Nekilnojamojo turto mokestis: savivaldybių tarifai Lietuvoje

Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra vietinis mokestis, kurio tarifus nustato savivaldybės. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai aspektai, susiję su nekilnojamojo turto mokesčiu Lietuvoje, įskaitant mokesčio tarifus, lengvatas ir deklaravimo tvarką.

Pagrindiniai aspektai

Teisinis pagrindas

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis nekilnojamojo turto mokestį, yra Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (NTMĮ).

Mokesčio mokėtojai

Mokesčio mokėtojai yra Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.

Mokesčio objektas

Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus tam tikras išimtis:

• Nebaigtas statyti ir faktiškai nenaudojamas nekilnojamasis turtas, kai nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos yra praėję ne daugiau kaip 10 metų.
• Nekilnojamasis turtas, sukurtas ar įgytas valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu, kol vykdoma atitinkama sutartis.

Mokesčio tarifai

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į įvairius kriterijus.

Apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui savivaldybės nustato nuo 1 iki 5 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės.

Pagrindiniam gyvenamajam būstui - nuo 0,1 iki 1 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės (viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000, kurį nustato savivaldybės), nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto mokestinę vertę, fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.

Kriterijai, į kuriuos atsižvelgia savivaldybės nustatydamos tarifus:

• Nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą.
• Mokestinę vertę, technines savybes, įskaitant energinį naudingumą.
• Mokesčio mokėtojų kategorijas, juridinio asmens teisinę formą, dydį, darbuotojų skaičių ar apyvartą arba fizinio asmens ekonominę, socialinę padėtį.
• Nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą, pagal teritorijos teisinį statusą arba pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą prioritetą.

Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.

Jeigu savivaldybės taryba per nustatytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai.

Pagal NTMĮ 6 straipsnio 6 dalį, fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, pastatų ir inžinerinių statinių bendros mokestinės vertės daliai taikomi tokie tarifai:

Papildomas 0,2 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus, mokestinei vertei.

Nekilnojamojo turto mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys

Pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius), ne mažesnį (mažesnius) negu 450 000 eurų, nustato savivaldybės.

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų nuosavybės ar jų įsigyjamas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), kuris:

• Naudojamas socialinei globai ir socialiniai priežiūrai.
• Naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti).
• Kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos.
• Naudojamas švietimo darbui.
• Yra esantis kapinių teritorijoje.
• Fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai.

Neapmokestinamas juridinių asmenų nuosavybės teise priklausantis, jų įsigyjamas ar iš fizinių asmenų perimtas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis):

• Užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių.
• Valstybės ar savivaldybių, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, nekilnojamasis turtas, esantis laisvojoje ekonominėje zonoje.
• Bankrutavusių įmonių.
• Tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų - nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai.
• Aplinkos apsaugai ir priešgaisrinei apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas ir bendros paskirties objektai pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą.
• Esantis kapinių teritorijoje.
• Asmenų su negalia asociacijų, įmonių ir įstaigų, kurių dalyviai yra tik asmenų su negalia asociacijos.
• Juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, kuris visas ar kurio dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti).
• Kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos.
• Daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai.
• Labdaros ir paramos fondų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai.
• Mokslo ir studijų institucijų.
• Švietimo įstaigų.
• Socialines paslaugas teikiančių įstaigų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą.
• Profesinių sąjungų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei profesinių sąjungų įstatuose numatytai veiklai.
• Juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai.
• Lietuvos banko nekilnojamasis turtas.
• Juridinių asmenų, veikiančių pagal Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą.
• Nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.

Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti.

Nekilnojamojo turto mokesčio mokėti nereikia, kai jos suma neviršija 5 eurų.

Deklaravimas ir sumokėjimas

Už 2026 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius:

• Fiziniams asmenims už nuosavybės teise priklausantį arba jų įsigyjamą nekilnojamąjį turtą apskaičiuos, nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT719 formą užpildys ir pateiks mokesčių administratorius iki kitų kalendorinių metų kovo 1 dienos.
• Fizinis asmuo sumokėti apskaičiuotą nekilnojamojo turto mokesčio sumą turės iki kovo 15 dienos.
• Juridiniai asmenys už nuosavybės teise priklausantį ar jų įsigyjamą nekilnojamąjį turtą bei už neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perimtą naudotis nekilnojamąjį turtą, kuris nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui (asmenims) arba jo (jų) įsigyjamą, nekilnojamojo turto mokestį turi apskaičiuoti, deklaruoti (deklaracijos KIT719 formoje) bei sumokėti iki kitų metų vasario 15 d.

Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.

Juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, tačiau juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų.

Be to, jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią mokestinę vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę.

Avansiniai mokesčiai deklaruojami deklaracijos KIT719 formoje.

Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų.

Už 2025 m. ir ankstesnius mokestinius laikotarpius:

• Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą (2 versija), kuri patvirtinta VMI prie FM viršininko 2012-05-10 įsakymu Nr. VA-47) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.
• Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaraciją pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.

Deklaracijos KIT711 forma turi būti pateikta ir nekilnojamojo turto mokestis turi būti sumokėtas mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.

Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos forma KIT711, patvirtinta VMI prie FM viršininko 2007-05-29 įsakymu Nr. VA-40.

Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.

Juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, tačiau juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų.

Be to, jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią mokestinę vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę.

Avansiniai mokesčiai deklaruojami deklaracijos KIT711 A priede.

Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų.

Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2026 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 3 metus (2026, 2027, 2028 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį".

Nuo 2026-01-01 atsiranda papildomas 0,2 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, be tų, kuriuos nustatys savivaldybių tarybos.

Savivaldybių tarybos turi nustatyti įprastus NTM tarifus nuo 0,5 proc.

tags: #nekilnojamojo #turto #mokestis #pagal #savivaldybes