Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo reikšmingi teisės aktų pakeitimai, reguliuojantys nekilnojamojo turto sritį. Šie pakeitimai apima ne tik statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarką, bet ir naujus nekilnojamojo turto klasifikavimo aspektus.
Pagrindiniai pokyčiai nuo 2024 m. lapkričio 1 d.
- Nekilnojamojo turto kadastro objektų kiekis laikomas esminiu projekto sprendiniu, tad, didinant patalpų skaičių pastate, reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.
- Nebegalimas skaidymas atskirais turtiniais vienetais viešojo poilsio paskirties pastatų, kuriems priskiriami kaimo turizmo pastatai, kempingai ir kiti viešajai rekreacijai skirti pastatai.
Paskirčių grupės ir jų reikšmė
Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioję STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ pakeitimai įtvirtina naują sąvoką - paskirčių grupė. Keičiant patalpų paskirtį tos pačios paskirčių grupės viduje, statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. Kitais atvejais, kai pokyčiai lemia patalpos priskyrimą kitai paskirties grupei, reikalinga gauti leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį.
Pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties pastate, esančiame žemės sklype, kurio naudojimo būdas - daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos - komercinės paskirties patalpų gali būti ne daugiau kaip penktadalis.
Patalpų paskirčių pokyčiai
Esamų statinių ir patalpų paskirties ir (ar) paskirčių grupių įrašai, neatitinkantys Reglamente nustatytos klasifikacijos, Nekilnojamojo turto registre turėjo būti pakeisti iki 2024 m. lapkričio 1 d.
Kaip keitėsi prieš tai buvusios ir naujos patalpų paskirtys, galima patikrinti toliau pateikiamoje lentelėje (nuo 2024 m.):
| Esama patalpos paskirties grupė | Nekilnojamojo turto kadastre įrašyta patalpos pagrindinė naudojimo paskirtis | Patalpų paskirčių tipas, į kurį keičiama esama patalpos paskirties grupė | Patalpos paskirties grupė, kuria papildomas Nekilnojamojo turto kadastre esantis pastato paskirties įrašas | Patalpos paskirtis, į kurią keičiamas kadastre esantis patalpos pagrindinės naudojimo paskirties įrašas |
|---|---|---|---|---|
| Gyvenamosios paskirties patalpos | 1.1. Gyvenamoji (butų) | Gyvenamosios patalpos | 1. Gyvenamųjų | 1.1. Gyvenamoji (butas) |
| 1.2 Gyvenamoji (gyvenamųjų patalpų) | ||||
| 2. Įvairių socialinių grupių | 2.1. Įvairių socialinių grupių | |||
| 1.3 Gyvenamoji (įvairių socialinių grupių) | ||||
| Negyvenamosios paskirties patalpos | 2.1. Viešbučių | Negyvenamosios patalpos | 3. Komercinių | 3.2. Viešbučių |
| 3.3. Bendro gyvenimo namų | ||||
| 2.3 Prekybos | 3.1. Prekybos | |||
| 2.5. Maitinimo | 3.5. Maitinimo | |||
| 2.4. Paslaugų | 3.4. Paslaugų | |||
| 10. Specialiųjų paslaugų | 10.1. Specialiųjų paslaugų | |||
| 2.2. Administracinė | 4. Administracinių | 4.1. Administracinė | ||
| 2.6. Transporto | 5. Transporto | 5.1. Transporto | ||
| 2.7. Garažų | 5.2. Garažų | |||
| 2.8. Gamybos | 6. Pramonės ir sandėliavimo | 6.1. Gamybos | ||
| 6.2. Energetikos | ||||
| 2.9. Sandėliavimo | 6.3. Sandėliavimo | |||
| 2.10. Kultūros | 7. Visuomeninių | 7.1. Kultūros | ||
| 2.11. Mokslo | 7.2. Mokslo | |||
| 2.12. Gydymo | 7.3. Gydymo | |||
| 2.14. Sporto | 7.4. Sporto | |||
| 2.15. Religinė | 7.5. Religinė | |||
| 2.16. Specialioji | 7.6. Specialioji | |||
| 2.17. Kita (pagalbinio ūkio) | 8. Pagalbinė | 8.1. Pagalbinio ūkio | ||
| 3. Kita | 8.2. Kita pagalbinė | |||
| 2.13. Poilsio | 9. Viešosios rekreacijos | 9.1. Viešojo poilsio |
Biuro pastatų klasifikavimas
Lietuvoje nusistovėjęs savitas biuro pastatų klasifikavimas. Klasifikuojant biuro pastatus lengviausiai atribojama C klasė. „Neklasifikuojame žemesnės nei B klasės biurų. Objektus, kurie neatitinka B klasei būtinų kriterijų, laikome nemoderniais biurais ir renkame apie juos bendrą statistiką“.
Sudėtingiau atskirti A ir B klasių pastatus. „Biuras nebus priskirtas A klasei, jei nėra centrinėje ar prestižinėje miesto vietoje. B klasės pastatai taip pat turi būti nauji arba visiškai rekonstruoti, tačiau jie gali būti toliau nuo miesto centro, ne tokiose prestižinėse ir matomose vietose”.
Nors padėtis miesto centro atžvilgiu dominuoja kaip kriterijus klasifikuojant verslo centrus Lietuvoje, ypač Vilniuje, verslo centro padėties mieste praktinė reikšmė klientams mažėja. Šiuolaikinėse urbanistikos studijose ryškėja slinktis link vadinamosios 20 arba 30 minučių kaimynystės.
Energinis efektyvumas ir pastatų tipai
Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, pastatai pagal paskirtį gali būti klasifikuojami į dvi grupes, t. y. gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus.
Šiuolaikiniams pastatams tampa labai svarbus energijos taupymas ir efektyvus jos naudojimas, poveikis aplinkai. Įvertinus pastato energinį efektyvumą, pastatai klasifikuojami į:
- Mažai energijos naudojančius pastatus
- Ekologinius pastatus
- Darniuosius pastatus
- Žaliuosius pastatus
Mažai energijos sunaudojantys pastatai
Tokiems pastatams būdingos šios savybės:
- Kompaktiška pastato forma
- Kokybiškai apšiltintos ir sandarios atitvaros
- Sumažinti šiluminiai tilteliai
- Tiesiogiai naudojama saulės energija pro langus
- Vėdinimo sistema su šilumogrąža
- Aktyviai naudojama saulės ir vėjo energija
- Taupiai naudojama elektros energija
Ekologiniai pastatai
Jiems, o ypač jų architektūrai, būdingi atitinkami techniniai parametrai ir medžiagų savybės, nulemiančios statinio kokybę.
Darnieji pastatai
Tai statiniai, kurių statybos vyko pasitelkus tvaraus planavimo ir projektavimo principus. Esminiai tokio statinio kriterijai yra tinkamas pastato vietos, orientacijos parinkimas, saulės ir vėjo naudojimas, žaliųjų medžiagų naudojimas, taupus pastato projektavimas.
Žalieji pastatai
Tokie statiniai turi atitikti tam tikrus kriterijus: energiškai efektyvūs, naudoja atsinaujinančius energijos išteklius, įvertintas jų poveikis aplinkai, užtikrinamas išteklių saugojimas, perdirbimas ir vidaus aplinkos kokybė.
tags: #nekilnojamojo #turto #klasifikacija