Nekilnojamojo turto mokestis: gidas

Nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas yra svarbus instrumentas, užtikrinantis fiksuotas ir garantuotas pajamas savivaldybėms. Šis mokestis taikomas disponavimo teisės nekilnojamuoju turtu apmokestinimui. Nuosavybės teise valdomas NT kartu įgyja ir mokestinę prievolę.

Terminas NT apmokestinimo objektas suprantamas kaip turtas, kuris priskiriamas NT kategorijai. NT apmokestinimo objektas yra visas NT - tiek gyvenamosios paskirties turtas (butai, gyvenamieji namai), tiek kitas (komercinės, gamybinės ar rekreacinės paskirties) turtas.

NT apmokestinimo subjektas - tai turto, kuris priskiriamas NT kategorijai ir patenka į apmokestinimo sritį, savininkai. ES šalyse NT apmokestinimo subjektais gali būti tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys.

NT apmokestinimo tarifas - tai nustatyto dydžio mokestis, priskirtas tam tikrai NT grupei, taikomas NT savininkams ar NT naudotojams. Šio tarifo dydį, kuris galioja atitinkamos savivaldybės teritorijoje, nustato mokestį administruojanti vietos institucija. Mokestis priklauso nuo teikiamų viešųjų paslaugų asortimento ir kokybės, taip pat nuo gamtosauginių reikalavimų.

NT mokestinė vertė apibrėžiama kaip NT vertė, nustatyta atlikus NT individualų vertinimą arba NT masinio vertinimo metodą. Keletoje ES valstybių NT mokestinė vertė nustatoma atsižvelgiant į turto vertę rinkoje. Individualus NT vertinimas yra sudėtingas, brangus ir daug laiko užimantis procesas, todėl atlikti viso turto vertinimą rinkos principais per fiksuotą laikotarpį įmanoma tik taikant masinį turto vertinimą.

NT masinis vertinimas - tai procesas, kai per nustatytą laiką yra įvertinama panašių NT objektų grupė. Vertinimas atliekamas taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas NT registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės bei vertinimo technologijas.

Daugumoje ES valstybių narių NT mokestis yra tiesioginis vietos mokestis, administruojamas vietos savivaldos organų. Vietos savivaldos institucijos yra bet kurios demokratinės santvarkos pagrindas.

Pažymima, kad savivaldos institucijos yra bet kurios demokratinės santvarkos pagrindas. Daugumoje ES valstybių narių NT mokestis - tiesioginis vietos mokestis, administruojamas vietos savivaldos organų. Vietos savivalda reiškia, kad vietinės valdžios organai įstatymų nustatytose ribose turi teisę tvarkyti ir valdyti pagrindinę viešųjų reikalų dalį, už tai prisiimdamos pilną atsakomybę ir vadovaudamiesi vietos gyventojų interesais.

NT mokestis yra tiesioginis vietos mokestis. Šio tarifą ir apibrėžia įstatymai, taikantys lengvatas. ES teisė nereglamentuoja šios srities, todėl NT apmokestinimas nėra reglamentuojamas direktyvomis. Kita vertus, šis mokestis yra beveik visose ES valstybėse, ir jų gyventojai vidutiniškai moka 0,1-3 proc. nuo turto vertės.

Lietuvos gyventojai prioritetą teikia ne nuomojamam, o nuosavam būstui. 2007 m. beveik 90 proc. Lietuvos gyventojų gyveno nuosavame būste. Pagal šį rodiklį lietuvius lenkia tik rumunai su 96 proc. rodikliu. Latvijoje ir Estijoje šis rodiklis siekia atitinkamai 83 ir 84 proc. Tiek Lietuvoje, tiek Estijoje visiškai neapmokestinamas gyvenamosios paskirties NT. Rumunijoje ir Latvijoje mokestis nedidelis. Dėl šios priežasties daugiau žmonių įsigyja nuosavą būstą.

Mažiausiai gyventojų, gyvenančių nuosavame būste, yra Vokietijoje, Austrijoje ir Olandijoje - atitinkamai po 46, 52 ir 56 proc. Ši našta reiškia ilgalaikį finansinį įsipareigojimą.

Pagrindinis makroekonomikos rodiklis visose šalyse yra BVP rodiklis: jo kaita ir kitų ekonominių rodiklių priklausomybė nuo BVP leidžia lyginti skirtingo išsivystymo ir dydžio valstybes.

Žemiau pateiktoje lentelėje galima palyginti NT mokesčio dalį nuo BVP įvairiose šalyse:

Kaip matyti, NT mokesčio indėlis bendrojo vidaus produkto (BVP) formavime skirtingas. Tarkim Lietuvos NT mokestis formuoja tik 0,28 proc. bendrojo vidaus produkto. Estijos atveju, NT mokestis sudaro tik 0,95 proc. BVP.

NT apmokestinimo tarifų nustatymo ypatumai ES šalyse

ES šalyse NT apmokestinimo tarifai nustatomi pagal skirtingus kriterijus. Dažniausiai pasitaikantys:

1. Fiksuotas tarifas. Didžiausi tarifai yra Jungtinėje Karalystėje ir Šiaurės Airijos Karalystėje. Didelis tarifas fiksuojamas Italijoje, kuris sudaro 4-6 proc. nuo mokestinės turto vertės.
2. Pagal regionų geografinę padėtį, gyventojų tankį ir ekonominį-socialinį bei kultūrinį išsivystymą. Tokiu principu siekiama tolygiai paskirstyti gyventojus po visą šalies teritoriją ir skatinti visų regionų darnią ekonominę plėtrą. Šią skirstymo politiką pagal regionus taiko Belgija, Ispanija, Portugalija, Olandija, Vokietija ir Austrija. Pavyzdžiui, Belgijos Karalystė yra padalinta į tris regionus - Flandriją (taikomas 2,5 proc. nuo turto mokestinės vertės), Valoniją (1,25 proc.) ir Briuselio regioną (1,25 proc.). Ispanijoje skirtingai apmokestinamas NT miesto bei kaimo vietovėse. Mieste taikomas 0,4 proc. tarifas nuo turto mokestinės vertės, kaimo teritorijoje - 0,3 proc. Mokestis nėra fiksuotas, kiekviena savivaldybė taiko savo tarifą. Prabangiuose ir ekonomiškai turtinguose regionuose tarifas gali siekti iki 1,17 proc. mokestinės turto vertės. Ispanijoje taip pat aukštesniu tarifu apmokestinamas juridiniams asmenims priklausantis turtas. Įmonės, kurių metinė apyvarta viršija 1 mln., dar privalo mokėti papildomą NT mokestį nuo ekonominio aktyvumo. Šiuo apmokestinamas užsienio kapitalo įmonėms nuosavybės teise priklausantis turtas - net 3 proc. tarifu. Kita valstybė, taikanti NT mokestį pagal regionus - Portugalija. Mieste NT apmokestinimo tarifas svyruoja nuo 0,3 iki 1 proc., kaime - taikomas 0,8 proc. tarifo mokestis nuo mokestinės turto vertės. Olandijoje taikomas kompleksinis turto mokestis - NT apmokestinamas pagal objekto geografinę išsidėstymą (tarifas 0,1-0,3 proc. mokestinės turto vertės), ir dar mokamas metinis 1,2 proc. gerbūvio mokestis. Priklausomai nuo vietovės, bendras NT mokestis gali siekti iki 10 proc. mokestinės turto vertės. Vokietijoje apmokestinama visa NT bazė. Šio tarifą sudaro fiksuotas (0,35 proc.) ir kintamas koeficientai. Tačiau praktikoje didžioji dalis NT apmokestinama 0,5-0,84 proc. tarifu.
3. Pagal turto vertę. Turto apmokestinimo tarifas priklauso nuo turto kadastrinės vertės. Tokį modelį taiko Graikija ir Kipras. Kipre taikomas progresyvinis NT apmokestinimas, t. y. neapmokestinamas turtas iki 170 860 eurų; nuo 170 860 iki 427 150 eurų turtas apmokestinimas 2,5 proc. tarifu; nuo 427 150 iki 854 300 eurų - 3,5 proc. tarifu; daugiau nei 854 300 eurų - 4 proc. tarifu. Graikijoje apmokestinamas tik tas turtas, kuris viršija 243,600 eurų sumą (susituokusių žmonių turtas tik nuo 487,200 eurų). Apmokestinamosios sumos tarifai svyruoja nuo 0,35 iki 0,83 proc. mokestinės turto vertės. Brangiau apmokestinamas juridiniams asmenims priklausantis turtas - 0,83 proc. tarifu.
4. Pagal turto rūšį ir paskirtį. Šio tarifo nustatymo kriterijus - NT paskirtis, t. y. kokiam tikslui objekto dokumentuose nurodyta turtas turėtų būti naudojamas. Šiam fiziniams asmenims, kurie turto nenaudoja komercinei ar ekonominei veiklai. Apmokestinimas priklausomai nuo NT objekto rūšies taikomas Švedijoje, Bulgarijoje ir Čekijoje. Švedijoje gyvenamosios paskirties ir fiziniams asmenims priklausantis turtas apmokestinamas - apie 0,4 proc. mokestinės turto vertės tarifu. Išlyga - apmokestinama tik 75 proc. turto mokestinės vertės. Komercinės paskirties turtui taikomas 1 proc. tarifas (išskyrus biurų kompleksus). Bulgarijoje apmokestinama žemė ir statiniai. Gyvenamosios paskirties statiniai apmokestinami 0,5-2 proc. mokestinės turto vertės. Komercinės paskirties NT - savivaldybės nustatomas mokestis priklausomai nuo juridinio asmens, kuriam priklauso turtas, metinės finansinės ataskaitos. Taip remiamas smulkusis ir vidutinis verslas. Standartinis NT mokestis neturi viršyti 2 proc. mokestinės turto vertės. Čekijoje apmokestinami pastatai ir žemė. Jis skaičiuojamas dauginant nustatyto dydžio koeficientą iš turto ploto (kv. m), o gyvenamosios paskirties NT apmokestinamas mažiausiu tarifu. Koeficientas - nuo 1 iki 4,5 proc. mokestinės turto vertės. Nuo 2009 m. sausio 1 d. vietos savivaldos institucijoms oficialiai leista šį koeficientą didinti - nuo 2 iki 5 proc.
5. Pagal turto plotą. Šiuo atveju mokestį pagal turto plotą taikomas Lenkijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje. Lenkijoje visas NT apmokestinamas pagal plotą (statiniai ir žemė). Šie nėra dideli, standartinio vieno kambario buto mokestis sudaro apie 80 lt. Slovakijoje apmokestinami pastatai (šiuo atveju tarifas 0,25 proc.), statybos eigoje esantys statiniai (0,033 eur/kv. m užstatymo ploto) ir gyvenamosios paskirties NT (0,033 eur/kv. m). Taip pat taikomas nežymus mokestis už viešųjų erdvių naudojimąsi (nuo viešo naudojimo teritorijos ploto, naudojamo privatiems interesams). Alternatyvi turto apmokestinimo sistema pagal plotą yra ir Vengrijoje. Pasirinktinai taikomi du apmokestinimo būdai: 3,4 euro už 1 kv.m. arba 3 proc. nuo turto rinkos vertės. Vengrijoje apmokestinami tik statiniai. Nuo 2005 m. šio tarifą dėl infliacijos šalyje.
6. Pagal "prabangos" principą. Ši sistema pasaulyje vertinama dviprasmiškai. Vienos šalys atsisako šio modelio, kitos dar tik ruošiasi jį įsivesti (tarp jų Lietuva ir Latvija). Šis principas yra įvestas Prancūzijoje, Danijoje ir Slovėnijoje. Apmokestinami įvairios paskirties statiniai ir žemė.
7. NT mokestis kaip instrumentas tikslingam NT panaudojimui. Siekiant apriboti spekuliacijas ir norint išvengti NT „burbulo“ (NT kainų padidėjimas iki nestabilaus lygio, neadekvataus pajamoms) pūtimosi, protinga taikyti sistemą, pagal kurią NT mokestis būtų taikomas antram ir paskesniam asmens turtui. Šiuo principu apsaugoma pirmoji ir kartu pagrindinė šeimos gyvenamoji vieta. Pirmojo būsto visiškai neapmokestina arba taiko žemą apmokestinimo tarifą Rumunija, Liuksemburgas ir Suomija bei iš dalies Graikija. Rumunijoje apmokestinami statiniai ir žemė. Mokestis taikomas ir fiziniams ir juridiniams asmenims. Standartinis tarifas (statiniams) fiziniams asmenims - 0,1 proc., juridiniams asmenims - nuo 0,25 proc. iki 1,5 proc. mokestinės turto vertės. Skirtingi apmokestinimo tarifai antrajam bei paskesniam būstui. Suomijos vietos savivaldos institucijos kasmet nustato dviejų pakopų mokestį: vienas iš jų tai bazinis mokestis, antras - papildomas mokestis už NT, naudojamą kaip nuolatinę gyvenamąją vietą. 2008 m. bazinis mokestis buvo 0,74 proc. mokestinės turto vertės (įprastas mokestis nuo 0,5 iki 1 proc.). Tuo tarpu papildomas mokestis svyruoja nuo 0,22 iki 0,5 proc., 2008 metų tarifas - 0,29 proc. mokestinės turto vertės.

tags: #nekilnojamojo #turto #mokestis #vadoveliai