Nekilnojamojo turto registre (NTR) įregistruotų žemės sklypų duomenys pagal savivaldybes (rinkinių grupė, viso 60 vnt.).

Duomenys atverti pagal tarptautinę Creative Commons Attribution 4.0 licenciją su naudojimo ir platinimo sąlygomis, kurių ženklinimo simbolis CC BY 4.0.

Kokią Naudą Atviri Duomenys Turi Verslui?

Lietuvos statistikos departamentas iki 2026 metų planuoja į Valstybės duomenų portalą integruoti ir atverti 376 valstybės informacinių sistemų ir registrų duomenis, kad šiuo informacijos turtu galėtų pasinaudoti verslo atstovai, mokslininkai, studentai ir visi kiti suinteresuoti asmenys. Jau vien šiuo metu prisijungus prie Lietuvos atvirų duomenų portalo, galima rasti daugiau kaip 1700 įvairių duomenų rinkinių. Pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų rinkiniai apie bankrotus, restruktūrizaciją, nekilnojamojo turto, žemės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio skaičius. Taip pat galima rasti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateiktus duomenis apie klimato kaitą, Registrų centro duomenis apie finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikusias įmones, Gyventojų registro duomenis apie Lietuvos gyventojų amžių, pilietybę ir lytį pagal savivaldybes, įvairius juridinių asmenų dalyvių duomenis ir kt.

Tokie duomenų rinkiniai verslui gali padėti ne tik atliekant įvairias statistikas ar analizes priimant sprendimus, bet ir pasitarnauti kuriant pažangias technologijas ar skaitmeninio turinio produktus (mobilias programėles, interneto svetaines ir pan.). Nors atvirų duomenų naudojimas verslo tikslais yra itin nauja koncepcija, įmonės, kurios nusprendžia įsitraukti į šių duomenų analitiką ir vertinimą, gali turėti aiškų pranašumą prieš savo konkurentus.

Išanalizavę aktualius rinkoje esančius duomenis, verslai gali įgauti pelningų įžvalgų, kurių jų konkurentai neturi. Valstybės surinkti ir atvirti duomenys idealiai pasitarnauja ir „startuoliams“ ar mažesnėms, ką tik įsisteigusioms įmonėms, pavyzdžiui teikiančioms informacijos, tyrimų ar analizės paslaugas, kadangi duomenys yra nemokami, patikimi ir itin plačios apimties.

Pagal statistinius tyrimus, valstybinių duomenų atvėrimas galėtų sukurti nuo 0,4 iki 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto, kas Lietuvai atitinkamai reikštų nuo 200 iki 750 mln. eurų.

Duomenų Atvėrimo Iššūkiai

Žinoma, kadangi tai dar ganėtinai naujas procesas, ne visos valstybės institucijos, įstaigos taip lengvai atvėrinėja duomenis, o jau atvertus duomenis prižiūri ir laiku bei tinkamai juos atnaujina. Praktikoje sklandų duomenų atvėrimą pristabdo specialistų trūkumas ir nepagrįsti nuogąstavimai atverti galimai konfidencialią informaciją.

Nacionalinės žemės tarnybos duomenys

Lentelėje pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotų sutikimų įsigyti žemės ir miškų ūkio paskirties sklypus duomenys. Rinkinys sudarytas Valstybės duomenų agentūros. Duomenys pateikiami nuo momento, kai paraiškos tampa aktualios tikrinimo procesui. Lentelės viena eilutė atitinka vieną paraišką. Duomenys apima visoje Lietuvoje išsidėsčiusius juridinius bei fizinius asmenis. Duomenų laiko aprėptis - nuo 2022 m. sausio 1 d. Duomenų eilutės yra nuolatos pildomos, o informacija jose yra tikslinama.

Su duomenimis susijusiais klausimais prašome kreiptis el. paštu [paštas]. Dėl techninių portalo veiklos sutrikimų prašome kreiptis el. paštu [paštas].

tags: #nekilnojamojo #turto #duomenuatverimas