Nekilnojamojo turto (NT) mokestis Lietuvoje yra svarbi savivaldybių pajamų dalis ir nuolat kinta. Šiame straipsnyje apžvelgiama NT mokesčio situacija Lietuvoje, pradedant 2012 metais, aptariant jo raidą, tarifus ir galimas reformas.
Prabangaus NT Mokesčio Įvedimas ir Rezultatai
Prieš penkerius metus Seimas skubos tvarka priėmė prabangaus nekilnojamojo turto mokestį. Įstatymas priimtas daugumos konservatorių, tuometinių liberalcentristų ir prieš mokestį pasisakiusių socialdemokratų balsais. Finansų ministerija valdantiesiems paskaičiavo, kad bent jau per pirmuosius metus šio mokesčio bus surinkta bent 17 milijonų litų (4,9 mln. EUR).
Tuometinis premjeras Andrius Kubilius skaičiavo, kad iš vadinamojo prabangos mokesčio, įskaitant ir prabangius automobilius, valstybė 2012 metais galėtų gauti apie 100 mln. litų. Tad buvo apmokestintas šeimos turtas, vertas bent milijono litų.
Tačiau realybė pasirodė kitokia. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per pirmuosius mokesčio galiojimo metus buvo tesurinkta 5,8 mln. litų (1,7 mln. EUR), taigi tris kartus mažiau nei tikėtasi. Nors tuo metu kritikai šaipėsi iš tokio rezultato, tačiau tai buvo ir rekordas - daugiau pajamų už prabangų NT taip ir nebuvo surinkta. Dar po metų, 2013-aisiais, pajamų gauta jau šiek tiek mažiau - 1,59 mln. eurų, nors padaugėjo turtą deklaruojančių žmonių. Regis, atrodė, kad prabangaus NT mokestis pasmerktas iš esmės stabiliai sumai.
Be to, Konstitucinis teismas 2015 metais priėmė nutarimą, jog NT mokestis skaičiuojamas už kiekvieno asmens atskirai turimą nekilnojamąjį turtą. Ir dar viena priežastis - neapmokestinamo turto vertė padidinama 30 proc. Visa tai galėjo lemti, kad pajamos iš prabangos mokesčio taip smarkiai sumažėjo.
Panašu, kad dabartinių valdančiųjų netenkina NT mokesčio surinkimas, todėl jis bus keičiamas kartu su visa mokesčių reforma. Apie tai 15min užsiminė ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, kuris irgi mano, kad nenormalu, kai prabangos mokesčio kasmet surenkama suma mažėja. „Kai kurie turtą puolė dar kartą vertinti, kiti rado kitas išeitis, todėl ir surinkta tik tiek“, - sakė jis.
„Žmogus, sąžiningai užsidirbęs ir pasistatęs namą, jau sumokėjo visus mokesčius. O jei taip norima kovoti su neteisėtu praturtėjimu, tai ne nuo to reikėjo pradėti.
NT Mokesčio Tarifai ir Apmokestinimas
Nuo 2012 m. sausio 1 d. apmokestinamas visas NT, kurio rinkos vertė viršija 1000000 Lt. Nuo 2013 m. sausio 1 d. viršutinė riba tarifo padidinta iki 3 proc. NT mokesčio tarifas buvo 0,3 iki 1 proc. nuo NT vidutinės rinkos vertės, nustatytos VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu. Drastiškai, 3 kartus padinta mokesčio tarifo viršutinė riba iki 3 proc. Tai yra labai didelis tarifas, didesnius turi Danija iki 3,4 proc., Australija - 3,6 proc. ir kt.
Kaip jau minėta, NT mokestis pas mus nėra visuotinis, kaip tai yra išsivysčiusiose šalyse. Visuotinį NT mokestį tikslinga buvo įvesti dar 2003 m, kai pradėjo sparčiai augti būsto ir kito NT rinkos kainos. Šis mokestis būtų slopinęs kainų "sprogimą", žinoma, jo poveikis būtų priklausęs nuo tarifo dydžio, kuo jis didesnis, tuo poveikis stipresnis.
Dabar Seime pasigirsta, kad reiktų jau apmokestinti NT, vertą virš 750 tūkt. Lt. Visuotinio mokesčio dažniausiai neįvedama dėl to, jog baiminamasi, kad juo bus nepatenkinti nepasiturintys piliečiai, pensininkai ir kiti žemas pajamas gaunantys asmenys. Tačiau šią problemą galima išspręsti, pvz., atleidus minėtus asmenis nuo mokesčio laikinai, t.y. iki jų NT pardavimo arba paveldėjimo. Tokie savininkai pardavę savo turtą, turės sumokėti mokesčius už nesumokėtą laikotarpį.
Atsiradus paveldėjimo teisei, NT mokesčius už nesumokėtą laikotarpį privalėtų sumokėti įpėdiniai. Tokią apmokestinimo nuostatą galima būtų įgyvendinti Lietuvoje priėmus visuotinį NT mokestį.
Visuotinis NT mokestis reikalingas mums visiems, kad mes gyventume geresnėje ir gražesnėje aplinkoje. Pasižiūrėkime į mūsų miestus: gatvės, šaligatviai, kiemai, netvarkyti nuo senų laikų. NT mokestis JAV sudaro 73 proc., Didžiojoje Britanijoje 99 proc., Kanadoje 84 proc., Australijoje 100 proc. savivaldybių pajamų. Taigi, tai pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis. Visuotinis NT daugeliui mūsų didmiesčių savivaldybių būtų tikra panacėja.
Seniai žinoma, kad dideli NT mokesčio tarifai sukelia urbanistinį sprogimą, kuris įvyko Lietuvos didmiesčiuose visai neseniai. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos deklaruojama darnios plėtros ideologija pasmerkta bus vien dėl aukštų mokesčių tarifų, kas iš anksto užprogramuoja chaotišką plėtrą. Taip pat pažymėtina, kad mūsų NT mokestis turi daug išimčių ir lengvatų, kas žymiai apsunkina jo administravimą ir, be abejo, pabrangina. Todėl mokesčio efektyvumas sumažėja.
Dažniausiai valstybės ir savivaldybių NT neapmokestinamas, tačiau LPK prezidento Roberto Dargio pasiūlymas apmokestinti valstybės NT yra nebe pagrindo. Reiktų apmokestinti valstybės ir savivaldybių pelningų įmonių (Lietuvos geležinkeliai ir kt.) NT.
Žemės Mokestis
Metinis žemės mokesčio tarifas buvo 1,5 proc. nuo žemės sklypo indeksuotos nominalios vertės, nustatytos pagal senąjį Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“. Nuo 2013 m. sausio 1 d. žemė apmokestinama pagal jos vidutinę rinkos vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu. Žemės mokesčio tarifas yra 0,01-4 proc. nuo mokestinės vertės.
Masinio vertinimo būdu nustatyta vidutinė žemės rinkos vertė didmiesčiuose yra 5 ir daugiau kartų didesnė už indeksuotą nominalią žemės vertę. Todėl tokiems savininkams padidės mokestinė našta, jei tarifai nesumažės. Nepateisinamas neprižiūrėtų žemės sklypų (ŽS) apmokestinimas maksimaliu 3 proc. tarifu, bet jei jie tik nušienauti ir sutvarkyti, tai jau apmokestinama 0,4 proc. Maksimaliu tarifu reiktų apmokestinti nenaudojamus taip pat neužstatytus žemės sklypus, įsigytus spekuliaciniais tikslais, numatant laikotarpį, per kurį ŽS privalėtų būti užstatyti (vieneri, dveji metai).
Nekilnojamojo Turto Mokesčių Pajamų Analizė
Lietuvos nekilnojamojo turto mokesčių pajamų analizė per daugiau nei 17 metų rodo, kad mokestinės pajamos padidėjo. Štai žemės mokesčio pajamos per šį laikotarpį padidėjo 5,04 karto, t.y. nuo 11,612 mln. Lt 1996 m. iki 58,534 mln. Lt 2012 metais. Nekilnojamojo turto mokesčio pajamos taip pat augo, apie 2,44 kartus nuo 108,829 mln Lt iki 265 mln. Tačiau šio mokesčio pajamos sumažėjo 6,9 proc. tarp 2002-ųjų ir 2005-ųjų metų.
Nekilnojamojo turto mokestis pakeitęs įmonių ir organizacijų NT mokestį, nebuvo efektyvus, nors ir mokestinės vertės buvo nustatomos taikant masinį vertinimą pagal vidutines rinkos vertes. Įvedus masinio vertinimo procedūrą vertinimo tikslumas pagerėjo, tačiau įstatymo suteikta teisė savivaldybių taryboms nustatyti konkrečius mokesčių tarifus nuo 0,3 iki 1 proc. NT mokestinės vertės arba visai atleisti nuo šio mokesčio, privedė prie to, kad nebuvo užtikrintas pastovus ir stabilus mokestinių pajamų augimas.
Apmokestinant pastatus, stabdomos investicijos į NT. Už tai, kad sukuriamas vertingas NT, o taip pat ir darbo vietos (ne gyvenamasis NT), valstybė tokiam investuotojui skiria baudą, t.y. NT mokestį. Štai kodėl jo reikia atsisakyti.
Lietuva yra dar besivystanti šalis, todėl ji turėtų siekti pritraukti kuo daugiau investuotojų, t.y. skatinti investicijas. Tačiau dabartinė NT apmokestinimo sistema tokio poveikio neturi. Be to, pastatų vertinimas pareikaluja daug didesnių išlaidų nei vien tik žemės vertinimas.
Siūlomos NT Mokesčių Sistemos Reformos
Siūlomos NT mokesčių sistemos reformos pagrindas slypi būtinybėje atmesti ryšį tarp žemės ir pastato, o apmokestinti vien tik žemę. Už tai, kad NT savininkas, užima tam tikrą žemės plotą, investavęs į jo pagerinimą, jis mokestį turėtų mokėti už tai, kad užima konkrečią vietą, atimdamas tokią galimybę iš kitų piliečių. Štai kodėl jis turi mokėti žemės vertės mokestį (ŽVM), kaip kompensaciją kitiems už atimtą vietą.
Apmokestinti reiktų ne butus, pvz., senuose daugiabučiuose, o tam daugiabučiui priskirtą žemės sklypą, proporcingai padalintą pagal daugiabutyje užimamą plotą. Siūlomas NT mokesčių reformos modelis - atsisakyti pastatų apmokestinimo bei žemės nuomos mokesčio, o apmokestinti vien tik žemę ŽVM.
Taikant ŽVM, mokesčių tarifus reiktų nustatyti taip, kad savivaldybės ne tik neprarastų dabartinių iš NT mokesčių gaunamų pajamų, bet dar padidintų. Todėl mokesčio tarifas nustatytas būtų pagal dabartines NT mokesčių pajamas ir žemės verčių santykį:
TR = (LTR + LRTR + PTR) / LV , (1)
čia TR - ŽVM tarifas, LTR - savivaldybės pajamos iš žemės mokesčio, LRTR - savivaldybės pajamos iš žemės nuomos mokesčio, PTR - savivaldybės pajamos iš NT mokesčio, LV - visos savivaldybėje esančios apmokestinamos žemės vidutinė rinkos vertė.
Lietuvoje perėjus prie vienintelio ir visuotinio ŽVM būtų pasiekta tokių rezultatų:
- Būtų skatinama investuoti į pastatus.
- Žemė būtų užstatoma tankiau, greičiau, būtų tausojama ir taupiai naudojama žemė, garantuojama darni NT plėtra.
- Būtų skatinama atnaujinti arba nugriauti ir atstatyti neprižiūrėtus bei apleistus pastatus.
- Pagerėtų teritorijų planavimas ir jo objektyvumas.
- Lėčiau didėtų susisiekimo kelių plotas, o kartu sumažėtų suvartojamos energijos kiekiai, būtų tausojama gamta ir kraštovaizdis.
- Stabdomas žemės sklypų kainų augimas ateityje, sumažėtų spekuliacija žeme.
Minėtą mokesčių modelį autorius pasiūlė dar 2003 metais, o š.m. liepos 29 buvo pristatytas Europiniuose debatuose "Žalios miesto infrastruktūros finansavimas, žemės apmokestinimas Europos miestuose", įvykusiuose Berline, MCC institute. Be je, čia, žaliųjų partijos užsakymu, panašų apmokestinimo modelį pristatė A. Wightman, 2012 m atlikęs ŽVM įvedimo galimybių studijas Škotijoje, 2013 Anglijoje, vietoje dviejų dabartinių NT mokesčių.
Pagrindiniai Teisės Aktai ir Mokesčio Mokėtojai
Pagrindinis teisės aktas - Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau - NTMĮ). Mokesčio mokėtojai - Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.
Mokesčio Objektas
Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:
- faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka;
- valdžios ir privataus subjektų partnerystės, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.
Mokesčio Tarifai
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 0,3 procento) iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).
Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto nekilnojamojo turto masinio vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos.
Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai Jeigu savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po šio straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų, nustatyti (pakeisti) konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio.
Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
- neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
- 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
- 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
O asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
- neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
- 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
- 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Mokestinis laikotarpis - Nekilnojamojo turto mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.
Pagrindinės Lengvatos ir Išimtys
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje.
Nekilnojamojo turto mokesčiu taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 220 000 eurų), o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 286 000 eurų).
Neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas, valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), jei naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai. Taip pat neapmokestinamas juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurios gauna pajamas už parduotus, įsigytus iš savo narių, šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, jeigu visas turtas ar jo dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti), daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų NT (arba jo dalis) naudojamas tik nekomercinei veiklai, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, profesinių sąjungų, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Lietuvos banko, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų).
Neapmokestinamas juridinių asmenų (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų) NT, naudojamas aplinkos ir priešgaisrinei apsaugai, esantis kapinių teritorijoje, taip pat nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.
Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti, išskyrus tais atvejais, kai fiziniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį moka, kai jiems priklausančio nuosavo ir (arba) įsigyjamo nekilnojamojo turto vertės viršija NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 punkte nurodytus neapmokestinamuosius dydžius.
Deklaravimas ir Sumokėjimas
Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 220 000 eurų arba 286 000 eurų), nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą (2 versija), kuri patvirtinta VMI prie FM viršininko 2012-05-10 įsakymu Nr. VA-47) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.
Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaraciją pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d. Deklaracijos KIT711 forma turi būti pateikta ir nekilnojamojo turto mokestis turi būti sumokėtas mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d. Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos forma KIT711, patvirtinta VMI prie FM viršininko 2007-05-29 įsakymu Nr. VA-40.
Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos. Juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, tačiau juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų.
Be to, jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią mokestinę vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę. Avansiniai mokesčiai deklaruojami deklaracijos KIT711 A priede.
Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų. Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2021 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 5 metus (2021, 2022, 2023, 2024, 2025 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį" (Nekilnojamojo turto kadastras ir registras - Nekilnojamojo turto vertinimas - Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį). Nuo 2021 m. sausio 1 d. masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto mokestinę vertę eurais galima sužinoti VĮ „Registrų centras" interneto tinklalapyje (www.registrucentras.lt), naudodami unikalų nekilnojamojo turto numerį.
VMI mokėjimų duomenys: Įmokų kodai Biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos
Kelyje į klestėjimą: ekonominės reformos Lietuvoje
tags: #nekilnojamojo #turto #mokescio #istatymas2012